Mityba II

Sergantieji onkologinėmis ligomis dažnai susiduria su gydymo ar pačios ligos sukeltomis komplikacijomis, turinčiomis įtakos mitybai 

– apetito nebuvimu,

– svorio pokyčiais,

– burnos gleivinės pažeidimais,

– sausumu burnoje,

– dantų ir dantenų pažeidimais,

– uoslės ir skonio jutimo pokyčiais,

– pykinimu ir vėmimu,

– viduriavimu,

– laktozės netoleravimu,

– obstipacija – vidurių užkietėjimu,

– rijimo problemomis.

 

Tinkama, subalansuota mityba, sergant onkologinėmis ligomis, padeda:

 

– sustabdyti raumenų, kaulų, organų masės nykimą,

– geriau toleruoti gydymą,

– sumažinti komplikacijas,

– palaikyti gerą savijautą,

– kovoti su infekcinėmis komplikacijomis,

– gyti ir atsistatyti organizmui,

– pagerinti gyvenimo kokybę.

Dauguma onkologinėmis ligomis sergančių žmonių kai kuriais periodais patiria, kad skonis pakinta. Šių pakitimų priežastis gali būti pati liga arba taikomas gydymas. Kai nejaučiamas įprastas maisto skonis, sunku suvalgyti pakankamai daug.

 

Maisto skonis pasikeičia įvairiai – pavyzdžiui, daug baltymų turintis maistas gali turėti aštrų ar metalo skonį, saldus maistas gali atrodyti gaižus, o aštrus maistas gali turėti aitrų skonį. Daugeliui lengviau valgyti daug baltymų turintį maistą – virtą mėsą, žuvį, paukštieną, omletą, kumpio bei kiaušinio salotas – tada, kai jis šaltas ar kambario temperatūros. Kitas daug baltymų ir dažnai tinkantis maistas yra „paukščių pienas“, pieno kokteilis, ledai ir įvairūs pudingai, pagaminti su želatina.

 

Jei nėra jokių problemų, galima vartoti druską ir įvairius marinatus, pagamintus iš saldžių vaisių sulčių, sojos padažo, gerinančius skonį. Dalis prieskonių, kaip mėtos ar bazilikas, suteikia maistui apetitą keliantį aromatą. Taip pat rekomenduojama rinktis švelnesnę mėsą: žuvį, kalakutieną bei maistą, kurio skonis jaučiamas ir malonus.

Burnos gleivinės priežiūra prieš valgį gali sumažinti burnos skausmą. Galima prieš valgymą praskalauti burną drungnu fiziologiniu vandeniu (fiziologinis tirpalas – tai 0.9% NaCl (valgomosios druskos) tirpalas, jo druskų koncentracija yra lygi ląstelėse esančių druskų koncentracijai).

 

Jei įlašinama keli lašai citrinos sulčių, jie gali padėti atpalaiduoti gleives, naudinga gerti ir valgant (jeigu nėra apetito sumažėjimo, nes tuomet skrandis užpildomas gėrimu ir nebesinori valgyti), ir tarp valgių.

 

Minkštą arba skystą maistą yra lengviau praryti, pavyzdžiui, trintą maistą, apkepus arba patiekus maistą su padažu. Jei seilės tirštos, reikėtų vengti saldaus pieno. Becukrės kramtomosios gumos kramtymas ar pastilės stimuliuoja seilių išsiskyrimą. Prieš valgymą taip pat rekomenduojama paragauti labai saldaus maisto, kadangi jis skatina gausesnį seilių išsiskyrimą.

Ledai arba ledo gabaliukai, taip pat šalta grietinėlė prieš valgį, kai kuriems žmonėms sumažina burnos jautrumą. Nerekomenduojama valgyti citrusinių vaisių, pomidorų, daug prieskonių turinčio sūdyto maisto. Tačiau labai tinka sriubos, melionai, vynuogės, švelnios (pavyzdžiui, mėlynių) sultys. Visas maistas turi būti tiekiamas kambario temperatūros. Patariama dažnai skalauti burną.

Tuo metu, kai atliekamas spindulinis gydymas, dėl rijimo problemų ar pykinimo gali būti beveik neįmanoma valgyti maisto. Todėl pacientas turi būti skatinamas valgyti kuo kaloringesnį skystą maistą, pavyzdžiui, sriubas su grietinėle, šokoladinius ar karamelinius pudingus.

 

Po spindulinio gydymo galvos ir kaklo srityje ir dažnai po chirurginės tos srities operacijos kai kuriems žmonėms kyla tokių didelių rijimo problemų, kad būtina juos maitinti per zondą ar parenteraliniu būdu. Parenteralinis maitinimas reiškia, kad maistas tiekiamas ne per žarnyną o intraveniniu būdu. Maisto medžiagos iš anksto suskaidomos į paprastas sudedamąsias dalis. Taip organizmas gali jas pasisavinti, nepriklausomai nuo virškinimo proceso žarnyne.

Tiems, kuriuos greitai pykina, geriausia valgyti lengvai virškinamą maistą: duoną, ryžius, konservuotus persikus, jogurtą, karbonizuotus gėrimus. Toks maistas gali greitai pereiti skrandį.

 

Reikia vengti maisto produktų, kuriems būdingas stiprus kvapas, riebaluose keptų patiekalų, saldumynų, karštų ir aštrių patiekalų. Truputį pakėlus galvūgalį mažėja pykinimas, o gulima padėtis dažnai jį didina. Sausainis ryte, prieš atsikeliant iš lovos, daugeliui gali padėti nuslopinti pykinimo jausmą. Poilsis po valgio irgi gali būti naudingas, nes judant virškinimo procesai vyksta lėčiau.

 

Taip pat patariama valgyti dažnai ir nedidelėmis porcijomis, dar nepradėjus justi alkio, valgymo metu gerti nedaug, lėtai, mažais gurkšneliais, valgyti šaltus arba kambario temperatūros patiekalus, vilkėti laisvus, neveržiančius drabužius. Jei chemoterapijos ar radioterapijos metu pykina, 1–2 val. prieš ją patariama nevalgyti.

Viduriavimas yra įprasta problema gydymo laikotarpiu ir turi daugelį priežasčių. Viduriavimą gali sukelti spindulinis, citostatinis gydymas, infekcijos (ypač žarnų), antibiotikų vartojimas, jautrumas kai kuriems maisto produktams ir nepakankama mityba.

 

Viduriavimas skirstomas į trumpalaikį ir ilgalaikį.

 

Trumpalaikis viduriavimas dažnai atsiranda spinduliais gydant dubens sritį ir pilvą, nes kyla ūmių žarnyno gleivinės pažeidimų. Dėl gleivinės pažeidimų gali sumažėti riebalų reabsorbcija, todėl nesuvirškinti riebalai patenka į storąją žarną ir sukelia viduriavimą. Ši problema išnyksta vėliausiai po dviejų savaičių po spindulinio gydymo pabaigos. Taip pat ir chemoterapija, ypač metotreksatu ir fluorouraciliu, pažeidžia greitai besidalijančias ląsteles. Skrandžio – žarnyno ląstelės taip pat pažeidžiamos, todėl pažeidžiama ir gleivinė, ypač plonosios žarnos. Tai kai kuriems sergantiesiems sukelia viduriavimą.

 

Esant trumpalaikiam viduriavimui, rekomenduojama:

 

– Gerti pakankamai skysčių, valgyti skystus maisto produktus.

– Maitintis dažnai ir nedidelėmis porcijomis.

– Valgyti maistą, turintį daug natrio ir kalio(natrio daug sultiniuose, sriubose, o kalio – bananuose, persikuose, abrikosuose ir bulvėse).

– Valgyti jogurtą, varškę, kietai virtus kiaušinius, bulves, makaronus, baltą duoną, gerai virtas ir nuluptas daržoves, liesą mėsą.

– Vengti riebaus maisto, daug skaidulų turinčio maisto, žalių daržovių, kuriuose daug skaidulų: kopūstų, brokolių, pupelių, taip pat neluptų vaisių ir vaisių, turinčių daug sėklų.

– Riboti suvalgomo šokolado, išgeriamos kavos kiekį. Jei viduriavimo periodas trumpas, jo metu rekomenduojama gerti tik skaidrius skysčius (12 – 14 val.).

– Vengti maisto produktų, turinčių laktozės (šviežio pieno). 

 

Ilgalaikis viduriavimas gali prasidėti dėl seno žarnos pažeidimo po gydymo spinduliais ir radžiu. Toks viduriavimas prasideda praėjus šešiems mėnesiams ar net trejiems metams po gydymo pabaigos. Yra ryšys tarp bendros spindulių dozės ir žarnos pažeidimo vystymosi. Esant ilgalaikiam viduriavimui, spindulinis gydymas yra sukėlęs negrįžtamus žarnos sienelės pakitimus ir pažeidęs kraujagysles. Dėl to kyla fibrozė ir motorikos sutrikimai, kurie savo ruožtu sukelia nepakankamą absorbciją. Organizmas nesugeba pagaminti pakankamai tulžies druskų, kad galėtų suvirškinti normalų riebalų kiekį maiste. Nesuvirškinti riebalai patenka į storąją žarną ir dar sustiprina viduriavimą.

 

Sumažinus riebalų kiekį per dieną, galima reikšmingai sumažinti ar net panaikinti viduriavimą (rekomenduojamas suvartojamų riebalų kiekis ir produktai su nurodytais riebalų kiekiais juose, pateikta straipsnio pabaigoje). Vitamino D ir B12 tiekimas, kaip ir mineralų kalcio bei magnio tiekimas taip pat yra būtinas. Spinduliniai pažeidimai, sukeliantys tokį viduriavimą, dažnai gali būti labai sunkūs ir reikalauti gydymo ligoninėje su intraveniniu skysčių tiekimu, besiremiančiu tikslia kraujyje esančių medžiagų analize.

Viduriai užkietėja dėl įvairių priežasčių. Be įprastų priežasčių – kaip pakitusio aktyvumo lygio dėl suglebimo, ligos ar gydymo, pakitusio ar sumažėjusio maisto, skaidulų ar skysčių gavimo – vidurių užkietėjimą dažnai sukelia nuskausminamieji medikamentai. Ir centrinio, ir periferinio poveikio analgetikai (skausmą slopinantis vaistas ar medžiaga) turi anticholinerginį (parasimpatolitinį) efektą ir todėl stabdo žarnų peristaltiką. Kai kurių tipų ląstelių nuodai, pavyzdžiui, vinkristinas, turi neurotoksinį poveikį, galintį sukelti žarnų atoniją (audinių ir organų tonuso nusilpimas) ir vidurių užkietėjimą.

 

Esant vidurių užkietėjimui, patariama gerti daug skysčių (apie 2l per dieną). 30 min. prieš tuštinantis (jei tai vyksta reguliariai) išgerti karšto gėrimo, jei galima, padidinti skaidulų kiekį maiste: valgyti rupaus malimo duoną, javainius, šviežius ir džiovintus vaisius bei daržoves.

Chemoterapija ir spindulinis gydymas gali sukelti įvairaus laipsnio laktozės (pieno cukraus) netoleravimą, kuris pasireiškia pilvo pūtimu, skausmu ar viduriavimu. Esant tokiai būsenai, gaminama per mažai laktazės, kuri skaldo laktozę. Kai laktozė neskaidoma, ji sukelia osmosinį efektą, dėl kurio skystis patenka į žarną ir sukelia viduriavimą. Kad gydymo metu būtų išvengta viduriavimo dėl laktozės netoleravimo, arba jis būtų sumažintas, reikia pakeisti mitybą.

 

Mitybos pakeitimas duoda geriausią efektą, jei jis pradedamas kartu su spinduliniu gydymu. Žmogus turi kiek įmanoma sumažinti laktozės kiekį kiekvieno valgymo metu. Reikia vengti saldaus pieno ir rūgščių pieno produktų, pavyzdžiui, grietinėlės, varškės sūrio, varškės ir grietinės. Kaip pakaitalą galima vartoti liesas pasukas, jogurtą, kuriuose yra per pusę mažiau laktozės nei saldžiame piene. Riebalų kiekis maiste neturi būti per didelis. Pageidautina sumažinti per dieną suvartojamų riebalų kiekį iki pusės normalios mitybos normos (normos nurodytos straipsnio pabaigoje).

 

Sergančiajam nereikia duoti riebių mėsos ar žuvies patiekalų. Be to, maiste turi būti mažai skaidulų. Maistas turi būti lengvai virškinamas, virtas, troškintas ar keptas orkaitėje. Jį reikia patiekti mažomis porcijomis. Turi būti galimybė gerti daug skysčių, tačiau nepatariama gerti valgymo metu, nes tai didina žarnyno krūvį. Geriausia gerti maždaug valandą po valgio ir tarp maitinimųsi.

Priežasčių gali būti daug: pati liga, gydymo pasekmė, depresinė būklė. Dieta turi būti sudaryta iš tų produktų, kurie patinka. Reikia valgyti dažnai ir po truputį, jei ir nejaučiamas alkis. Maistą patariama kramtyti lėtai, kad skrandis negreitai prisipildytų. Pirmiausia suvalgomas kietas maistas, po to mažais gurkšneliais geriami skysčiai.

 

Patys kukliausi patiekalai tampa pikantiškais, teisingai ir saikingai vartojant prieskonius. Petražolės, krapai, kalendra, kmynai, paprika, imbieras, mėtos, salierai, muskato riešutas skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą. Apetitą skatina pipirai, garstyčios, česnakas, vynuogių arba obuolių actas, marinuotos ir raugintos daržovės, taip pat beržo kerpės, pelyno, raudonėlio užpilai. Galite puošti patiekalus apelsino, pomidorų skiltelėmis, salotų, kopūstų lapais, ridikais, petražolių, krapų šakelėmis.

 

Taip pat patariama:

– laikyti užkandžius šalia, kad jie būtų lengvai pasiekiami,

– gerti skysčių,

– valgyti ryte ir prieš miegą,

– keisti maisto formą, pvz.: vaisių kokteilis vietoj kieto vaisiaus,

– valgyti daugiau, kai apetitas atsiranda,

– valgyti šaltą ir šaldytą maistą,

– nedidelis fizinis krūvis stimuliuoja apetitą.

Gydymo eigoje svoris gali padidėti ir sumažėti. Tai dažnai priklauso nuo vartojamų medikamentų, gydymo ir nuo paties sergančiojo būklės. Jei pastebimas ryškus svorio netekimas, reikėtų didinti suvalgomų kalorijų ir baltymų kiekį. Pirmenybė teikiama pieno produktams, šviežiems vaisiams ir daržovėms, liesai mėsai. Iš riebalų geriausiai tinka augalinis aliejus. Tinka įvairūs riešutai. Nuostabus kalorijų šaltinis – medus. Be to, meduje labai daug lengvai įsisavinamų angliavandenių, vitaminų, aminorūgščių, mikroelementų ir fermentų. Labai svarbu ir tai, kad medus mažina intoksikacijos požymius, kuriuos gali sukelti švitinimas, chemoterapija. Medaus paros dozė – ne daugiau 1 – 2 arbatiniai šaukšteliai. Arbatą, kavą, vandenį reikia pakeisti sultimis, pieno kokteiliais, pienu, rūgpieniu, kefyru.

 

Svoris didėti gali nuo skysčio susikaupimo organizme, tokiu atveju, baigus gydymą, svoris tampa normalus. Tačiau jeigu svoris didėja dėl didesnio kalorijų suvartojimo, rekomenduojama keisti mitybą:

 

– valgyti daugiau vaisių ir daržovių,

– rinktis liesą mėsą,

– vengti saldumynų,

– neužkandžiauti tarp valgymų,

– maistą virti arba troškinti,

– pagal galimybes didinti fizinį krūvį.

 

 

1 – 6 mėn.: kūno svoris (kg) x 2,4,

6 – 12 mėn.: kūno svoris (kg) x 2,1,

1 – 3 m. 45 – 53 gramai,

4 – 6 m. 55 – 68 gramai,

7 – 10 m. 65 – 79 gramai,

11 – 14 m. mergaitėms 70 – 85 gramų, berniukams 75 – 93 gramai,

15 – 18 m. mergaitėms 80 – 90 gramų, berniukams 95 – 100 gramų.  

 

 

 

1. A.Vingras, A. Vingrienė „Vaiko maitinimas“. Vilnius, 1991.

2. Hallbjorg Almas „Klinikinė slauga“ (1 dalis). Vilnius, 1999.

3. Trumpoji medicinos enciklopedija. Vilnius, 2005.

4. Mityba, sergant onkologine liga

5. M. Sadevič „Sergančiųjų onkologinėmis ligomis mityba“ („Sveikas žmogus“ 1998m. Nr. 7).

6. Maisto medžiagų normos vaikams 

7. Saulius Cicėnas, Danutė Kalibatienė „Onkologija ir slauga“. Vilnius, 2008.