Buvusio Japonijos ambasadoriaus Lietuvoje žmona Yuko Yamasaki mūsų šalį vadina antraisiais savo namais. Ir ne tik todėl, kad mūsų medikai išgelbėjo jos gyvybę, bet ir kad rado čia draugų.
Buvusio Japonijos ambasadoriaus Lietuvoje žmona Yuko Yamasaki mūsų šalį vadina antraisiais savo namais. Ir ne tik todėl, kad mūsų medikai išgelbėjo jos gyvybę, bet ir kad rado čia draugų.
Likimas, atsitiktinumai, sutapimai – vadinkime ypatingus savo gyvenimo reiškinius kaip tik patinka. Tiesa tokia, kad galiausiai atsiduriame tose vietose, kuriose privalome būti, kad sutiktume žmones, kuriuos ir turime sutikti. Tuo visiškai neabejoja dvejus metus vienas kitą šalia glaudžiantys dviratininkai – lietuvė Erika Župerkaitė (19 m.) ir belgas Remis De Mey (19 m.)
Likimas, atsitiktinumai, sutapimai – vadinkime ypatingus savo gyvenimo reiškinius kaip tik patinka. Tiesa tokia, kad galiausiai atsiduriame tose vietose, kuriose privalome būti, kad sutiktume žmones, kuriuos ir turime sutikti. Tuo visiškai neabejoja dvejus metus vienas kitą šalia glaudžiantys dviratininkai – lietuvė Erika Župerkaitė (19 m.) ir belgas Remis De Mey (19 m.)
Kiekvienas žmogus turi savo kalną, į kurį užlipti reikia jėgų, kurių nė pats kartais nežinai, kad turi. Dešimtmetei alytiškei Emilijai ir jos šeimai tokia viršukalne tapo labai reta ir sunki liga. Praėjusią savaitę Emilija ir jos mama išskrido į Izraelį, kur šiuo metu jas jau konsultuoja šios šalies onkologai. Tuo metu Lietuvoje yra renkami pinigai, reikalingi Emilijos gydymui, mergaitę globoja fondas „Rugutė“, Alytuje – Ineta Rauličkytė.
Penkiolikmetis Reinoldas pasaulį mato pojūčiais ir prisilietimais. Neseniai jį vėl operavo, nes atsinaujino galvoje esantis auglys. Kaip sako jis ir jo mama Asta – auglys parodė savo ragus....
Įkyrus maudimas kairiame šone, bet tyrimas ultragarso aparatu nieko nerodė. Taip prasidėję negalavimai alytiškei Gerdai Tumynaitei (18 m.) kainavo daug nervų. Nuo tos dienos, kai urologas patarė dvyliktokei išgerti alaus ir pasilepinti šiltoje vonioje, nes galbūt užsikimšo inksto kanalėlis, praėjo metai.
Prieš daugiau nei dešimtmetį, pavasarį, gegužės mėnesį, sulaukėme pirmojo diplomatės Linos Žukauskaitės laiško. Nuo tada Lina yra šalia ir visada, kai tik mums prireikia, galime atsiremti į jos petį. Žurnale „Prie kavos“ (2020-01-15 Nr.3) rasite gilų ir prasmingą straipsnį „Padėti kitam yra LAIMĖ“.
Tuo, kad gyvenimas gali greitai apvirsti aukštyn kojomis, vilnietė Kornelija įsitikino prieš metus pastebėjusi iš pirmo žvilgsnio nekaltus mažametės dukros kluptelėjimus vaikštant. Jie vėliau peraugo į sudėtingą onkologinę ligą – ketvirtosios stadijos smegenų ląstelių meduloblastomą. ...
Straipsnį galite skaityti ir ☟
Lietuva žengė dar vieną labai svarbų žingsnį, kad baisioji sąvoka „vėžys“ nebebūtų tokia bauginanti. Pradėjus bendradarbiavimą su revoliuciją onkologinių ligų gydyme sukėlusiais belgais, aukšto piktybiškumo centrinės nervų sistemos navikais sergantys vaikai sulauks kokybiškesnio nei anksčiau, specialiai jiems pritaikyto gydymo.
Straipsnį galite skaityti ir ☟
Pusantro mėnesio keliaujant per Bulgariją, Turkiją, Iraną, Turkmėniją, Uzbekiją, Tadžikiją, Kirgiziją, Kazchstaną, Rusiją ir Mongoliją – tokį išbandymą teko įveikti elektronikos inžinieriui, automobilių sporto entuziastui Feliksui Pavlovui, pasiryžusiam nutrūktgalviškam nuotykiui – leistis į Mongolijos ralį.
Straipsnį galite skaityti ir ☟
Neapsakoma laimė gimus vaikui – visų tėvų svajonė. Bemieges naktis kompensuoja dukros šypsena ir juokas, tačiau mažiau nei metus trukusį džiaugsmą pakeičia kojas kertanti žinia: vaikui nustatyta galbūt nepagydoma liga.
Straipsnį galite skaityti ir ☟
Kalėdinės dainos, šokiai, švediškos tradicijos ir jų mokinių supakuotos dovanos onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams – taip jau dešimt metų prasideda Kalėdos Lietuvoje.
Straipsnį galite skaityti ir ☟
Parama Ukrainos vaikams, sergantiems onkologinėmis ligomis
Mums rūpi visi vaikai, sergantys onkologinėmis ligomis. Neskirstome jų nei pagal pilietybę, nei gyvenamąją vietą. Juk visi vaikai yra verti džiaugtis vaikyste, augti ir kurti savo ateitį.
Su mumis susisiekė ukrainietė mama, kurios dukrelei prieš keletą metų Vilniaus vaikų onkohematologijos centre buvo atlikta kaulų čiulpų transplantacija. Ji papasakojo, kad šiuo metu su onkologine liga kovojantiems Ukrainos vaikams trūksta tam tikrų medikamentų, ir paprašė padėti. Negalėjome likti abejingi.
Šiomis dienomis padedami Vilniaus vaikų onkohematologų ruošiame pirmąją siuntą į Ukrainą, Poltavos vaikų klinikinę ligoninę. Tačiau esame tikri, kad jos neužteks, nes vaikų gydymas turi tęstis net karo sąlygomis, net kai gauti medikamentų yra nepaprastai sunku.
Todėl jei jaučiate, kad norite ir galite padėti rūpesčiu apgaubti mažuosius pacientus Ukrainoje, kviečiame paremti:
Semdamiesi geros energijos, drąsos ir laisvės pojūčio iš vaikų, kartais pamirštame grąžinti visa tai, kuo jie dideliais glėbiais dalijasi su mumis. Kai likimas meta ligos iššūkį, vaikai leidžiasi į ilgą ir sudėtingą kelionę. Čia laikas mums įkvėpti jiems drąsos, padėti neprarasti energijos ir jokiu būdu nepalikti plūduriuoti vidury jūros vienų. Kelkime palankų vėją, kartu vairuokime jų laivelius krantų link ir susigrąžinkime vaikus į saugų uostą.
Prisidėti galime kiekvienas, aukodamas Labdaros ir paramos fondui „Rugutė“. Šis nedidelis veiksmas yra didelė vaikų viltis gyventi.