Gruodžio 12 d. aštuntą kartą į Lietuvą iš Švedijos autobusiuku atvyko penki „Rugutės“ bičiuliai Nykštukai: visiems pažįstamas Stefanas, vyriausioji Nykštukė Anita, vertėja Ieva, penkiolikmetės moksleivės Ellen ir Tina. Nykštukų kelionė po Lietuvą prasidėjo Gargžduose, kur jie aplankė savo draugą Domantą. Susitikimas su berniuku buvo šiltas ir jaukus. Pakylėti šventinės nuotaikos Nykštukai išskubėjo į Kauną. Čia jie užsuko į VšĮ „Kauno klinikos“ Vaikų ligų kliniką. Klinikos vadovas prof. dr. Rimantas Kėvalas ir ligoninės personalas pasveikino „Rugutę“ dešimties veiklos metų proga. Vėliau Nykštukai aplankė šios klinikos ligoniukus ir nudžiugino juos švediškomis dovanėlėmis.
Vakarop Nykštukų autobusiukas pasuko sostinės link. Vilniuje „Rugutės“ laukė staigmena – įteiktas 45735 litų čekis. Tai – Švedijoje surinkta parama onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams Lietuvoje.
Šeštadienio rytą Nykštukai vėl patraukė į Kauną aplankyti vaikų. Pirmiausia aplankė Dito šeimą. Čia buvo svetingai sutikti: vaišinosi įvairiais skanumynais, kiekvienas gavo berniuko padarytą atvirutę ir apyrankę dovanų. Ditas Nykštukus supažindino su Kendo kovos menu (Kendo treniruotes berniukas pradėjo lankyti įkvėptas „Draugų saloje“ matyto Kendo kovotojų pasirodymo). Prižadėję Ditą aplankyti kitąmet, Nykštukai išskubėjo į svečius pas Dovą. Čia jų labai laukė ne tik Dovas, bet ir jo sesutė Mija. Ir nors Dovas svečių drovėjosi, kartu su dovanomis įgavo ir šiek tiek drąsos. Vyriausioji Nykštukė Anita kartu su Mija pagrojo pianinu ir fleita. Trečioji Nykštukų vizito sulaukė Milena. Nors mergytė labai laukė svečių iš Švedijos, jų akivaizdoje jautėsi šiek tiek nedrąsiai. Truputį vėliau Nykštukai pasibeldė į jaukius Amandos namus. Kartu su Amandos šeima jie šoko, dainavo ir klausėsi mergaitės deklamuojamų eilėraščių. Galiausiai Nykštukai užsuko pas Aušrinę. Per visą dieną aplankę tiek vaikų jie turėjo būti pavargę, tačiau nė kiek nestokojo šventinės nuotaikos: dainavo švediškas dainas ir šoko. Tradiciškai Nykštukai stabtelėjo apžiūrėti šiemet ypač įspūdingos kalėdinės Kauno eglutės, o vėliau, pavargę, bet laimingi ir kupini šiltų įspūdžių patraukė į Vilnių.
Sostinėje sekmadienio rytą Nykštukai aplankė dar dvi šeimas. Šiltai pabendravę, pašokę ir padainavę su Martynu ir jo sesėmis Nykštukai iškeliavo pas Reinoldą. Berniukas visų labai laukė: jis ne tik visiems įteikė savo kurtas atvirutes, bet visiems Nykštukams užrašė jų vardus Brailio raštu.
Vėliau Nykštukai užsuko į Santariškių klinikų Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos skyrių, kur mažiesiems dalijo dovanas, žongliravo ir linkėjo gražių švenčių.
Sekmadienio popietę „Rugutės namai“ Nykštukų pageidavimu buvo atviri tiems mažiesiems ir jų tėveliams, kurie šventinį laikotarpį leido už ligoninės ribų. Nykštukai, norėdami visiems susirinkusiems priminti, kad tamsios dienos netruks, surengė šv. Liucijos eiseną: Anita, moksleivės Ellen ir Tina, pasipuošusios baltomis suknelėmis ir rankose laikydamos degančias žvakes, kartu su Stefanu giedojo šv. Liucijos giesmes. Po įspūdingo pasirodymo Nykštukai atsinešė didelį maišą dovanų – jų užteko visiems vaikams. Šventinio vakaro kulminacija tapo kalėdinės eglutės puošimas, kuriame dalyvavo visi norintieji. Tuo pat metu mažieji kūrybiškai tapė ant šilkinių eglučių. Vėliau aplink papuoštą eglutę susibūrusios šeimos žaidė Švedijoje populiarius žaidimus.
Vėlyvą pirmadienio popietę Nykštukai išvyko atgal į Švediją, o Lietuvoje likę vaikai su nekantrumu laukia jų sugrįžtant kitais metais.
Nykštukai, vaikai ir jų tėveliai dalijasi įspūdžiais iš susitikimų:
Tai, kad aš kaip Kalėdų Senelio žmona per tris dienas turiu galimybę sutikti beveik 100 vaikų, yra fantastiška. Vaikai ir jų šeimos mums suteikia tiek daug šilumos. Matau, kaip svarbu susirgus gauti paramą iš šeimos, draugų ir artimųjų.
Edita, Dainoras ir „Rugutės“ savanoriai daro fantastišką darbą remdami šeimas ir ligoniukus.
Kalėdinėje kelionėje aš – Kalėdų Senelio žmona, tačiau Švedijoje esu atsakinga už ryšius su savo miesto Hörby savivaldybe ir mokyklomis, kad surinktume dovanas iš mokinių. Taip pat turiu išrinkti 2 devintos klasės mokinius, kurie važiuos į Lietuvą kartu su mumis. Grįžę iš kelionės mokiniai turi papasakoti apie kelionę ir pasidalyti įspūdžiais su visais mokiniais, kurie atsiuntė dovanas.
Aš tikiuosi ir viliuosi, kad susitiksime dar daug daug kartų prieš Kalėdas ateityje. Ačiū visiems, kurie taip gražiai mus sutinka ir pasirūpina mums būnant Lietuvoje. Linkėjimai! Anita
Grįžusi į Švediją aš kiekvieną dieną prisimenu vaikus, kuriuos sutikome ir vis galvoju, kaip jie jaučiasi.
Noriu pasakyti didelį ačiū Åkarhjälpen, kad gavau galimybę atvažiuoti į Lietuvą ir sutikti šiuos nuostabius vaikus. Tokį šansą galiu gauti tik vieną kartą gyvenime. Noriu taip pat pasakyti, kad tai, ką „Rugutės“ fondas daro dėl vaikų ir jų šeimų, yra neįtikėtina. Turėtų būti daugiau tokių nuostabių žmonių ir fondų, kurie remia sunkumų patiriančias šeimas.
Esu be galo laiminga ir dėkinga, kad galėjau sudalyvauti šioje kelionėje. Ačiū visiems. Tina
AČIŪ! TACK! Jūs pradėjote mūsų švenčių sezoną. Miestai įžiebia eglutes aikštėse, o Jūs mums širdis įžiebėte šventėms. Kaip papasakoti, kas darėsi sieloje? Suprasti galima tik tai patyrus… Viskas žaižaravo kaip tas konfeti, iššovęs bedainuojant ir nuklojęs visus namus ir visus mus žvilgesiu… visų geriausių jausmų žvilgesiu… lyg puikių emocijų ir gražių jausmų viesulas. Ir tik taip trumpai… O kai namai ištuštėjo, susėdom, smaližiavom medumi su spanguolėmis ir aš paklausiau: „Ar norėsime kitais metais Nykštukų?“ Sutartinai visi sušukome: „TAAAAAIP!“ O Ditas dar pridūrė: „Norėčiau, kad Nykštukai pas mus apsigyventų… “ ir pradėjo galvoti, kur reikėtų tiek lovų jiems pastatyti…
Vakar paklausiau vaiko, ką man parašyti Editai, nes ji klausia… Ditas užsidengė burnytę rankomis ir pasakė, kad negali pasakyti, kas jam labiausiai patiko… Klausiu, kodėl… o jis tyliai tyliai sako, kad jam labai labai smagu buvo, kad Edita taip apsidžiaugė jį pamačiusi su Kendo apranga… ir kad Nykštukams patiko jo pasirodymas. Ir matau, kaip žiba jo akytės iš laimės, kad jo pastangos sportuoti buvo taip įvertintos. Jam be galo patinka Kendo. Ir tai taip pat Jūsų dėka. Paskui nurimęs pradėjo vardinti viską, kas vyko, kad viskas labai patiko, ypač žongliruoti kamuoliukais su Nykštuke, šokti, dainuoti… Pasiėmė atvirutes nuo vaikų, paruošusių dovanėles ir klausinėjo manęs apie juos, bet aš negalėjau nieko pasakyti… išskyrus tai, kad mintimis mes jiems galime padėkoti.
Buvo gera ir linksma. Net vakar, laukdami autobuso po treniruotės, dainavome apie varlę. Manau, kad ir vasarą pamatę varlę mes prisiminsime Nykštukus… ir turbūt uždainuosime. Tas gėris, kurį atnešate į namus, neišblėsta visus metus. Linksmų visiems švenčių! Deimė, Ditas ir močiutė Regina
Bendrauti su Nykštukais Dovukui nebuvo drąsu, mat jų išties buvo daug, kaip sesė sakė – pilnas kambarys. Smagiausia dalis vaikams, kaip ir galima buvo tikėtis, buvo dovanų priėmimas. Tokiam reikalui Dovukui ir drąsa atėjo. Su Nykštukais iš Švedijos vaikai bendravo, pasakojo apie savo dabartinį gyvenimą: kuo domisi, ką veikia, ką moka ir pan. Visi pašokom ratelyje su švediškom dainom. Dovas sakė: „Man labai patiko, kai varlytes reikėjo rodyti ir šokinėti va šitaip“ (mat bandė ir pats taip pašokinėti, ko nedrįso daryti prie svečių).
Vyriausioji Nykštukė ir Mija pagrojo kelis kūrinius pianinu bei fleita, abi pasidalino patirtimi. Vaikus ypač sužavėjo vyriausiosios Nykštukės dainelės, pagrotos fleita, tekstas – jis buvo linksmas ir juokingas jiems, mat dainelė apie kiaulę buvo.
Tiek Mija, tiek Dovas buvo sužavėti svečių iš Švedijos apsilankymu. Tą bylojo jų akys, žvelgiant į svečius! Juk vaikai daug dažniau geba pamatyti stebuklus nei suaugusieji, ypač šiuo šv. Kalėdų laukimo metu!
Patys nuoširdžiausi linkėjimai su padėka Nykštukams, vyriausiajai Nykštukei iš Švedijos ir „Rugutės“ kolektyvui nuo mūsų šeimynos! Džiugu būtų sulaukti jūsų ir kitais metais! Mes labai laimingi, kad aplankėte mūsų namus! Laimingų šv. Kalėdų ir Naujųjų metų! Dovo mama
Jaučiame beribį dėkingumą patiems šauniausiems nykštukams pasaulyje – Anitai, Stefanui, Ellen, Tinai ir Ievai – už neįkainojamas džiaugsmo akimirkas, suteiktas vaikams ir jų tėveliams. Ačiū jums, brangūs draugai, už dar kartą sukurtą šv. Kalėdų stebuklą!
Dėkojame Švedijos moksleiviams už dovanėles Lietuvos vaikams.
Nuoširdus ačiū visiems Švedijos žmonėms paskyrusiems paramą (45 735,00 litų) vaikams, sergantiems onkologinėmis ligomis.
Dėkojame Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos skyriaus vedėjai S. Stankevičienei, VšĮ „Kauno klinikos“ Vaikų ligų klinikos vadovui Rimantui Kėvalui bei gydytojams už malonų priėmimą. Nuoširdžiai dėkojame vyr. slaugos administratorei J. Arcišauskaitei už begalinę šilumą ir rūpinimąsi.
Dėkojame „Amberton“ viešbučiui už rūpestingą svečių apgyvendinimą.
Tariame nuoširdų ačiū visiems, be kurių ši tradicinė Švedijos Nykštukų kelionė į Lietuvą nebūtų įvykusi.
Draugystės tiltas Švedija-Lietuva / 2014
