Labdaros ir paramos fondas „Rugutė“

Generic selectors
Exact matches only
Search in title
Search in content
Post Type Selectors

„Onko-olimpiada 2010″ Varšuvoje

Liepos 16–18 dienomis šešios Rugučiukų šeimos dalyvavo vaikų Onko olimpiadoje Varšuvoje. Atvykti į šią olimpiadą atstovauti savo šaliai ligoniukus pakvietė 2010 m. balandžio mėnesį Lietuvoje viešėję fondo „Fundacja Spełnionych Marzeń“ („Išsipildžiusių svajonių fondas“) vadovai Małgorzata ir Tomasz Osuch. Liepos 16 d. rytą mažieji Kovotojai pajudėjo iš Lietuvos. Nepaisant ankstyvo ryto, autobusas buvo kupinas vaikiško klegesio ir spėlionių, kas mūsų laukia Lenkijoje. Visi draugiškai sutarę, kad į olimpiadą vykstame ne medalių, o gerai praleisti laiką ir susirasti naujų draugų, prieš pietus pasiekėme Varšuvą.

Varšuvoje pirmiausia Rugučiukams ambasadorius Egidijus Meilūnas atvėrė Lietuvos Respublikos ambasados Lenkijos Respublikoje duris. Čia vaikai ir jų tėveliai išgirdo trumpą pasakojimą apie ambasadą ir apžiūrėjo jos pastatą. Ekskursija po pastatą baigėsi ambasadoriaus Egidijaus Meilūno kabinete, kuriame kiekvienas mažasis mielai pasėdėjo ambasadoriaus kėdėje. Kaip vėliau juokavo Ignas, ambasadoriaus kėdė nors ir kieta, bet labai patogi, tačiau visą dieną sėdėti joje turėtų būti truputį nuobodu – trūktų žaidimų. Atsisveikinant su ambasadoriumi Egidijumi Meilūnu, ambasados menėje nuskambėjo Jekaterinos, Ligitos ir Simonos atlikta „Draugų salos“ daina „Šypsenėlė“, dar kartą visiems priminusi, kad nėra nieko svarbesnio už draugystę.

Išvykę iš ambasados, netrukus pasiekėme olimpiados vietą – Varšuvos kūno kultūros akademiją. Vos įsikūrus ir papietavus, didžiajame akademijos stadione vaikų laukė olimpiados repeticija. Repeticijos metu lietuviai sužinojo net tris džiugias naujienas – visų pirma, sportininkų eisenos metu Lietuvos delegacija eis pirmoji, Aistė buvo pakviesta nešti olimpinę vėliavą, o bene didžiausia staigmena laukė Urtės. Būtent jai buvo patikėta labai svarbi užduotis – uždegti olimpinę ugnį.

Su begaliniu nekantrumu laukdami šeštadienio – olimpiados dienos – pavakarieniavę vaikai panoro susirinkti stadione ir pasitreniruoti. Treniruotės vyko intensyviai – Jekaterina, Simona, Urtė ir Ignas bėgo, Aistė su tėčiu mėgino atskleisti sėkmingo šuolio į tolį gudrybes. Praėjus valandžiukei visi nusprendė, kad po itin ilgos dienos atėjo metas ilsėtis ir ruoštis didžiajai dienai.

Išaušęs liepos 17 d. – Olimpiados dienos – rytas pasitiko ne tik gera nuotaika, bet ir itin kaitria saule. Nepaisant to, kupini entuziazmo olimpiados dalyviai rinkosi stadione, kuriame netrukus prasidėjo iškilminga olimpiados dalyvių eisena. Aistė kartu su vaikais iš kitų šalių įnešė olimpiados vėliavą, už kurios pirmieji, kaip ir žadėta, žengė lietuviai: Titas tvirtai laikė ženklą su užrašu „Lietuva“, kiti vaikai šypsodamiesi mojavo mūsų šalies trispalvėmis.

Netrukus stadione suplazdėjo olimpinė vėliava ir žymi Lenkijos sportininkė iškilmingai įnešė olimpinį deglą. Kartu su Urte šį deglą iš bėgikės perėmė Dariusz Dziekanowski, buvęs žymus Lenkijos futbolininkas, dabar dirbantis treneriu. Įspūdinga akimirka, kurios metu iš džiaugsmo susigraudino beveik visa lietuvių komanda – Dariusz Dziekanowski pakelia Urtę ant rankų ir mažoji Kovotoja įžiebia olimpinę ugnį.

Fondo „Fundacja Spełnionych Marzeń“ vadovams Małgorzatai ir Tomasz Osuch iškilmingai pranešus apie olimpiados atidarymą, visus dalyvius gimtąja kalba pasveikino jų šalių ambasadoriai ar ambasadų atstovai. Lietuviai taip pat išgirdo nuoširdų Lietuvos Respublikos ambasadoriaus Lenkijos Respublikoje Egidijaus Meilūno sveikinimo žodį ir palinkėjimus.

Tik prasidėjus olimpinėms rungtims, mus nudžiugino Tito laimėjimas – plaukimo rungtyje jis atplaukė pirmas ir pasipuošė aukso medaliu. Be galo didžiavomės ir mažaisiais fondo bėgikais – Urte ir Ignu. Ignas ir Titas taip pat išmėgino save mesdami kamuoliuką. Titui vėl pasisekė ir netrukus jam buvo įteiktas dar vienas – sidabro – medalis.

Nors ir negausi, bet be galo entuziastinga lietuvių palaikymo komanda iš visų jėgų stengėsi palaikyti kiekvieną olimpiados dalyvį. Stadione girdėjosi šūkiai, lydintys mažuosius sportininkus, ir skanduojamas Lietuvos vardas. Šis palaikymas ir begalinis bėgikių noras, kad pasisektų, padėjo Jekaterinai ir Simonai bėgimo rungtyje – abi merginos pateko į finalą, po kurio Lietuvos komanda gavo dar vieną medalį – 100 metrų bėgimo rungtyje Jekaterina atbėgo antra. Paskutinė rungtyse dalyvavo Aistė. Jos šuolį į tolį lydėjo sėkmė – nušokusi net 150 cm, Aistė buvo nepralenkiama ir laimėjo olimpinį auksą.

Dalyvaujant rungtyse, o pertraukėlėse tarp jų atsigaivinant po šalta vandens srove, paleista pievoje, olimpinės žaidynės prabėgo kaip viena akimirka. Išvarginti didelio karščio, bet vis tiek kupini jėgų, visi dalyviai susirinko į žaidynių uždarymo ceremoniją. Visi vaikai gavo padėkos raštus, Aistė su kitais vaikais nuleido olimpinę vėliavą, o futbolininkas Dariusz Dziekanowski, kaip ir per atidarymo ceremoniją paėmęs Urtę ant rankų, padėjo mergytei užpūsti olimpinę ugnį.

Kai atrodė, kad renginys baigtas, vaikus ir vėl savo rūpestingumu, nuoširdžiu dėmesiu ir šilta šypsena nustebino ambasadorius Egidijus Meilūnas. Ambasadorius, paspausdamas ranką, visus mažuosius draugus pasveikino su pergalėmis ir įteikė specialius Užsienio ministerijos ženkliukus kaip padėką už Lietuvos vardo garsinimą. Ši dovana dar kartą įprasmino vaikų dalyvavimą žaidynėse ir leido jiems pasijusti ypatingais bei tikrais sportininkais, garsinančiais savo šalį.

Vakare visi dalyviai buvo pakviesti iškilmingos vakarienės, kurioje vaikų ir vėl laukė daugybė staigmenų. Čia jie galėjo pasivažinėti su segway, pabendrauti su „Žvaigždžių karų“ personažais, šokti diskotekoje ir vakaro pabaigoje stebėti įspūdingus fejerverkus.

Tą vakarą lietuvių komanda taip pat aplankė Varšuvos senamiestį. Visi drauge, pakilę į apžvalginį bokštą, apžiūrėjome miestą iš viršaus, vėliau pasivaikščiojome jaukiomis gatvelėmis, prisėdę kavinėje mėgavomės gaiviu desertu, be kurio vaikams neįsivaizduojama nei viena karšta vasaros diena – ledais. Visi – tiek vaikai, tiek tėveliai – į nakvynės vietą grįžo su ypatingais dienos įspūdžiais ir nuskubėjo ilsėtis prieš kitą, taip pat labai įdomią ir intensyvią dieną.

Po itin didelių karščių sekmadienis mus pasitiko apsiniaukusiu dangumi ir lietumi. Tačiau plačios vaikų šypsenos prasklaidė debesis ir jau netrukus, lydimi fondo „Fundacja Spełnionych Marzeń“ vadovės Małgorzatos Osuch, atvykome į Varšuvos zoologijos sodą. Vaikų emocijos čia veržėsi per kraštus – margaspalviai nematyti paukščiai, beždžionės, drambliai, žirafos, begemotai bei kiti gyvūnai, itin gražiai sutvarkyta parko aplinka bei nuostabios žaidimų aikštelės nepaliko abejingų.

Po pietų visi dar kartą sugrįžome į Varšuvos senamiestį, kuriame mus papietauti pakvietė Małgorzata ir Tomasz Osuch. Besidalinant patirtais įspūdžiais olimpiados metu, taip pat įspūdžiais iš zoologijos sodo, kelios valandos prabėgo nepastebimai.

Atėjo metas atsisveikinti. Šilti apsikabinimai su lenkų fondo vadovais ir pažadas pasimatyti kitų olimpiadų metu neleido liūdėti.

Prieš akis laukė ilgas kelias namo… Kitaip nei buvo galima tikėtis, mažieji sportininkai buvo kupini jėgų ir visas autobusas siautė – merginų grupė „Galiorka“, kaip ir įprasta, užėmusi paskutines autobuso vietas, traukė dainas, likę vaikai pripildė autobusą linksmo klegesio. Šurmulys nurimo tik apie vidurnaktį ir dar prieš pradedant švisti lietuvių delegacijos autobusas pasiekė Vilnių.

Kiekvienas komandos narys iš Lenkijos parsivežė ne tik naują patirtį ir nepamirštamus įspūdžius. Visi grįžome su kai kuo kur kas svarbesniu – jausmu, kad dalyvaudami Onko olimpiadoje mes kartu laimėjome tai, ko negali įvertinti jokie medaliai ar apdovanojimai: nuoširdų norą, kad kitam pasisektų, siekį tų pačių tikslų, meilę, kurios neįmanoma išmatuoti ar suskaičiuoti.

Žemai lenkiamės fondo „Fundacja Spełnionych Marzeń“ vadovams Małgorzatai ir Tomasz Osuch už kvietimą dalyvauti Onko olimpiadoje, už nepamirštamas emocijas, kurias jie padovanojo onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams. Ačiū Jums už prasmingus darbus, suteikiančius mažiesiems nepaprastai gražių ir šviesių išgyvenimų.

Nuoširdžiai dėkojame Lietuvos Respublikos ambasadoriui Egidijui Meilūnui už visapusę pagalbą rengiantis kelionei, už ypatingą draugystę ir Kovotojų dvasios įpūtimą fondo globojamiems vaikams.

Ačiū lietuvių grupės kuratoriams Tomasz ir Ewa, taip pat kitiems renginio organizatoriams už rūpestį, kurį jautėme visos olimpiados metu.

Tariame nuoširdžiausią ačiū Rugučiukų Tito, Urtės, Igno, Aistės šeimoms, Jekaterinai, Simonai ir Ligitai už nuostabią kelionę, už dalyvavimą žaidynėse ir didžiausią dovaną – ypatingai vertinamą draugystę.

Iš visos širdies dėkojame vertėjai Julianai už pagalbą bendraujant su lenkais, Linui ir Vaidui už įamžintas olimpiados akimirkas.

Turite idėjų kaip padėti sunkiai sergantiems vaikams ?

Parašykite mums