Gruodžio 6-ąją, jau šeštąjį kartą iš eilės iš Švedijos į Lietuvą atvyko ištikimieji „Rugutės“ draugai – nykštukai. Šį kartą jų vėl buvo penki: nuolat atvykstantis Stefan, vyriausioji nykštukė Anita, vertėja Ieva bei penkiolikmetės moksleivės Felicia ir Ylva.
Kaip ir kasmet, nykštukus į Klaipėdos uostą atplukdė keltas, o po Lietuvą juos vežiojo autobusiukas, kuriame vos tilpo Švedijos moksleivių kruopščiai rinktos ir šventiškai supakuotos dovanos.
Nors nykštukai skubėjo kuo greičiau pasiekti Kauną, pakeliui suspėjo aplankyti Gargžduose gyvenantį mažąjį draugą Domantą. Dėkingi Domantui už šiltą sutikimą ir kupini šventinės nuotaikos, nykštukai sėkmingai įveikė atstumą iki Kauno. Čia jie lankė VšĮ „Kauno klinikos“ Vaikų ligų klinikos ligoniukus ir džiugino juos švediškomis dovanėlėmis, o vakare pasuko Lietuvos sostinės link.
Antrosios dienos rytą švedai apsilankė Genocido aukų muziejuje Vilniuje. Trumpai susipažinę su netolima Lietuvos praeitimi, Vilniuje jie neužsibuvo – vėl išskubėjo į Kauną. Dar prieš atvykdami, nykštukai išsakė norą aplankyti rugsėjį mus palikusio Igno šeimą – tuose namuose nykštukai viešėjo prieš dvejus metus. Kaune užsukę į Igno šeimos namus ir pasivaišinę miško žemuogių arbata su pyragu, jie aplankė kapinaites, kuriose ilsisi Ignas.
Tęsdami viešnagę Kaune, keliauninkai apžiūrėjo miesto Rotušės aikštę puošiančią Kalėdų eglę, o vėliau sugužėjo į Emilijos namus. Vertėjos net neprireikė – Emilija su svečiais bendravo angliškai. Po smagiai praleistos valandos nykštukai savo apsilankymu pralinksmino ir Liepos šeimą – visi kartu linksmai žaidė, dainavo, vaišinosi skanumynais ir gyrė mažosios Liepos gražiai padeklamuotą eilėraštuką.
Trečioji diena nykštukams prasidėjo ekskursija su gide po Vilnių. Apsilankę Vilniaus Katedroje, šv. Onos bažnyčioje, apžiūrėję Prezidentūrą, Vilniaus universitetą ir pasivaikščioję siauromis senamiesčio gatvelėmis, jie išvyko į „Rugutės namus“. Ten jų jau laukė iš įvairių Lietuvos miestų susirinkę mažieji. Vaikai ne tik klausėsi švediškų dainelių ir stebėjo žongliruojančią Anitą, bet galėjo išbandyti ir tai, ko niekada nebuvo darę – egzotiškąjį piešimą ant vandens (ebru). Menininkė Eglė pasakojo ebru istoriją, mokė tapyti. Ebru techniką išbandė ir jaunosios nykštukės! Kiekvienas vaikas namo parsivežė ne tik dovanų iš Švedijos, bet ir savo sukurtą kūrinį.
Tą pačią dieną nykštukai apsilankė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos skyriuje.
Ketvirtąją dieną švedų nykštukai savo kelionę Lietuvoje baigė. Grįždami jie vėl užsuko į Gargždus pas Domantą, nes berniukas buvo pažadėjęs iškepti sausainių ir įdėti lauktuvėms.
Netrukus iš Švedijos į „Rugutės” pašto dėžutę atkeliavo nykštukų įspūdžiai, kuriais dalijamės su jumis:
Man labai smagu kiekvienais metais atvažiuoti į Lietuvą pas vaikus. Kelionių metu man labiausiai patinka susitikimai su tiek daug nuostabių žmonių, taip pat patinka atvežti džiaugsmo tiems, kuriems sunkiau nei man ir mano šeimai. Atvažiavęs į daugelio šeimų Lietuvoje namus, jaučiuosi tarsi atvažiavęs į antruosius savo namus. Jei galiu bent kiek prisidėti, pagerindamas kitam gyvenimą, tuo pat metu pagerinu ir savąjį. Stefan Espersson
Džiaugiuosi, galėdama atvažiuoti pas vaikus į Lietuvą ir susitikti tiek daug linksmų vaikų, jų tėvelių ir artimųjų. Labai smagu matyti vaikų šypsenas, kai atvežame jiems dovanų. Visi mumis labai rūpinasi. Jūs mums duodate tiek daug meilės ir šilumos, kurią išsivežame ir kurios mums užtenka labai ilgam. Tikiuosi, kad ir vėl pasimatysime kitais metais! Vyriausioji nykštukė Anita
Šią kelionę atsiminsiu visą gyvenimą. Matyti, kaip vaikai nudžiunga, sutikę nykštukus iš Švedijos – širdį šildantis reiškinys. Kelionė Lietuvoje buvo nuostabi, sutikome daug labai malonių žmonių, vaišės buvo be galo skanios. Aš jau dabar norėčiau grįžti atgal ir tikiuosi, kad kada nors gyvenime man vėl teks patirti tokią kelionę! Nykštukė Felicia (15 metų)
Lankydama vaikus Lietuvoje supratau tiesas, kurių niekada nepamiršiu – kad gyvenimas gali pasikeisti labai greitai ir kad mums nereikia visko, ko trokštame! Turime džiaugtis tuo, ką turime. Tiesą sakant, aš ir anksčiau tai žinojau… bet dabar dar tvirčiau įsitikinau, kad taip ir yra! Vieną dieną mums, regis, viskas gerai, o vos per kelias valandas, minutes ar net sekundes visas pasaulis apsiverčia aukštyn kojom! Tiksliai neprisimenu visų nuostabių vaikų veidų ir visų tų akimirkų, kurias su jais patyriau, bet viskas virto vienu dideliu ir man labai daug reiškiančiu prisiminimu! Nykštukė Ylva (15 metų)
Atvažiuoti aplankyti vaikų Lietuvoje ir atvežti jiems dovanų yra pati geriausia Kalėdų laikotarpio pradžia. Kelionės metu sutinkame tiek daug nuostabių vaikų ir šeimų, kurie įkvepia savo viltimi, tikėjimu, kovojimu ir drąsa. Kiekvienos kelionės metu negaliu atsigrožėti „Rugutės“ fondo komandos beribe meile vaikams ir jų šeimoms. Taip džiugu matyti, kokią stiprią paramą suteikia „Rugutės“ fondas vaikams ir jų šeimoms. Beribę meilę „Rugutės“ fondo komanda dovanoja ir mums – nykštukams. Mumis Lietuvoje rūpinasi kaip karaliais! Su nykštukais atvažiuojame dalinti šypsenas ir dovanas vaikams, bet patys kelionės metu tiek daug gauname. Vaikai mus išmoko, kaip reikia nepasiduoti ir džiaugtis bei branginti tai, ką turime! Tikiuosi, kad dar daug kartų galėsiu sugrįžti pas mažuosius didvyrius! Linksmų Jums švenčių! Nykštukų draugė ir vertėja Ieva
Su dideliu džiaugsmu ir šiluma širdyse prisimindami kartu praleistas dienas, dėkojame šauniesiems ir nepakartojamiems švedų nykštukams – Anitai, Stefanui, Felicijai, Ylvai ir Ievai – už jų nuoširdumą ir pastangas, už paaukotą brangų laiką ir jėgas ir, svarbiausia, už jų didelę meilę sergantiems Lietuvos vaikams.
Dėkojame Švedijos mokyklų moksleiviams, ruošusiems dovanėles Lietuvos vaikams, taip pat visiems, kurių dėka įvyko dar viena stebuklinga Švedijos nykštukų kelionė į Lietuvą.
Dėkojame Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos centro ir Kauno klinikų personalui už malonų priėmimą.
Dėkojame menininkei Eglei už ypatingą piešimo ant vandens (ebru) pamoką.
Dėkojame „Amberton“ viešbučiui už rūpestį apgyvendinant svečius iš Švedijos.