Savanoriauti „Rugutės“ fonde pradėjau netrukus po to, kai atvykau gyventi į Lietuvą, maždaug 2009-ųjų pavasarį. Praeityje, kai tarnavau JAV kariuomenėje, man tekdavo lankyti vaikų globos namus įvairiose pasaulio šalyse ir rūpintis specialių poreikių turinčių vaikų gerove. Todėl, kai mano žmona Lyra man papasakojo apie gerus darbus, kuriuos onkologinėmis ligomis sergančių vaikų labui daro fondas „Rugutė“, man buvo labai lengva priimti sprendimą tapti šio fondo komandos nariu.
Yra daug priežasčių, kodėl „Rugutė“ mane traukia, tačiau svarbiausia jų – meilė, kuria su sergančiais vaikais ir jų šeimomis dalijasi Edita ir Dainoras. Tai giliai empatiški geraširdžiai žmonės, aukojantys save dėl tų, kurie tapo rūpestingos „Rugutės“ šeimos dalimi.
Dešimtojo jubiliejaus proga linkiu „Rugutei“ ilgo ir sveiko gyvavimo, ir kad bet kuris Lietuvos vaikas, kenčiantis nuo onkologinės ligos, turėtų galimybę tapti didžiuoju „Rugutės“ Kovotoju.
