Nėra nieko prasmingesnio, kaip minint tarptautinę vėžiu sergančių vaikų dieną apkabinti Kovotoją, kurią pažįsti beveik 20 metų. Žavią trimetę mergytę sutikau 2002 metais vaikų onkohematologijos centre.
Tuomet ėjome Rugilės gydymo keliu ir neretai susitikusios su Kornelijos mama dalindavomės rūpesčiais. Labai džiaugiausi, kai pasiekusi remisiją Kornelija sugrįžo atgal į darželį, į įprastą gyvenimo tėkmę, buvusią iki ligos. Antrą kartą ją paėmiau už rankos 2006 metais. Ligai sugrįžus Kornelijai teko stoti į stipresnį mūšį – mergaitė patyrė kairės rankos piršto amputaciją, chemoterapiją, net ir autologinę kamieninių ląstelių transplantaciją (KKLT). Ligos remisiją pavyko pasiekti ir šį kartą.
Bėgant metams buvo nenusakomai gera kartas nuo karto susitikti su aktyvia, tikslo siekiančia Kornelija ir ja žavėtis. O šiandien štai kokia ji! Jau mane praaugusi jauna mergina, nenustojanti rūpintis ir galvoti apie tuos, kurie išgyvena tą patį, ką ir ji prieš daugelį metų.
Tiek aš, tiek Kornelija šią dieną siunčiame šilčiausius linkėjimus mergaitės buvusiai gydytoja Sonatai Šaulytei-Trakymienei.
Nėra didesnės vilties, kaip ligą toli už nugarų palikę vaikai!
Edita