Pirmąkart leukemijos diagnozę išgirdom 2019 m., kai Augustei tebuvo 5 m. Nespėjau net sureaguoti, kai ašaros pradėjo riedėti, o šeimos gydytojas sako: ko čia ašarojat, liga pagydoma. Ir išsiuntė į Vilnių. 2021 m. liga atsinaujino, išgirdus tai, rodės, žemė iš po kojų slysta, nebegirdėjau net ką gydytoja sakė.
Gydymo metu sunkiausia yra, kai negali niekuo padėti vaikui, kai jam skauda, bloga… Sunku pasidaro finansiškai, nes su vaiku dažnai ligoninėje, kelionės.
Vilties teikė abiem kartais tai, jog yra gydymas ir mes pasveiksim, jėgų suteikė pati Augustė, labai buvo stipri ir į ją žiūrint kitaip jaustis pati negalėjai. Palaikymą gavom iš artimųjų, gydytojų, sesučių, aplinkinių.
Dabar esam remisijoj ir tikim, kad viskas bus gerai.
Mamoms norim palinkėti stiprybės, ištvermės, kalbėtis, bendrauti ir neužsidaryti savyje.
Mamos irgi neturi savęs pamiršti, kad ir sunku. Man padėjo knygų skaitymas, įvairių paskaitų klausymas. Ir svarbiausia, noriu visoms palinkėti tikėti, kad viskas bus gerai.