Vėlų gruodžio 9-osios vakarą, keltu įveikę Baltijos jūrą, į Lietuvą, kaip ir kasmet, atvyko nepaprasti ir labai laukiami svečiai iš Švedijos – penki kalėdiniai Nykštukai. Jie atkeliavo tam, kad jau kitos dienos rytą pradėtų savo svarbią, stebuklingą kalėdinę misiją – aplankyti sergančius ir sveikstančius Lietuvos vaikus.
Šeštadienio rytą linksmieji ištikimo „Rugutės“ draugo Bengt Nilsson patikėtiniai su Vyriausiąja Nykštuke Anita priešakyje atvyko į Kauno klinikas. Prie ligoninės vartų laukė netikėtumas – Nykštukus pasitiko ir prie jų komandos mielai sutiko prisijungti draugiškas Liūtas.
Nešini pilnais dovanų maišais ir giedodami Kalėdų giesmę, Nykštukai žengė į pirmąsias palatas. Jų nekantriai laukę vaikai išsižiojo iš nuostabos, pamatę dar ir milžinišką Liūtą! Vyriausioji Nykštukė, per metus išmokusi dar geriau žongliruoti kamuoliukais ir tuo pat metu dainuoti, kaipmat prikaustė vaikų dėmesį. Žongliruoti savo didžiulėmis letenomis mėgino ir Liūtas, tačiau jam nepadėjo net palaikymo šūksniai – jo nerangumas kėlė juoką kone kiekvienoje palatoje. Netrukus paaiškėjo, kad Nykštukė Anita – ne vienintelė, apdovanota muzikiniu talentu. Nepastebimai ligoninės koridoriuje susibūrė tikrų tikriausias kalėdinių giesmių choras: diriguojant Anitai, vaikai net nerepetavę puikiai atliko „Džiaugsmingų šventų Kalėdų“ ir, žinoma, sulaukė gausybės ovacijų.
Kelios valandos Kauno klinikų vaikų ligų skyriuose Nykštukams prabėgo akimirksniu. Šiek tiek atsikvėpę ir pasigrožėję originalia Kauno Rotušės aikštę puošiančia Kalėdų egle, Nykštukai sugužėjo į jaukius mažosios Emilijos namus. Mergaitė, nustebinusi visus savo pačios ruoštomis vaišėmis ir gabumais anglų kalbai, parodė savo tvarkingai atliktas mokyklines užduotis ir leido pasidžiaugti savo brangiausiu turtu – žiurkėnų porele. Svečiuotis Emilijos namuose buvo labai linksma, tačiau Nykštukai stengėsi visur suspėti laiku, todėl jau po valandėlės išskubėjo lankyti kitos šaunios šeimos.
Mažojo Adomo šeima taip pat labai laukė Nykštukų. Vyresnysis Adomo broliukas Matas, padeklamavęs labai įdomų eilėraštį, įrodė, kaip puikiai galima žongliruoti niekada to nedarius, o sesutė Miglė visus pradžiugino kalėdine dainele ir nuoširdžiu mokėjimu džiaugtis kiekviena gauta dovana. Pasivaišinę mamos iškeptu pyragu ir susižavėję šios didelės ir darnios šeimos skleidžiama šiluma, Nykštukai grįžo į Vilnių ilsėtis, nes laukė dar viena įspūdžių kupina diena.
Gruodžio 11-osios rytas visus maloniai nustebino Vilniuje iškritusiu sniegu – turbūt svečiai iš Švedijos jo slapčia atsivežė savo dovanų maišuose… Nusipurtę sniegą nuo batų Nykštukai įžengė į Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos centrą, kur gydomi vaikai taip pat su nekantrumu laukė dovanų. Dalydama Švedijos mokinukų dailiai supakuotas dovanas, Anita ne tik pati žongliravo, bet ir iš visų jėgų stengėsi padėti žongliruoti ligoniukams ir jų tėveliams! Nepakartojamų akimirkų šiluma ir tyros vaikų emocijos visiems paliko neišdildomą įspūdį.
Iš Vaikų ligoninės Nykštukai patraukė į Trakus. Ten jie, vedami gidės, pasivaikščiojo po pilį ir susipažino su Lietuvos istorija. Anita nepraleido progos išbandyti ypatingą Trakų pilies svečių menės akustiką – jos nuostabus balsas ir čia sulaukė pripažinimo!
Trakuose Nykštukai neužsibuvo – paragavę nacionalinių karaimų patiekalų, skubėjo atgal į Vilnių, nes maišuose dar buvo dovanų. Savo namuose jų kantriai laukė Katerina ir Aistė.
Katerinos namuose svečius prie durų pasitiko šeimos augintinis – gražuolis šuo Koksas. Nykštukai ne tik įteikė savo dovanas visiems šeimos nariams, bet ir patys gavo ypatingų dovanų – dailiai suvyniotus Katerinos lipdytus molio darbelius ir naminį kalėdinį pyragą. Išklausę Katerinos padeklamuotą eilėraštį, pažaidę su jos mažuoju broliuku ir sesute, Nykštukai skubėjo aplankyti dar vieną šeimą, nors išsiskirti taip nesinorėjo…
Galiausiai, kiek pavėlavę, Nykštukai pasiekė Aistės namų kiemą. Pakviesti vidun jie susėdo ratu ir mėgavosi gardžiais užkandžiais bei gėrė kvapnią arbatą su medumi. Svečių dėmesį traukė Aistės fleita atliekamos linksmos melodijos, lipdukų kolekcijos ir labai storos knygos, kurias mergaitė perskaito per dieną ar dvi. Palinkėję visiems linksmų švenčių, Nykštukai išvažiavo ilsėtis prieš ilgą kelionę namo į Švediją.
Prieš atsisveikindami su Vilniumi, Nykštukai užsuko į tikrą šokolado dirbtuvę. Ten jie trumpai susipažino su šokolado istorija ir patys gamino įvairių skonių ir formų saldainius. Gražiausių kūrinių autoriai buvo apdovanoti saldžiais prizais.
Pakeliui į Švediją Nykštukai stabtelėjo Gargžduose aplankyti Domanto. Domanto šeima svečius pasitiko labai šiltai ir linksmai. Šį kartą berniukas ne tik pats pagamino sumuštinių „Laivelių“, bet ir iškepė grybukų. Nykštukai džiaugėsi, kad Domantas sustiprėjęs, žavėjosi visos šeimos geležine valia nepasiduoti, kovoti ir kabintis į gyvenimą.
Nors kaskart apima liūdesys, atsisveikinant su smagiaisiais švedų Nykštukais, tikime, kad jie ir kitąmet aplankys Lietuvą ir sukurs dar vieną, tikrų tikriausią šventinį stebuklą sergantiems vaikams.
Nuoširdžiai dėkojame šauniajai Nykštukų komandai – Anitai, Stefanui, Emilijai, Danieliui ir Ievai – už tai, kad nepristigo laiko ir jėgų atvykti į Lietuvą, kur jų taip laukia stebuklais tikintys vaikai.
Dėkojame Švedijos mokyklų moksleiviams, ruošusiems dovanėles Lietuvos vaikams, taip pat visiems, kurių dėka įvyko ši neapsakomai daug džiaugsmo ligoniukams suteikusi Nykštukų iš Švedijos kelionė į Lietuvą.
Dėkojame Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos centro ir Kauno klinikų personalui už malonų priėmimą, kvapnią arbatą ir kalėdinius meduolius.
Dėkojame Dovydui už draugiškojo Liūto nuoširdumą ir už laimės akimirkas, suteiktas vaikams.
Dėkojame „Amberton“ viešbučiui už rūpestį apgyvendinant svečius iš Švedijos.
Draugystės tiltas Švedija-Lietuva / 2011
