Šiandien, bėgdama paimti vaistų penkiamečiui Neidui ir slaugos priemonių kitiems sergantiems vaikams, nejučia prisiminiau mažylio mamos pirmąjį laišką. Dovilė rašė: „Sveiki, prieš porą savaičių apsivertė mūsų gyvenimas aukštyn kojom, mūsų sūnui nustatyta neuroblastoma… Gal turite kontaktus žmonių, kas susidūrė su tokia pačia liga.. Gal galėtų pasidalinti savo patirtimi, kaip sekėsi įveikti šią ligą“. Toks buvo 2022 metų kovo viduryje rašytas laiškas. Tad šiandien, kai priešakyje liko tik mažutė gydymo atkarpa, apkabinu mažą mielą berniuką ir tyliai dėkoju už vidinę stiprybę įveikti ligą. O Neidui teko patirti ir gydymą, ir kamieninių ląstelių transplantaciją.
Neidai, lai paskutinius gydymo žingsnelius lydi tik palankus vėjas! Užvėręs ligoninės duris nerk į vėjavaikišką vaikystę.
AČIŪ rėmėjams! Be Jūsų negalėtume rūpesčiu apgaubti vaikų ir suteikti tikslingos pagalbos.