Labdaros ir paramos fondas „Rugutė“

Generic selectors
Exact matches only
Search in title
Search in content
Post Type Selectors

Nykštukų iš Švedijos kelionė

Gruodžio 10-12 dienomis su artėjančiomis šventėmis pasveikinti mažųjų ligoniukų atkeliavo net penki Nykštukai – ištikimojo „Rugutės“ draugo Bengt Nilsson patikėtiniai iš Švedijos. Atsivežę pilnus maišus Švedijos moksleivių kruopščiai ruoštų dovanų, Nykštukai atvyko su tikslu ne tik išdalinti jas vaikams, bet ir pasidalinti su ligoniukais savo begaline meile ir dėmesiu.

Nors svečiai Vilnių pasiekė išties vėlų penktadienio vakarą, ankstų šeštadienio rytą jau buvo pasirengę kelionei. Drauge su Nykštukais išvykstame į Kauną, kur Kauno medicinos universiteto klinikose besigydantys vaikai nekantraudami jų laukia. Nedrąsiai pasibeldę Nykštukai praveria pirmųjų palatų duris. Vos įžengus į vidų, kiekviena palata prisipildo linksmiausių melodijų, nuoširdžių pokalbių, juoko. Ypatingos akimirkos, kai vyriausioji Nykštukė Anita paprašo ligoniukų stipriai suspaudus kumštukus palaikyti ją – prieš atvykdama į Vilnių, ji rūpestingai mokėsi žongliruoti, tačiau labai jaudinasi, ar jai pasiseks tai parodyti vaikams. Palaikymas toks stiprus, kad viskas pavyksta puikiai, o netrukus žongliruoti mokosi ir patys ligoniukai.

Švedų Nykštukai aplanko visus Kauno medicinos universiteto klinikų vaikų ligų skyriuose besigydančius vaikus. Keturios valandos – tiek trunka kelionė iš palatos į palatą dovanojant ligoniukams malonią nuostabą, nuoširdų vaikišką džiaugsmą ir nepamirštamai šiltas akimirkas.

Vos užvėrę Kauno medicinos universiteto klinikų duris, pasukame link Igno namų. Kelios akimirkos ir atvykusius svečius pasitinka kaip visuomet plati Ignučio šypsena. Rankutėse laikydamas gautas dovanėles, berniukas papasakoja, kaip sekasi mokytis pirmoje klasėje, ir nustebina savo sugebėjimais skaičiuoti. Vyriausioji Nykštukė varto pirmoko pratybų sąsiuvinio lapus ir pastebi, kad Lietuvoje ir Švedijoje vaikai mokosi iš panašių vadovėlių. Visus pakeri Igno sesės iškeptas obuolių pyragas ir nepastebime, kaip greitai prabėga valanda. Dar taip nesinori atsisveikinti, bet artėja vakaras, todėl Nykštukai skuba grįžti į Vilnių. Čia – Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje – jų taip pat nekantraudami laukia vaikai.

Kad Vilniuje yra ypatingai laukiami, Nykštukai supranta tuomet, kai vaikai, pro langą pamatę juos ateinančius, ima mojuoti. Jau netrukus Nykštukai sveikinasi su mažaisiais ligoniukais. Ir vėl stebime šilčiausias emocijas gavus dovaną, klausome iš palatų girdimų gražių kalėdinių dainų, drauge su vaikais laikome stipriai suspaustus kumštukus palaikydami žongliruojančią vyriausiąją Nykštukę.

Diena artėja į pabaigą, bet Nykštukai dar nepavargę – atvykę ilgą kelią iš Švedijos, jie negali praleisti progos pasižvalgyti po Vilniaus senamiestį. Jau nebe pirmą kartą įdomiomis istorijomis apie mūsų šalies sostinę su svečiais iš Švedijos dalinasi gidas Gražvydas. Jo lydimi, aplankome gražiausias senamiesčio vietas. Šis vakaras – išties nepaprastas. Katedros aikštėje Nykštukai išvysta ką tik įžiebtą pagrindinę šalies Kalėdų eglę. Grožimės ja ir dar kartą pajuntame, kad šv. Kalėdos jau tikrai visai čia pat…

Vėlų vakarą palydime Nykštukus iki nakvynės pusnies ir atsisveikiname iki rytojaus. Pailsėję, kitą rytą jie atvyksta išgerti kvapnios arbatos puodelio į „Rugutės Namus“. Nykštukai skanauja lietuvišką šokoladą, gėrisi vaikų darbais, smalsauja, kaip ir kuo gyvena „Rugutė“. Labai džiaugiamės galėdami draugams iš Švedijos pasiūlyti išsirinkti po sau patinkantį vaikų lipdytą Kapitonišką laivuką – tikime, kad jis visuomet padės jiems įveikti Baltijos jūrą ieškant kelio pas Lietuvos vaikus.

Laikas prabėga akimirksniu ir reikia leistis į tolimą kelią. Nykštukams reikia ruoštis tolimai kelionei – ieškoti apsnigtų kelių ir takelių į dviejų žavių Rugučiukų – Domanto ir Davido – namus, todėl nieko nelaukę, pasukame link Klaipėdos.

Dar pakeliui gauname Domanto žinutę, kaip nekantriai jis laukia Nykštukų. Pasiekę jo namus Gargžduose, mažąjį šelmiuką išvystame jau mojantį pro langą.

Domantas Nykštukus pasitinka išties ypatingai – ne tik padeklamuoja eilėraštį, bet ir pagroja kalėdinę dainą visiems mums nematytu instrumentu – melodika. Tuo ypač susidomi vyriausioji Nykštukė ir netrukus pati mėgina pakartoti girdėtą melodiją. Visų akį traukia vaišėmis nukrautas stalas, nustembame sužinoję, kad viską – ir laivukų formos sumuštinius, ir pyragą, ir keksiukus – ruošė pats Domantas. Nykštukė Anita išdrįsta Domanto paprašyti poros keksiukų, kad galėtų parvežti lauktuvių Kalėdų seneliui į Švediją. Ragaudami skanumynus žaidžiame žaidimą, kurio metu bandome atspėti, kas atsirado anksčiau – pakaba ar šukos, pietų ašigalis ar šaldytuvas.

Norėtųsi, kad akimirkos, praleidžiamos kartu su Domantu, niekada nesibaigtų. Tačiau ateina metas atsisveikinti ir, siaučiant pūgai, leistis į kelionę pas mažąjį Davidą.

Pasitikęs Nykštukus, Davidas kaip visuomet žavi savo nesenkančia energija ir linksmumu. Berniukas įdėmiai klauso pasakojimų apie Kalėdų senelį iš Švedijos, apžiūrinėja gautas dovanas, drauge su vyriausiąja Nykštuke žongliruoja, kartu su sesute Elmira padeklamuoja po kalėdinį eilėraštį. Valandžiukė mažojo Draugo namuose taip pat prabėga nepastebimai. Atsisveikindamas Davidas padovanoja Nykštukams po pačią brangiausią dovaną – šiltą ir nuoširdų apkabinimą.

Kad ir kaip būtų liūdna, bet ateina metas atsisveikinti su švedų Nykštukais – jiems jau laikas skubėti į keltą, parplukdysiantį į Švediją. Kartu praleidę nepakartojamą savaitgalį, žinome, kad būtinai susitiksime kitais metais tam, kad mažųjų ligoniukų veidus ir vėl papuoštų šypsenos sulaukus Nykštukų iš Švedijos.

Nuoširdžiai dėkojame visai Nykštukų komandai – Stefanui, Anitai, Ievai, Ebba‘i ir Alexander – už įveiktą tolimą kelią siekiant sušildyti sergančių vaikų širdeles. Ačiū už drauge praleistą įsimintiną savaitgalį, kuris ilgam išliks tiek ligoniukų, tiek mūsų širdyse.

Neberasime tinkamų žodžių padėkoti Bengt ir Lenai Nilsson už draugystę, gražias idėjas, prasmingus darbus ne tik Švedijos, bet ir Lietuvos sergančių vaikų labui.

Siunčiame ypatingiausią Ačiū Švedijos mokyklų moksleiviams, ruošusiems dovanėles Lietuvos vaikams, taip pat visiems, kurių dėka įvyko ši neapsakomai daug džiaugsmo ligoniukams suteikusi Nykštukų iš Švedijos kelionė į Lietuvą.

Dėkojame Vilniaus universiteto vaikų ligoninės onkohematologijos centro bei Kauno medicinos universiteto klinikų personalui už malonų priėmimą ir ypatingai dėkojame vyr. slaugytojai Janinai Arcišauskaitei už Nykštukų sušildymą kvapnia arbata.

Ačiū tariame „Amberton“ viešbučiui už rūpestį apgyvendinant svečius iš Švedijos.

Esame be galo dėkingi VšĮ „Žaismė“ ir gidui Gražvydui už nuoširdų bendravimą ir svečiams iš Švedijos parodytas gražiausias Vilniaus senamiesčio vietas.

Turite idėjų kaip padėti sunkiai sergantiems vaikams ?

Parašykite mums