Labdaros ir paramos fondas „Rugutė“

Generic selectors
Exact matches only
Search in title
Search in content
Post Type Selectors

Švedijos nykštukų kelionė į Lietuvą

Gruodžio 13-ąją, septintąjį kartą iš eilės iš Švedijos į Lietuvą atvyko penki „Rugutės“ draugai – nykštukai: visiems pažįstamas Stefan, vyriausioji nykštukė Anita, vertėja Ieva ir penkiolikmečiai moksleiviai Mimmi ir Filip. Vėliau prie nykštukų būrio prisijungė ir Stefan dukra Olivia.

Kaip visuomet, į Klaipėdą jie atplaukė keltu, o po Lietuvą važinėjo autobusiuku, pilnu Švedijos moksleivių surinktų ir šventiškai supakuotų dovanų Lietuvos vaikams.

Pirmąją dieną, penktadienį, nykštukai tradiciškai užsuko pas savo mažąjį draugą Domantą ir jo broliuką Danielių, gyvenančius Gargžduose. Valandėlę pasisvečiavę, jie patraukė į Kauną, kur aplankė VšĮ „Kauno klinikos“ Vaikų ligų klinikos ligoniukus ir nudžiugino juos švediškomis dovanėlėmis. Vakare nykštukų autobusiukas pasuko į Vilnių – ten šaunieji keliauninkai pernakvojo.

Šeštadienį nykštukai apsilankė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos skyriuje. Čia jie ne tik dalijo dovanas, bet ir smagiai žongliravo, dainavo ir šoko, linkėjo ligoniukams ir jų tėveliams ramių švenčių.

Po pietų „Rugutės namuose“ susirinkę mažieji su mamomis ir tėčiais kantriai laukė momento, kai galės ne ligoninės aplinkoje artimai pabendrauti su linksmaisiais nykštukais. Popietę nykštukai pradėjo ypatinga Švedijoje švenčiamos šv. Liucijos dienos eisena ir tradicinėmis švediškai atliekamomis dainomis. Po to atėjo vaikų eilė parodyti savo gebėjimus. Išgirdę po eilėraštį, nykštukai vaikams įteikė Švedijos vaikų paruoštas dovanėles, o kad būtų linksmiau, nepamiršo ir žongliravimo pamokėlių. Pasibaigus dovanų dalyboms, visi – ir vaikai, ir nykštukai – susibūrė dar vienai pramogai – eglutės puošimui.

Šeštadienio vakarą neįtikėtiną dovaną gavo ir „Rugutės“ fondas – Švedijoje vykusios akcijos metu „Rugutei“ buvo surinkta 29 300 Lt.

Sekmadienį svečiai iš Švedijos vėl pasuko link Kauno – ten savo namuose jų laukė šešios šeimos. Kaip ir kasmet, diena prasidėjo nuo tradicija tapusio Rotušės aikštę puošiančios Kauno kalėdinės eglės lankymo.

Pirmasis savo namų duris plačiai pravėręs Ditas buvo puikiai pasiruošęs sutikti nykštukus: namai buvo papuošti švedų kalba užrašytu plakatu, o atsisveikindamas berniukas nykštukams įteikė savo paties rankomis darytus atvirukus su švediškais palinkėjimais. Jau ne pirmąjį kartą nykštukai užsuko į Liepos namus. Mergaitė padeklamavo eilėraštį ir pavaišino visus skanumynais. Antrąjį kartą nykštukai aplankė ir Emiliją. Mergina supažindino juos su savo naujuoju augintiniu – vėžliuku. Dovas bandė žongliruoti kartu su nykštukais, o jo sesutė dainavo, deklamavo eiles ir grojo pianinu. Domas nykštukams parodė savo laisvalaikiu sukonstruotą laivo modelį ir taures, iškovotas laivų modelių varžybose. Galų gale nykštukai aplankė ir jau pažįstamą mažąją Emilytę. Mergaitė su sese nykštukams pasiūlė pažaisti žaidimą, o išlydėjo dovanodama savo pieštus atvirukus ir namuose keptų meduolių.

Pirmadienio pavakarę pavargę, bet laimingi nykštukai iškeliavo atgal į Švediją.

Netrukus mus iš Švedijos pasiekė nykštukų laiškai su surašytais kelionės įspūdžiais! Savo prisiminimais apie susitikimus su nykštukais paprašėme pasidalyti ir vaikus:

Mes atvažiuojame į Lietuvą, kad duotume, bet tiek daug gauname patys: šilumą, meilę, rūpestį ir daug daug dovanų, kurias vaikai su tėveliais taip kruopščiai mums paruošia. Labai ačiū Editai, Dainorui, Linui ir visiems savanoriams, kurie taip gražiai mumis pasirūpina. Apkabinu. Vyriausioji nykštukė Anita

Atvažiavęs į Lietuvą jaučiuosi lyg atvažiavęs į savo antrus namus, į savo šeimą. Čia visi tokie malonūs ir šilti. Kasmetinė nykštukų kelionė tapo svarbia mano gyvenimo dalimi. Nykštukas Stefan

Jau ketvirtus metus turiu privilegiją atvažiuoti su nykštukais į Lietuvą ir aplankyti šiuos nuostabius vaikus. Kiekvienais metais mane įkvepia vaikų ir jų artimųjų drąsa, kova, viltis ir džiaugsmas. Taip gera aplankyti šeimas ir matyti, kiek darbo vaikai su tėveliais įdeda, kad sulauktų mūsų! Tokios nuostabios vaišės ir be galo gražios vaikų padarytos dovanos. Kokios stiprios šeimos, kokie herojiški vaikai! Labai ačiū Editai, Dainorui ir Linui bei visiems „Rugutės“ fondo padėjėjams! Vertėja Ieva

Mano įspūdžiai apie šią kelionę atitinka visa tai, ką man ne kartą apie praėjusių metų keliones pasakojo tėtis: didžiulės vaikų šypsenos, kibirkštėlės jų akyse, tarsi žvaigždės tamsią giedrą naktį, užsidegančios pamačius Kalėdų nykštuką. Visa tai mačiau savo akimis ir jaučiau, kad tai buvo geriausia mano gyvenimo patirtis. Tikiuosi, kad kitais metais vėl galėsiu atvykti čia su naujomis dovanomis ir dar kartą sutikti tuos fantastiškus ir stiprius žmones, kurie visa tai paverčia realybe. Mane labiausiai nustebino tai, kokie stiprūs yra vaikai – kad ir kaip sunku jiems būtų, jie moka įspirti vėžiui į užpakalį! Mane tai labiausiai žavi. Kas mūsų nenužudo, padaro mus stipresniais, tiesa? Aš jaučiuosi laiminga, galėdama pasakyti: Lietuvoje sutikau pačius kiečiausius didvyrius! Su meile, Olivia.

Man kelionė labai patiko ir norėčiau viską pakartoti. Mes ne tik mokomės iš joje patirtų įspūdžių, bet taip pat augame kaip asmenybės. Ši kelionė privertė mus suvokti, kokie laimingi esame, kad nei vienas iš mūsų šeimos narių ar pažįstamų neserga vėžiu. Gyvenimas tampa daug svarbesnis, kai jo nepriimi kaip savaime suprantamo dalyko. Buvo labai įdomu susitikti su visais žmonėmis, o susitikimai su vaikais buvo ypač smagūs. Esu labai laiminga, kad nepraleidau tokios progos! Norėčiau padėkoti visiems, kuriuos turėjau malonumą pažinti. Nykštukė Mimmi (15 metų) 

Buvo labai gera matyti, kokie laimingi tapo vėžiu sergantys vaikai ir paaugliai, kai juos aplankėme, jiems padainavome ir įteikėme dovanų, bet tuo pat metu buvo liūdna, nes taip norėjosi jiems dar kuo nors padėti. Ši kelionė išmokė mane, kad, kai Švedijoje kai kurie iš mūsų pyksta ant savo tėvų, negavę naujo žaidimo ar norimo žaislo, tuo pat metu kiti vaikai stoja į kovą su vėžiu už savo gyvybes. Nykštukas Filipas 

Nykštukų apsilankymas mus nudžiugino ir suteikė gerų prisiminimų. Mane nustebino, koks šiltas ir linksmas gali būti jų bendravimas su mano šeima. Labiausiai patiko, kai švedė mokė mus su Emilija fokusų – galėsim juos panaudoti tikrame gyvenime. Laukiame jų apsilankymo kitąmet. Emilijos sesuo Julija 

Šiais metais pirmą kartą turėjau progos susipažinti su nykštukais iš Švedijos, šiek tiek daugiau sužinoti apie jų kalėdines, prieškalėdines tradicijas. Išgirdau labai gražių švediškų dainų. Nykštukai buvo be galo linksmi, galėjom kartu pasijuokti, nebuvo laiko liūdėti. Tiesiog norėjosi savo džiaugsmu, juoku, šypsena dalintis su jais, kaip ir jie dalijosi su mumis visais. Laura 

Mano vardas Domas. Pas mus vakare įvyko stebuklas: aplankė Kalėdų senelio žmona su nykštukais, tai man buvo didelė staigmena. Iš pradžių išsigandau, nes tėveliai nebuvo perspėję, kad turėsime stebuklingų svečių, bet po kiek laiko išgąstis dingo. Man labai patiko Kalėdų senelio žmonos cirko programa, dabar ir aš pats bandau žongliruoti, bet kol kas pavyksta tik su dviem „mirksinčiais ežiukais“, kuriuos gavau dovanų nuo Kalėdų senelio žmonos. Dar labai patiko dainelė apie varlę. Labai patiko dovanos, nes labai mėgstu piešti. Aš labai džiaugiuosi, kad mus aplankė tiek svečių, nes pas mane jų būna retai. Domas Labai AČIŪ Editai ir jos komandai už nuostabią šventę, sukurtą vaikui. Geru ir laimingų JUMS švenčių! Domo tėveliai

Likus porai dienų iki viešnagės, Ditas liūdnai pasakė, kad vaikai darželyje netiki, jog pas jį atvyks tikri nykštukai. Nežinojau nei ką pasakyti… Sakiau, kad labai sunku patikėti stebuklu, kuris dar tik įvyks, bet reikia tam paruošti širdelę. Tad mes ir ruošėmės. 🙂 Po smagių rūpestėlių išaušo TAS rytas. Tik pramerkęs akeles Ditas paklausė, ar jau šiandien. TAIP! TAIP! TAIP! Artėjant TAI valandai, įtampa vis augo. Ditas kartojosi eilėraštuką, repetavo šokį ir vis klausinėjo, ar jau greitai. Maniau, kad „perdegs“ vaikas, tad įsijungėme kalėdinę muziką, apsikabinome ir ramiai pagalvojome apie gražius dalykus. Taip bemedituojant, kaip Ditas sako, suskambo telefonas ir siautulys prasidėjo. 😀 Ditas lakstė tai prie durų, tai prie eglės, tai pažiurėti, ar nepasimetė atvirukai, gal penkis kartus pranešė močiutei, kuri buvo virtuvėje, kad JAU JAU JAU! Ir nykštukai atėjo.

Valanda pralėkė nejučia. Jauki, šilta, miela valanda.

Kelios Dito mintys prisimenant viešnagę: „Aš taip jaudinausi, kai jau nykštukai lipo laiptais, taip širdelė plakė, net girdėjau ją va čia (pridėjo ranką prie širdies).“

„Tiek daug Nykštukų atėjo. O ten Kalėdų Senio žmona turbūt mojavo Viliui, žiūrinčiam per langą, bet jis buvo nelabai geras, mane kieme mušė vasarą, tai turbūt todėl atėjo ne pas jį.“

Man labai patiko tas nykštukas, kuris sėdėjo atskirai ant fotelio (turbūt jo vardas Filipas?), jo veidas toks rimtas ir ramus buvo.“

„Labai patiko, kai Kalėdų Senio žmona mėtė tuos švytinčius „marsiečius“. Aš taip svajojau tokius turėti, bet tu man vis nenupirkdavai. Va ir man padovanojo tokius pačius. Taip aš jų norėjau, žinok. Ir kai skareles mėtė… Pamėginsiu ir aš… (mėgina mėtyti „marsiečius“, bet nelabai sekasi – nepasiduoda, dar mėto. Nenusimena – nusprendžia išmokti).“

„Patiko daina apie varles be ausų, o paskui labai buvo juokinga, kaip dėdė šokinėjo, kai pašokom varlių šokį. (Juokiasi ir puola šokinėti kaip varlė, liepia ir mums su močiute šokinėti, tad visi šokinėjame 🙂 Patiko, kai šoko mano šokį ir kai buvau eglutė vidury visų.)“

„Buvo smagu meškerioti su nykštukais. Aš labai daug pagavau žuvų.“

„O kas tie berniukai, kurie padovanojo dovanėlių? (Pasiima atvirukus su vaikų fotografijomis, kurie suruošė dovanėles.)“

„Man labai patinka tas svajonių pildytojas, kurį Edita padovanojo (Pasiima Daruma lėlę ir žiūrinėja. Suspaudžia delnukuose ir pakrapšto vieną jos akį. ). Kai sugalvosiu labai didelę svajonę… Mama, o kokių svajonių būna didelių? Aš… aš… žinai, norėčiau būti Kalėdų Senelis. (…bet akies dar neuždažė).“

„Eikime pašokti varlių šokį!“

„Man reikia eiti valytis dantų, nes Kalėdų Bobutė padovanojo pastos ir šepetuką. Aš apie tokį svajojau su Spaidermenu. Užžž… ir lekiu kaip jis valytis dantų-ų-ų-ų-ų-ų-ų-ų! (Tikras stebuklas, bet dar nei dienos Ditas nepraleido ir nereikia jokių raginimų, kaip būdavo prieš tai! :D)“

„Nykštukai aplankė ir kitus vaikus? Ar kitais metais irgi atvažiuos?“

„Mes irgi galime padaryti ar nupirkti kokią dovaną ir padovanoti vaikui, kuris neturi pinigėlių. (Pasakė, kai žiūrinėjo atvirukus su nuotraukytėmis vaikų, kurie dovanėles suruošė.)“

Namai ištuštėjo, bet liko puiki nuotaika ir gerumas širdy. Močiutė paklausė Dito: „Na, tai kaip, patiko?“ Jis atsistojo nuo žaislų ir pasakė: „Besmegenių galvos pūpso, kyšo nosys iš pusnies, aš šiandiena gero ūpo, liejas džiaugsmas iš širdies“. Labai smagiai kvatojomės iš tokio vykusio eilėraštuko. Iki pat vakaro kalbėjomės ir prisiminėme nykštukus vėl ir vėl, šokome, dainavome, žaidėme ir smaližiavome. 🙂

TACK! TACK! TACK! Dėkojame visiems visiems ir stipriai apkabiname! LINKSMŲ ŠVENČIŲ! Ditas (įspūdžius užrašė Dito mama).

Už šauniai praleistą laiką ir dovanas dėkojame nepakartojamiems švedų nykštukams –
Anitai, Stefanui, Filipui, Mimmi, Oliviai ir Ievai.

Dėkojame Švedijos mokyklų moksleiviams, ruošusiems dovanėles Lietuvos vaikams,
taip pat visiems, kurių dėka įvyko dar viena stebuklinga Švedijos nykštukų kelionė į Lietuvą.

Žemai lenkiamės už nykštukų atvežtą brangią ir netikėtą dovaną –

Švedijoje vykusios akcijos metu „Rugutei“ surinktas lėšas (23 900 Lt).
Nuoširdžiai dėkojame visiems rėmėjams, kurių dosniai suaukoti pinigai virs būtiniausiais vaistais, medicininėmis priemonėmis ar labdara šeimai.

Dėkojame Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos centro ir Kauno klinikų personalui,
ypač vyr. slaugos administratorei J. Arcišauskaitei, už malonų priėmimą.

Nuoširdžiai dėkojame UAB „Apiterapijos centrui už itin kvapnias ir skanias medaus arbatas.

Dėkojame „Amberton“ viešbučiui už rūpestį apgyvendinant svečius iš Švedijos.
Turite idėjų kaip padėti sunkiai sergantiems vaikams ?

Parašykite mums