Labdaros ir paramos fondas „Rugutė“

Daugiau paieškos rezultatų...

Generic selectors
Exact matches only
Search in title
Search in content
Post Type Selectors

Aistės prisiminimai

2004 metais man buvo diagnozuota ūminė limfoblastinė leukemija. Kadangi tai buvo jau gana seniai – kai man buvo vos 5-eri (dabar visi 20 m.) – sunku prisiminti tą tikrąją emociją, kurią patyriau gydymo metu. Tačiau atsiminimų, išlikusių iš tų metų, yra. Kaip bebūtų keista, daugiau prisimenu teigiamų emocijų nei neigiamų. Gydymo metu, mano manymu, buvau pozityvus vaikas, kuriam visi ligoninės darbuotojai buvo geriausi draugai, o procedūros lyg atrakcijos. Tuomet man buvo svarbiausia tik turėti šalia savęs artimus žmones ir draugus, kurie tuo metu buvo taip pat sergantys, ligoninėje gulintys vaikai. Dar prisimenu, kaip palatos draugai mane drąsindavo ir mokė pasitikėjimo. Ir jiems pavyko. Ilgus metus ligoninės ir adatos man buvo lyg malonumas, kad ir kaip tai skambėtų… Bet taip buvo dėl to, jog ligoninė po visų metų ten gyvenimo tapo kaip antri namai: seselės – artimieji, o adatos – mano „draugės”. Tačiau laikui bėgant šiems dalykams atsirado didžiulė baimė – pradedant pačių ligoninių koridoriams, baigiant kraujui. Dabar man liga atrodo svetima ir labai tolima. Mano nuomone, tokia patirtis leido suprasti, kad „ne viskas rožėmis klota”. Iš tikrųjų dažnai tenka pastebėti sergančiuosius onkologinėmis ligomis, ypač mažuosius ligoniukus. Labiausiai mane žavi jų energija, šypsena ir pozityvumas. Kiek pamenu, ir pati tokia buvau, o tai yra PATS svarbiausias dalykas gydymo metu. Todėl tiems, kuriems dabar tenka išgyventi tokį sunkų laikotarpį ir palinkėčiau: išlikti geros nuotaikos užtaiso bomba, nes tai palengvina kelionę ne tik patiems Jums, bet ir kartu su Jumis kenčiantiems artimiesiems. Žinoma, palinkėčiau ir didžiausios sveikatos.

Esu be galo laiminga, kad „Rugutė” atsirado mano kelyje ir jį taip palengvino: tiek morališkai, tiek fiziškai. Esu neapsakomai dėkinga ir su kiekvienais metais, greičiausiai, būsiu dar daugiau dėkinga. Visam fondui linkiu, kad Jūsų širdelės visada būtų pilnos meilės. Didelis ačiū ir stipriai apkabinu!

Dabar gyvenu puikiai. Baigiau 12 klasių ir tapau pirmo kurso VU studentė, retkarčiais tenka ir pamodeliauti. Be galo myliu keliones ir tai yra mano geriausias būdas atitrūkti nuo kasdienės rutinos. Labai tikiuosi, kad aplankytų šalių skaičius tik didės. Beje, mano pirmosios kelionės ir prasidėjo kartu su „Rugute” – taip fondas prisidėjo prie mano svajonių išsipildymo..:)

Turite idėjų kaip padėti sunkiai sergantiems vaikams ?

Parašykite mums