Labdaros ir paramos fondas „Rugutė“

Žaidynės „Onco-Olympics 2012“

Paskutinėmis vasaros dienomis, rugpjūčio 24–26 d. Lenkijos sostinėje Varšuvoje vyko 4-osios onkologinėmis ligomis sirgusių vaikų sporto žaidynės „Onco-Olympics 2012“.

Organizacijos „Fundacja Spełnionych Marzeń“ („Išsipildžiusių svajonių fondas“) kvietimu šioje kas dvejus metus vykstančioje olimpiadoje jau antrąjį kartą dalyvavo mažieji olimpiečiai iš Lietuvos. Šiais metais fondas „Rugutė“ į Varšuvą delegavo 5 dalyvius: Aistę, Dianą, Domantą, Justiną ir Titą. Dalyvauti žaidynėse taip pat buvo pakviesti jaunieji sportininkai iš Lenkijos, Slovakijos ir Vengrijos.

Jaunųjų Lietuvos sportininkų ir jų palaikymo komandos kelionė į Varšuvą specialiai užsakytu autobusu prasidėjo ankstų rugpjūčio 24-osios (penktadienio) rytą. Pasiekę Lenkijos sostinę, lietuvaičiai visų pirma aplankė Lietuvos Respublikos ambasadą Lenkijoje. Ten juos šiltai sutiko patarėjas Saulius Labutis, sekretorė Julija Kielmer ir Lietuvos Respublikos gynybos atašė pulk. Raimondas Matulaitis – parodė patalpas, papasakojo apie ambasadą ir joje vykstančius renginius. Iš ambasados autobusas pasuko Varšuvos J. Pilsudskio kūno kultūros akademijos link. Atvykę į renginio vietą lietuvių komandos nariai susipažino su olimpiados savanoriais Magda ir Marcelo, kurie padėjo orientuotis viso renginio metu. Dar tos pačios dienos vakarą prasidėjo intensyvios treniruotės – kas bėgiojo, kas repetavo šuolius į tolį, tačiau visi tikėjosi to paties – nugalėti varžybose.

Išaušo šeštadienis – didžioji olimpinių žaidynių diena. Ji prasidėjo iškilmingu olimpiados vėliavos, kurią į stadioną drauge įnešė visų šalių atstovai, pakėlimu. Jauniausia olimpiados dalyvė padėjo uždegti olimpinę ugnį – simbolį, be kurio neįsivaizduojamos olimpinės žaidynės. Tuomet prasidėjo varžybos, o jų buvo įvairiausių: bėgimas, šuolis į tolį, kamuoliuko metimas, plaukimas, stalo tenisas, futbolas… Dalyviams aukštų sportinių rezultatų siekti netrukdė ir kartais iš dangaus prapliupdavęs lietus.

Kamuoliuko metimo į tolį rungtyje dalyvavo dvi lietuvių komandos dalyvės – Justina ir Diana. Joms puikiai sekėsi kovoti prieš didelį būrį bendraamžių. Diana numetė kamuoliuką toliau už visus ir laimėjo aukso medalį! Vos nuo jos atsilikusi Justina toje pačioje amžiaus grupėje užėmė antrąją vietą ir gavo sidabro medalį, tad ant pakylos vienu metu stovėjo dvi lietuvaitės. Diana nepraleido progos sudalyvauti ir šuolio į tolį iš vietos rungtyje. Jai ir čia puikiai sekėsi – laimėjo dar vieną aukso medalį!

Aistė, kaip ir prieš dvejus metus, šoko į tolį įsibėgėjusi. Už ją toliau nušoko tik viena šios rungties dalyvė, tad Aistė iškovojo sidabrą. Mergaitė taip pat dalyvavo 60 metrų bėgime ir pateko į finalą, o finale tik per plauką neatbėgo trečia.

Domantas su dideliu atkaklumu varžėsi 25 metrų rungtyje su vežimėliu, taip pat sėdėdamas vežimėlyje metė kamuoliuką į tolį. Už geriausius abiejų rungčių rezultatus Domantas buvo apdovanotas dviem aukso medaliais! Jam stovint ant pakylos, visas stadionas lenkiškai skandavo „Litwa! Litwa!“ („Lietuva! Lietuva!“).

Antrą kartą olimpiadoje dalyvaujantis Titas laimėjo bronzos medalį plaukimo nugara rungtyje.

Visi Lietuvos komandos nariai buvo ne tik pasipuošę geltonais marškinėliais ir kepurėlėmis su Lietuvos simbolika, bet ir turėjo lietuviškų suvenyrų, kuriuos dalijo savo varžovams, draugams ir kitiems olimpiadoje sutiktiems žmonėms.

Vakare, kai žaidynės baigėsi ir buvo nuleista olimpiados vėliava, atėjo metas linksmybėms: visiems olimpiados dalyviams ir sirgaliams grojo bei šokti kvietė lenkų pop muzikos grupė „Papa D“ ir dainininkas Paweł Stasiak. Po koncerto visi valgydami tortą stebėjo įspūdingą fejerverkų šou.

Sekmadienio rytą, papusryčiavus, Lietuvos komandai teko atsisveikinti su vienam savaitgaliui namais tapusiu Varšuvos J. Pilsudskio kūno kultūros akademijos studentų bendrabučiu. Tačiau prieš išvykdami namo olimpiečiai dar suspėjo apsilankyti Varšuvos zoologijos sode. Ten vaikai ne tik gėrėjosi begemotais, drambliais, žirafomis, liūtais ir kitais egzotiniais gyvūnais, bet ir suposi karuselėse, važinėjosi traukinuku..

Lietuvių autobusas Vilnių pasiekė jau gerokai po vidurnakčio. Visi penki medalininkai grįžo kiek pavargę, tačiau didžiuodamiesi savimi ir kupini šviežutėlių įspūdžių:

Diana:

Diana:

Labai jaudinausi, kai teko nešti vėliavą ir labai nusiminiau, kad nei mama, nei tėtis negalės būti šalia, kai dalyvausiu rungtynėse. Tačiau nusiraminau, kai sužinojau, kad šalia bus vertėja. Visas jaudulys pradingo po pirmo šuolio. Didžiausią įspūdį paliko medalio įteikimas, labai patiko stovėti ant pakylos. Dar kartą tikrai važiuočiau į olimpiadą. Prieš važiavimą į olimpiadą labai jaudinausi. Norėjau laimėti medalį, tai per atostogas prie ežero treniravausi kiekvieną dieną. Treniruotėmis užkrėčiau visus šeimos narius – mėtėm kamuoliuką visi kartu. Nors dar labiau už olimpiadą patiko vežimėlyje vežioti Šarūną.

Justina:

Justina:

Labai laukiau kelionės į Lenkiją. Labai patiko mano rungtis mesti kamuoliuką, nes labai norėjau palenktyniauti su kitais. Visas dienas, praleistas Lenkijoje, ilgai prisiminsiu. Džiaugiuosi gavusi medalį, kuri jau parodžiau visiems savo draugams. Labai norėsiu ten važiuoti ir kitą kartą.

Domantas:

Domantas:

Aš paskutinį vasaros savaitgalį praleidau be galo įdomiai. Visas tris dienas buvau Varšuvoje, dalyvavau onko-olimpiadoje. Nors kelionėje truputėli pavargau, bet olimpiada labai labai patiko. Patiko milijonas paleistų balionų geltonų, patiko žiūrėti, kaip kitiems sekasi rungtyniauti, o labiausiai tai patiko pačiam stovėti ant pakylos netgi du kartus ir gauti medalius. O dar patiko man dalinti apyrankes ir taip ieškoti draugų. Ten dar buvo toks berniukas, kuris irgi sėdėjo ratukuose ir aš jam daviau apyrankę, o jis man paspaudė ranką. Labai labai geras jausmas buvo. Dar man patiko vakare vaikščioti su Titu po stadioną ir kalbėtis. Tik gaila, kad nemačiau fejerverkų, nes buvau labai pavargęs ir miegojau kambary. O kitą dieną buvau tokiame dideliame zoologijos sode, kur įdomiausia man buvo stebėti dramblius. Atsiklaupia ant kelių, atsilaužia su iltimis medžio gabalą, atsistojęs pasiima straubliu, įsideda į burna ir suvalgo. O aš galvojau, kad jie medžio nevalgo. Ir dar prisiminiau, kad ambasadoje buvo labai gražūs kambariai ir kad ten tie ambasadoriai irgi mėgsta kartais sportuoti. Kitą kartą aš vėl būtinai važiuosiu.

Aistė:

Aistė:

Dalyvavau olimpiadoje. Rinkausi dvi rungtis: bėgimą (60m) ir šuolį į tolį įsibėgėjus. Šuolyje jau dalyvauju ne pirmą kartą, prieš dvejus metus irgi dalyvavau šioje rungtyje. Tada parsivežiau aukso medalį. Šiais metais šuolyje užėmiau antrą vietą ir laimėjau SIDABRO medalį. Tuo esu labai patenkinta. Bėgime sekėsi šiek tiek blogiau, finale iš šešiolikos bėgikų užėmiau ketvirtą vietą. Taigi grįžau ne tuščiomis ir tikrai labai džiaugiuosi iškovotu medaliu. Džiugu, kad visi dalyviai grįžo iškovoję po medalį, o kai kurie net po du! Ši kelionė paliko tikrai daug įspūdžių ir davė naujų draugysčių bei pažinčių. Komandoje visi puikiai sutarėme ir turėjome superinę palaikymo komandą – tėvelius! Esu labai patenkinta šia kelione ir tikrai norėčiau sudalyvauti ir trečiąjį kartą.

Titas:

Titas:

Man olimpiada labai patiko. Tikrai norėčiau sugrįžti į ją trečią kartą, tik būtų smagu, jeigu iš karto numatytų gerus orus. Lietuva, manau, ir po dvejų metų negrįš be medalių. Ten nebūtinai reikia laimėti, svarbu susirasti draugų ir smagiai praleisti laiką.

Nuoširdžiai dėkojame fondo „Fundacja Spełnionych Marzeń“ vadovams Małgorzatai ir Tomasz Osuch už antrą kartą suteiktą galimybę Lietuvos vaikams dalyvauti žaidynėse „Onco-Olympics“. Ačiū už tą unikalią, ne kiekvienam pasitaikančią progą patirti tikrų tikriausią olimpinės pergalės jausmą, kurią dovanojote mūsų mažiesiems.

Dėkojame Lietuvos Respublikos ambasadorei Lenkijoje Loretai Zakarevičienei už nuoširdžią pagalbą ir rūpinimąsi Lietuvos komanda.

Ačiū lietuvių grupės kuratoriams Magdai ir Marcelo bei visiems kitiems renginio organizatoriams ir savanoriams, be kurių pagalbos nebūtume galėję išsiversti.

Dėkojame vertėjai Alicjai Jankowskai už pagalbą bendraujant lenkų kalba.

Tariame nuoširdžiausią ačiū Rugučiukams Aistei, Dianai, Domantui, Justinai, Titui ir jų palaikymo komandai už nepalaužiamą sportinę dvasią, stiprybę, ištvermę ir ryžtą nugalėti.