- 2024 gruodžio 12 d.
Palangoje su nekantrumu laukiame iš Švedijos atvykstančių Raudonkepurių Nykštukų, kurie kartu su atveža ne tik šventines dovanėles, bet ir šilumą, gerumą bei tikrą kalėdinę dvasią. Jų apsilankymas taps ypatinga švente vaikams ir jų šeimoms, kuriuos jie aplankys, primindami, kad bendrystė ir nuoširdus dėmesys gali sukurti tikrus stebuklus.
- 2024 gruodžio 13 d.
Pirma Švedijos nykštukų stotelė – „Rugutės pajūrio namai“
Šį rytą džiaugsmingai sutikome svečius iš Švedijos – Stefaną ir Mią – „Rugutės pajūrio namuose“, kurie netrukus taps ramybės oaze vaikams ir jų šeimoms. Parodę naujus namus, leidomės į Kauno klinikas, kur Nykštukai, kaip ir kasmet jau 17 metų, ėjo iš palatos į palatą, apkabindami kiekvieną vaiką ir dalindamiesi šiluma bei džiaugsmu.
Tradicijų nelaužome – apsilankymas nebūtų pilnas be susitikimo su Domantu. Šis berniukas, spinduliuojantis nepaprastą stiprybę, įkvepia visus aplinkinius ir suteikia vilties. Nykštukai Domantui linkėjo neišsenkančios energijos, o mums jis dar kartą priminė, kokia galinga gali būti stiprybė ir tikėjimas.
Žinoma, prieš poilsį tradiciškai užsukome apžiūrėti Kauno kalėdinės eglutės, kuri kasmet stebina savo grožiu ir įkvepia šventinę nuotaiką.
- 2024 gruodžio 14 d.
Po penkerių metų vėl palydėjome Nykštukus pas Kirilą, kuris šiandien švenčia savo 15-ąjį gimtadienį! Dar kartą linkime Kirilui palankaus vėjo ir gražiausių akimirkų kiekvieną dieną. Nuoširdus ačiū jo tėveliams ir sesei už šilumą, kuria jie apgaubė Nykštukus ir jų širdis, o taip pat už nuolatinį tikėjimą, stiprybę ir šypsenas, kurios įkvepia kiekvieną aplink esantį.
Jaunius – tikras stiprybės ir optimizmo įkvėpėjas, kurio šypsena ir nuoširdumas užburia kiekvieną. Palydėti Nykštukus ir pasveikinti jį artėjančių švenčių proga buvo ne tik malonu, bet ir ypatingai prasminga. Jaunius vaišino Nykštukus savo keptais blynais su trintomis braškėmis, o šiltas pokalbis prie stalo atskleidė berniuko įvairiapusiškus talentus. Jis dalinosi įspūdžiais apie vizitą pas Lietuvos Prezidentą, pasakojo apie savo pomėgius, o gaminamų valgių receptai buvo tikra įkvėpimo dozė. Dar kartą apkabiname Jauniaus šeimą ir dėkojame už jų nesibaigiantį bendrystės jausmą, kuris kas kartą praturtina visų mūsų širdis.
Šiandien trečioji Nykštukų stotelė – neišmatuojama draugystės šiluma apgaubiantys Emilijos namai. Čia susipažinome su mergaitės augintiniais – dviem šuniukais, katinu ir šinšila. Emilijos šeimos svetingumas šildė širdis, o Nykštukė Mia pradžiugino juos dainomis švedų kalba ir pakvietė visus į jau tradicija tapusį varlyčių šokį. Šios akimirkos pripildė džiaugsmo ir nuoširdžių šypsenų. O prieš atsisveikindami, lydimi Emilijos, apžiūrėjome pagrindinę Druskininkų miesto eglę ir gražias mažas eglutes, kurias puošė įvairios įmonės ir organizacijos.
Tokie susitikimai primena, kad bendrystė ne tik stiprina, bet ir sukuria neįkainojamas akimirkas, kurios ilgai gyvena mūsų širdyse. Mes pasižadame ir toliau lydėti Emiliją iki pasveikimo viršūnės.
Šiais metais Nykštukų viešnagės keliui vingiuojant Dzūkijos keliais, gimė mintis pasiūlyti jiems aplankyti Liepą! Nuo pirmojo susitikimo praėjo 12 metų – tada Nykštukai lankėsi mergaitės namuose, kai jai buvo vos šešeri. Šis susitikimas tapo ypatingu momentu – nėra gilesnės prasmės, kaip apkabinti užaugusią Liepą ir pajusti, kokia begalinė vertybė yra būti kartu, stoti petys į petį dėl kiekvieno vaiko ateities. Tokios akimirkos įprasmina draugystę ir bendrystę, kurios išlieka stiprios nepaisant prabėgusių metų.
- 2024 gruodžio 16 d.
Paskutinę šešioliktos viešnagės Lietuvoje dieną Nykštukai Mia ir Stefan skubėjo į Santaros klinikų Vaikų ligoninės vaikų onkohematologijos centrą. Širdyse jie nešėsi patį prasmingiausią ketinimą – apkabinti mažuosius pacientus, padovanoti jiems šilumos, perduoti Švedijos moksleivių kruopščiai supakuotas dovanas ir kiekvienoje palatoje padainuoti švediškai, linksmai pašokinėti dainuojant apie varlytes. Šios akimirkos, kupinos gerumo ir bendrystės, tapo jautria ir prasminga Nykštukų kelionės dalimi, dar kartą primenančia tikrąją švenčių dvasią.
Šiltai dėkojame Sandrai Martin, prisijungusiai prie Nykštuko būrio!
Po apsilankymo ligoninėje Nykštukai vyko pas Bazilę, su kuria jau yra pažįstami. Šiemet jie susitiko mergaitės namuose, kur juos pasitiko jauki atmosfera ir Bazilės nuoširdumas. Mergaitė rodė savo kruopščiai kurtus keramikos dirbinius, domėjosi Kalėdų senelio elniais, klausinėjo, kaip jie keliauja. Susitikimą praskaidrino švediškos dainos, kurios kaskart sukelia šypsenų – apie vorą, varną ir, žinoma, apie varlę, kuri neturi nei ausų, nei uodegos, bet moka šokinėti.
Šios akimirkos buvo pripildytos juoko, džiaugsmo ir jaukumo, kuriuo dalijosi tiek Bazilės šeima, tiek Nykštukai. Šiltas vakaras dar kartą priminė, kaip svarbu kurti bendrystę, dalintis nuoširdumu ir kartu atrasti mažas, bet neįkainojamas šventės akimirkas, kurios lieka atmintyje ilgam.
