Labdaros ir paramos fondas „Rugutė“

Kalėdų karavanas iš Švedijos į Lietuvą atkeliauja jau 10 metų

Kalėdinės dainos, šokiai, švediškos tradicijos ir jų mokinių supakuotos dovanos onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams – taip jau dešimt metų prasideda Kalėdos Lietuvoje.

Lanko vaikus ligoninėse

Turbūt nei švedas Bengtas Nilssonas, nei labdaros ir paramos fondas „Rugutė“ prieš dešimt metų nepagalvojo, kad jų sugalvotas kalėdinis karavanas bėgant laikui įgaus tokį didelį pagreitį. Viską pradėję nuo paprasto dovanų transportavimo onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams, dabar geradariai iš Skandinavijos jau eilę metų surengia jiems nepamirštamą šventę.

„Kaskart atvykęs į Lietuvą ir sutikęs šiuos mielus vaikus suprantu, kaip man pasisekė ir kad gyvenu tikrai gerai. Yra tokių žmonių, kuriuos likimas tikrai nuskriaudė. Džiaugiuosi, kad galiu suteikti jiems nors mažą dalelę laimės“, – savo įspūdžiais dalinosi vienas iš paramos akcijos pradininkų Stefanas.

Būtent jis bei jam talkinanti Anita ir vertėja Ieva atveža Kalėdas į Lietuvą. Kelių dienų kelionės metu jie aplanko šeimas Klaipėdoje, taip pat didžiausias onkologijos klinikas Kaune bei Vilniuje, o galiausiai surengia šiltą ir jaukią šventę „Rugutės“ namuose. Šiemet jie pasidalino džiaugsmu su daugiau nei šimtu vaikų.

„Kai pirmą kartą čia atvykau, labai jaudinausi, nes dar niekada nebuvau lankiusi Lietuvos ir nors tuo metu dirbau mokytoja, neteko susidurti su vaikais, sergančiais onkologinėmis ligomis. Maniau, kad vos juos sutikusi pravirksiu.

Tačiau mane nuramino, kad čia liūdesiui nėra vietos ir šiems vaikams suteiksiu labai daug džiaugsmo. Ir iš tiesų: tereikia pažvelgti į jų akis – jos spinduliuoja laime. Tai man suteikia neapsakomai daug stiprybės“, – prisiminė savanorė Anita.

Nors švedė jau yra pasiekusi garbingą amžių ir skaitant kai kurių vaikų vardus jai jau kartais prireikia pagalbos, tai nė kiek nesumažina jos entuziazmo ar geros širdies. „Oooooo“, – nutęsia ji smagiai išvydusi pažįstamus vaikų veidus ir, nepaisant kalbos barjero, smagiai su jais bendrauja bei dalina iš gimtinės atvežtas dovanas.

Į labdarą įtraukia Švedijos moksleivius

Šventei nestinga žavesio dar ir todėl, kad atvežtos dovanos yra supakuotos Švedijos moksleivių rankomis. Jau ne vienerius metus Horbio miestelio mokyklos mokiniai patys pakuoja dovanas ir užrašo linkėjimus vaikams, sergantiems onkologinėmis ligomis bei siunčia jas į Lietuvą.

„Mums labai svarbu tai, kad vaikai Švedijoje visas šias dovanas patys supakuoja ir atneša mums. Iš jų išrenkame du vaikus, kurie tampa savotiškais ambasadoriais. Jie keliauja kartu su mumis, bendrauja su lietuviais, vėliau savo patirtį perduoda draugams. Tai yra ne šiaip kelionė: per kelias dienas mes ne tik daug pamatome ir išmokstame, bet ir linksmai praleidžiame laiką, patiriame daug emocijų“, – pasakojo Anita.

Jai pritardamas bendražygis Stefanas atskleidė ir dar vieną įdomią paslaptį: neretai tokios kelionės pakeičia ir moksleivių ateitį.

„Jau gan ilgai skatiname mūsų vietinės mokyklos devintokus prisidėti prie šios akcijos bei aukoti dovanas. Jiems tai iš tikrųjų reiškia labai daug. Daugeliui moksleivių kelionė į Lietuvą pakeičia net ir ateities planus. Pabendravę su ligoniukais, vietoje karjeros bankuose ar kitose sferose jie neretai pasirenka mediciną. Todėl tokia kelionė jiems yra puiki galimybė atrasti tiktąjį savo pašaukimą“, – džiaugėsi švedas.

Šiemet į Lietuvą atkeliavę du moksleiviai ambasadoriai kartu su „nykštukais“, kaip juos šiltai vadina vaikai, kartu lankė šeimas, ligonius klinikose, taip pat dalyvavo kalėdinėje šventėje.

Prie šventės prisideda ir Švedijos lietuviai

Jeigu pirmaisiais akcijos metais geraširdžiams švedams daugiausia problemų sukeldavo kalbos barjeras, šį sunkumą ištirpdė prieš aštuonerius metus prie jų prisijungusi Švedijoje gyvenanti lietuvė Ieva. Ji tapo ne tik vertėja, bet ir nepamainoma komandos dalimi.

„Man ši kalėdinė kelionė yra didelė dovana. Į tai žiūriu kaip į privilegiją atvežti kažką atgal į savo gimtinę, kažkuo padėti. Labai džiaugiuosi, kad visi šie vaikai, kuriuos aplankome, visada mūsų laukia ir linksmai priima, būna pilni įspūdžių, kuriais nori pasidalinti.

Tai yra puikus jausmas pamatyti, kaip šeimos nariai vieni kitus palaiko, kokie jie yra darnūs. Kartais tokie santykiai yra vertinami kaip savaime suprantami, bet tik aplankius onkologinių ligų paliestas šeimas suprantu, kaip tai iš tikrųjų yra svarbu. Gera matyti jų akyse įsižiebiančią ugnelę“, – pasakojo Ieva.

Lietuvės tikinimu, „nykštukai“ iš Švedijos ne veltui į Lietuvą atkeliauja būtent prieš Kalėdas. Pagal atliktus tyrimus įrodyta, kad džiaugsmas padeda vaikams įveikti juos užklupusias ligas.

„Norime jiems suteikti kuo daugiau džiaugsmo, nukreipti dėmesį į smagesnius dalykus. Žinome, kad suteikiame jiems papildomos stiprybės, o tai mums reiškia labai daug. Gera kasmet sutikti ūgtelėjusius vaikus ir pamatyti, kad jie yra sveiki ir laimingi“, – džiaugėsi Ieva.

Geriausia dovana – bendravimas

Apsilankymus pas onkologinėmis ligomis sergančius vaikus ir jų šeimas organizuoti padedanti labdaros ir paramos fondo įkūrėja Edita Abrukauskienė šiemet labiausiai nerimavo tik dėl vieno dalyko: kaip sutalpinti visus šventėje norinčius dalyvauti vaikus.

„Ši kelionė man visada primena tai, kad nieko nėra prasmingiau už bendravimą. O šie gerieji „nykštukai“ iš Švedijos turi bendravimo charizmą. Kartais atrodo, kad net nereikia jokių dovanų: jų šokiai, praleistas laikas su vaikais ir meilė yra pati geriausia dovana. Jie visa tai dovanoja tiek aplankydami šeimas, tiek eidami iš vienos ligoninės palatos į kitą ir kiekvienam iš jų skirdami dėmesio bei šilumos“, – savo įspūdžiais dalinosi Edita.

O dėmesio bei šilumos „Rugutės“ namuose susirinkusiems vaikams tikrai netrūko. Su „nykštukais“ iš svečios šalies jie ir dainavo šventines dainas, ir šoko, ir žaidė žaidimus bei puošė kalėdinę eglę.

„Tiek man, tiek „nykštukams“ geriausias jausmas yra pamatyti paaugusius vaikus, nes tai reiškia, kad dar vienerius metus jiems viskas buvo gerai“, – pavykusia švente džiaugėsi Edita.

„Nykštukai“ iš Švedijos
Turite idėjų kaip padėti sunkiai sergantiems vaikams ?

Parašykite mums