Šiandien, pasiruošę slaugos priemones, vaistus ir centrinės venos kateterius tiek patiems mažiausiems, tiek paaugliams nenumatytiems atvejams, leidomės į kelią Kauno link. Visą kelionę saulė tai pasirodydavo, tai vėl slėpdavosi už debesų. Žvelgdama į ją galvojau – ji primena sėkmę: kartais suspindi ryškiai, o kartais pasislepia, palikdama mus laukti jos sugrįžtant.
Grįžus į Vilnių, suskambo telefonas. Pokalbio metu išgirdau jautrų pasakojimą apie mažo berniuko šeimą, kuri ką tik sužinojo žinią, visiškai pakeisiančią jų įprasto gyvenimo tėkmę. Jų kasdienybė virto nežinomybe.
Nepaliausiu dėkoti JUMS, remiantiems „Rugutę“. Jūsų gerumas – tai tarsi saulės spindulys, prasiskverbiantis pro pilkus debesis ir suteikiantis viltį.
