Įvykiai

Mindaugas

2013 m. vasario mėnesį Mindaugas susirgo: atsirado sausas kosulys, temperatūra, odos niežulys. Šeimos gydytoja pasakė, kad tai bronchitas ir paskyrė antibiotikų, o odos niežulys – tiesiog alergija. Antibiotikai nepadėjo. Buvo neramu, bijojau, kad tai gali būti plaučių uždegimas.

Buvo sekmadienis, kai Mindaugas parodė ant kaklo gumbelį. Atidžiau apžiūrėjusi, pastebėjau patinusias kojas, išsipūtusią krūtinę. Jau po pusvalandžio buvom Klaipėdos vaikų ligoninės priimamajame. Greitai padarė visus tyrimus ir paguldė į reanimaciją. Jau buvo vėlus vakaras, gydytoja man liepė važiuoti namo ir paskambinti po poros valandų. Laikas ėjo labai lėtai. Kai paskambinau į ligoninę, man tepasakė, kad rado piktybinę ligą. Visą naktį negalėjau sumerkti akių, į galvą lindo pačios blogiausios mintys. Ryte gydytoja papasakojo apie įtariamą ligą ir patarė krautis lagaminus – veš į Vilnių. Kai atvykome į Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Vaikų ligoninę, Mindaugo pirmi žodžiai buvo: „Mama, kodėl ta mergaitė be plaukučių?“. Tą kartą jam negalėjau atsakyti, iš pradžių slėpiau nuo vaiko ligą – jis žinojo, kad serga limfoma, bet nežinojo, kad tai yra vėžys. Tačiau kažkaip iš lėto suprato ir priėmė ramiai, juk jau nemažas – 12 metų.

Vilniuje, atlikus biopsiją, buvo patvirtinta Klaipėdoje nustatyta diagnozė – Hodžkino limfoma, nodulinės sklerozės 3b stadija. Sudarytas gydymo planas – 6 chemoterapijos kursai. Tačiau Mindaugo organizmas netoleravo vaisto etopozido. Gydytoja pakeitė gydymo planą. Naują gydymo planą sudarė vinkristinas, ciklofosfamidas, dakarbazinas, hormonai, antibiotikai; neapsieita ir be vaistų nuo skrandžio skausmų ir pykinimo.

Labiausiai šalutinis poveikis jautėsi nuo vinkristino: Mindaugui skaudėdavo kojas, eidavo ir klupdavo, labai keitėsi ir nuotaikos, sunkiai bendravo su kitais vaikais, išgyveno dėl išslinkusių plaukų, jau po pirmo chemoterapijos kurso be kepurės niekur neidavo. Taip ir bėgo tos sunkios dienos, savaitės, mėnesiai…

Pasibaigus chemoterapijai, buvo paskirta spindulinė terapija, 18 dienų gydymo kursas. Švitino viršutinę kūno dalį, pažastis, kaklą. Mindaugas švitinimus priėmė gerai, jautėsi neblogai, po švitinimų ilgai vaikščiojom lauke, kad kuo greičiau atgautų jėgas. Jau gerokai įpusėjus gydymui nuolat skaudėdavo gerklę, teko gerti vaistus nuo gerklės skausmo. Atsirado ir nudegimų pažastyse bei kaklo srityje, juos gydėme naudodami tepaliukus.

Pasibaigus gydymui, Kauno klinikų Branduolinės medicinos skyriuje Mindaugui buvo atliktas PET tyrimas. Tyrimas atliekamas į veną suleidžiant radioaktyviųjų medžiagų. Ačiū Dievui, atsakymai buvo geri.

Dabar esame remisijoje ir į Vilnių važiuojame tyrimams kas 3 mėnesius.

Esu be galo dėkinga savo vyrui už visapusišką palaikymą, savo dukrytei, kuri buvo be galo kantri ir rūpestinga, tėvams, giminėms, draugams, Mindaugo mokyklai, o labiausiai – gydytojai ir sesutėms bei visiems, kas mane palaikė sunkiomis dienomis.

Dabar, praėjus beveik 2 metams nuo tos dienos, kai pirmą kartą sužinojome apie ligą, ir pusei metų po gydymo, rugsėjį grįžom į mokyklą, lankom plaukimo pamokas, gyvenimas po truputį stoja į senas vėžes

Visiems, kurie susiduria su šia liga, norėčiau palinkėti stiprybės, pasitikėjimo gydytojais, eiti pirmyn, neatsigręžiant atgal.