Jau senokai kirbėjo mintis nuostabiai mergytei Gaudrei, einančiai leukemijos keliu, padovanoti meškutį, kuris taptų mielu draugu. Juk dviese keliauti žymiai drąsiau. Be to, šiai stipruolei tenka eiti dvigubai sudėtingesniu keliu. Įveikus dalį gydymo „prikibo“ nelauktas pakeleivis – diabetas. Tad išgirdę, kad pirmadienį Gaudrei suplanuoti tyrimai, prieš kuriuos mergytė negali nei valgyti, nei gerti, nes bus taikoma nejautra, suskubome palydėti meškutę Matildą į ligoninę.
Gaudrės mama aprašė susitikimą: „Grįžome į skyrių po dviejų mėnesių, tai Gaudrytės širdutė virpėjo kiek labiau nei įprastai. Supratau ją, nes ir pati truputį nerimavau. O Jūsų, Edita, staigmena be galo pradžiugino Gaudrytę! Anesteziologų teko laukti ilgiau nei įprastai, tai meškutė Matilda buvo tas ramstis, kuris padėjo kantriai išlaukti procedūros nevalgius. Tiesą sakant, tikriausiai nesu mačiusi gražesnio žaislo, iš kurio sklinda žmogiška šiluma, norisi švelniai, labai atsargiai priglausti prie krūtinės kaip gyvą ir įkvėpus meškiniškos meilės lėtai lėtai paguldyti atgal į dėžutę… Matilda – ypatinga draugė, kurią Gaudrytė pažadėjo saugoti ir globoti, o Matilda, panašu, mainais pažadėjo Gaudrytę lydėti ten, kur nedrąsu. Juk drauge visuomet ramiau.“
Gaudre, žinodami Tavo stiprybę, linkime drąsiai eiti tolyn, kad ir koks vingiuotas kelias bebūtų, kad ir kokie pakeleiviai įsisiūlytų keliauti kartu. Būsime šalia ir palaikysime visa širdimi!
Miela Irma (Pudra Studio), ačiū už galimybę pažinti Matildą, neabejojame, kad ši miela draugystė tęsis ilgus metus.
