20 metų patirtis ieškant vaistų jau leido jaustis tvirtai – buvau tikra, kad net sudėtingiausiose situacijose, kai nutrūksta vaisto tiekimo grandinė, rasime sprendimą. Kai kas paklausdavo: „Ar buvo, kad nepavyko surasti ar užsakyti vaistų?“ Drąsiai atsakydavau: „Ne. Jei nepavyksta man, pavyksta šalia esančiai komandai.“
Tačiau šį kartą, vos perskaičiusi laiške vaisto pavadinimą, pajutau, kaip viduje viskas suvirpėjo. Žinojau – šio vaisto paieškos kelias itin sudėtingas, o pasiūla Europoje – labai ribota. Supratau – viena šio kelio tikrai nenueisiu. Tą akimirką „pagavau“ Eriką, kuri tuo metu buvo kitoje pasaulio pusėje, atostogose, tačiau net ir be ryšio sugebėjo susisiekti su Lietuvos farmacinėmis įmonėmis. O Rita, nė akimirkos nesudvejojusi, leidosi ieškoti vaistų Berlyne – beldėsi į kiekvienos vaistinės duris.
Ir įvyko stebuklas – rado. Rado jautrius, nuoširdžius farmacininkus, kurie suprato situacijos rimtumą ir pažadėjo užsakyti vaistus. Beliko išspręsti logistiką, kuri šį kartą buvo ne mažiau sudėtinga nei pati paieška.
Kai vakar vėlai vakare apglėbiau dėžę, per skruostus pabiro ašaros – iš įtampos, iš palengvėjimo ir begalinio DĖKINGUMO visiems, kurie tapo šios gyvybės grandinės dalimi. Kiekvienas jų prisilietė prie stebuklo – galimybės tęsti gydymą.
Neišmatuojamą AČIŪ tariu Ritai – už paieškas ir tobulai supakuotą siuntinį. Ačiū Gintarei – už receptų nuskraidinimą į Berlyną. Ačiū Erikai – už vaistų paieškas Lietuvoje (papildomos pakuotės jau pakeliui). Nuoširdi padėka gydytojai Vilmai Rutkauskaitei – už buvimą šalia, receptų koregavimą, informaciją ir palaikymą kiekviename žingsnyje.
Ačiū JUMS, RĖMĖJAI, už tai, kad galėjau susitelkti tik į vaistų paieškas ir logistiką, o ne į finansinius rūpesčius.
Kaip esu rašiusi ne kartą – „Vienas lauke – ne karys“. Apkabinu kiekvieną, esantį šioje bendrystėje.
