Įvykiai

Lukas

Lukas gimė 2005 m. spalio 29 d. Gimė 3,600 kg svorio ir 52 cm ūgio. Gimęs gavo 9-10 balų pagal APGAR skalę. Kai gimdžiau Luką, už gimdyklos lango ant palangės pirmyn atgal vaikštinėjo katinas – atrodė, kad ir jis laukia Luko gimimo. Ką tik gimusį Luką padėjo man ant krūtinės. Abu jautėmės gerai ir antrą parą mus išleido namo. 2006 m. sausio mėn. pastebėjau, kad ant Luko užpakaliuko keistai traukiasi oda, tarsi formuotųsi atauga. Ji buvo nedidelė ir minkšta. Atrodė, kad ji vos laikosi ir tuoj nukris. Kai tik Luką išmaudydavau, atauga pasikeisdavo: išbrinkdavo, padidėdavo ir atrodė, kad ji viduje sudaryta iš mažų rutuliukų. Kol Luko nemaudydavau, ji nesikeisdavo, bet iš karto po maudynių ji vėl padidėdavo. Nuvažiavom į polikliniką pas savo apylinkės gydytoją. Ten Luką taip pat apžiūrėjo poliklinikos chirurgas, kuris išrašė siuntimą į Santariškes.

Papildyta

Berniuką operavo 2006 m. vasario 22 d. – kaip tik tą dieną „Rugutės” fondo globojamas rabdomiosarkoma sergantis Mantukas išėjo Anapilin. Lukui lazeriu pašalino tai, kas buvo išorėje. Kovo 1 d. Luką, mane ir Luko tėtį pasikvietė į procedūrinį kabinetą. Vizitacijos metu gydytojai apžiūrėjo pooperacinę žaizdelę ir skyriaus vedėjas S. Maknavičius pasakė: „Pasakysiu, ko jus pasikvietėm. Gavome operacijos histologinį atsakymą. Lukas serga piktybiniu naviku, liaudiškai tariant, vėžiu”. Tą minutę aš net nesusinervinau. Sakau: „Čia klaida. Lukas, kuriam kaip tik tą dieną suėjo 4 mėnesiai, gerai valgo, naktimis ramiai miega ir atsibunda tik pavalgyti, auga jo svoris ir ūgis. Jis linksmas ir bendraujantis vaikas. Nepanašu, kad jis sirgtų tokia liga. Iš mūsų artimųjų niekas neserga tokia liga. Lukas negali sirgti”.

Procedūriniame kabinete esantys gydytojai (o jų buvo labai daug) pasakė, kad laboratorijoje klaidų nebūna. Man pradėjo suktis galva ir daugiau neatsimenu, ką jie kalbėjo. Tą pačią dieną dar padarė kompiuterinį tomografinį tyrimą (KT), kuris tikrai parodė, kad ir viduje yra augliukas, o procesas yra lokalus. Sekančią dieną Lukui įstatė ilgalaikį kateterį, ir kovo 3 d. mus perkelė į onkohematologijos skyrių. Kovo 3 d. jam pradėta taikyti chemoterapija. Tik pradėjo leisti chemiją, iš karto pamačiau, kaip Lukas keičiasi: akys užtinusios, darosi panašus į ligonį. Pradėjo labai verkti. Mačiau, kad vaikui blogai, kad jam kažką skauda. Niekaip negalėjau jo nuraminti. Atėjusi sesutė taip pat bandė raminti Luką, paėmė ant rankų. O jis tik verkė ir verkė. Tuomet gydytoja skyrė vaistų, kad pasišlapintų. Po jų Lukas nurimo ir užmigo. Naktį ramiai išmiegojo, ryte atsibudo linksmas, besišypsantis, tik labai išbalęs. Taip Lukas jautėsi visada, kai leisdavo jam cheminius vaistus. Praėjo pirmi trys chemoterapijos blokai.

Gegužės 10 dieną buvo atliktas kontrolinis KT, kuris parodė, kad liko 7 mm darinio juostelė. Dar vienas chemoterapijos blokas. Gegužės 29 d. Lukas operuojamas antrą kartą: pašalintas likęs darinys sveikų audinių ribose. Histologinis atsakymas: poodžio fibrozinio – riebalinio audinio ir skersaruožio raumens fragmentuose naviko plitimo nėra. Birželio 7 d. atliktas dar vienas kontrolinis KT rodė tą patį, ką ir prieš operaciją – 7 mm juostelę. Gydytojų konsiliumas nutaria Lukui skirti dar 5 chemoterapijos blokus (viso 9). Lukas turi du vyresnius brolius – 15 metų Donatą ir 12 metų Tautvydą. Kai Lukui leisdavo chemiją, tėtis ir broliai būdavo kartu su mumis. Žaisdavo su Luku, kalbindavo, todėl berniukas geriau jausdavosi. Mažiau skausmo, mažiau ašarų. Lukui labai svarbus šeimos palaikymas. Tik per 6 – tą chemoterapijos bloką vėmė ir turėjo temperatūros, o 8 – to bloko metu išopėjo burna. O kadangi dygo dantukai ir bėgo seilytės, tai žaizdelės atsirado ir ant veidelio.

Po visų chemoterapijų smarkiai pablogėjo kraujas, prireikė skausmingų vaistukų dūrių į petį, 3 kartus lašino kraują. Tarp chemoterapijų Lukas buvo linksmas, patenkintas, visada su šypsena. Pabaigus gydymą chemoterapija, spalio 4 d. buvo padarytas KT. Likusi ta pati juostelė, tik sumažėjusi iki 5 mm. Spalio 23 d. Lukas operuojamas trečią kartą. Atlikta pararektalinių audinių ekstirpacija. Iš užpakaliuko išėmė 20 audinio fragmentų, iš kurių didžiausias 2 x 1,5 x 0,8 cm. Odos poodžio ir skersaruožių raumenų fragmentuose naviko neaptiko. Lapkričio 14 d. pakartotas KT nieko blogo neparodė.Gydytojų konsiliumas nutarė Lukui taikyti spindulinį gydymą. Mūsų gydytoja G. Kleinotienė pabrėžė, kad rabdomiosarkoma labai pikta ir klastinga liga. Kol taikomos chemoterapijos ir spindulinis gydymas, ligos požymiai dingsta. Baigus gydymą po 3 mėn. liga atsinaujina arba išlenda kitoje vietoje. Gydytoja sako, kad per metus šia liga suserga 4 vaikai ir žino tik vieną vaiką, kuris yra pasveikęs nuo šios ligos.

Gydėmės Vilniuje, nes patys esame vilniečiai, bet švitinti Santariškėse kategoriškai atsisakė dėl to, kad švitinti reikia su narkoze. Šiuo metu Lukui spindulinį gydymą taiko Kaune. Kol gydėmės Santariškėse chemoterapija, Lukas buvo pats mažiausias ligonis sergantis piktybiniu naviku. Atvažiavome į Kauną – čia irgi pats mažiausias. Sužinojome, kad Lukas yra jauniausias ligonis, kuris gavo spindulinį gydymą. Kai pradėjo taikyti spindulinę terapiją, Lukui buvo metai ir menuo. Kaune teko sutikti 2 mergaites, sergančias šia liga: viena, kuri gydoma palaikomąja chemija, ir kita, kuri tik pradėta gydyti. Ar yra daugiau vaikų sergančių ar pasveikusių nuo šios ligos, negalėjo pasakyti nei viena gydytoja. Internete pamėginau surasti informaciją apie embrionalinę rabdomiosarkomą ir taip sužinojau apie „Rugutės” fondą. Pas Jus radau daugiausia informacijos apie šią ligą.

Lukui paskirta 17 švitinimo seansų, o tai reiškia, kad prireiks dar 17 narkozių. Kai Lukas pabaigs spindulinę terapiją, iš viso jis bus patyręs 27 narkozes. Prieš narkozę negalima nei valgyti, nei gerti. O Lukas labai labai nori. Nakčiai nuo spintelės ir iš spintelės išimu ir suslepiu viską, kad tik Lukas atsibudęs nerastų ir neprašytų gerti. Lukas ir dabar geria mamos pienelį. Prieš miegą ir naktį maitinu pati. Prieš narkozę Lukas žiojasi ir prašo pienelio. Pabaigę spindulinę terapiją, grįšime į Vilnių. Dar liko 3 spindulinės terapijos kartai. Kas toliau? Baimė ir nežinomybė dėl rytdienos. Jei per 5 metus liga „neišlenda“, laikoma, kad ligonis pasveiko. Malda ir tikėjimas visada su mumis. Tikiu stebuklu – Lukas tikrai pasveiks.

Luko įspūdžiai mokyklėlėje „Strazdanėlės“

Jau ketvirtus metus labdaros ir paramos fondą „Rugutė“ šildo draugystė su estetikos ir žinių mokykla mažiesiems „Strazdanėlės“. Tiek pat laiko šią puikią mokyklėlę noriai lanko Lukas.

Savo mintimis apie pastebimą mokyklėlės naudą ir svarbą dalijasi šešiamečio Luko mama Audronė:

„Greitai bėga laikas… 2008 m. šv. Kalėdų proga „Rugutės“ Nykštukai Lukui padovanojo kvietimą lankyti mokyklėlę „Strazdanėlės“. Tada, būdamas 3 metukų amžiaus, Lukas nedrąsiai pirmą kartą pravėrė mokyklėlės duris. Čia vaikai nuo mažumės nedidelėmis grupelėmis lanko muzikos, teatro, judesio ir darbelių pamokėles. Mažiausieji pamokėlėse dalyvauja kartu su tėveliais, vyresni – vieni. Šie užsiėmimai – kažkas neapsakomai stebuklingo, nes juose dalyvaudami ne tik vaikai, bet ir mes, jų tėvai, pajuntame savų minčių pasikeitimą teigiamomis. Pamokėlių metu vaikai atsipalaiduoja, susipažįsta su visai kitokiu pasauliu. Muzikos pamokose garsų šalis pažįstama įvairiausiomis priemonėmis: dainuojamos dainelės, žaidžiami muzikiniai žaidimai. Teatriuko pamokėlėse vaikai žaisdami kuria situacijas, improvizuoja, mokosi pirštų pavadinimus, taisyklingos kabos (pvz., kokį drabužį rengiasi ir kokį maunasi). Judesio lavinimo pamokose vyksta pratimai su Gymnic kamuoliais, atliekamos nuotaikingos ir linksmos sporto užduotys. Ypač smagu dailės užsiėmimuose: spalvomis vaikai išreiškia savo jausmus ir nuotaikas, o kuriamų darbelių koks grožis!

Mokyklėlėje labai laukiami metų renginiai – Kalėdinė šventė ir vėlyvą pavasarį vykstantis muzikinis spektaklis tikrame teatre.

Lukas yra dalyvavęs keturiuose muzikiniuose spektakliuose: 2009 m. Vilniaus teatre „Lėlė“ muzikiniame spektaklyje „Vištytė ir gaidelis“ vaidino gaidelį, „Elfų teatre“ muzikiniame spektaklyje „Čiulba ulba“ – žvirblį, 2010 m. „Elfų teatre“ muzikiniame spektaklyje „Dangus griūva“ – šuniuką, 2011 m. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre muzikiniame spektaklyje „Mano batai buvo du“ – statybininką.

Po vasaros atostogų Lukas sugrįžo į „Strazdanėlių“ mokyklą. Trejus mokslo metus Lukutis augo ir užaugo kartu su „strazdaniukais“. Pradėjęs ketvirtuosius mokslo metus, Lukas lanko priešmokyklines ABC grupeles.

Man širdyje ir sieloje be galo gera, kad Lukas „Strazdanėlių“ mokyklėlėje patiria džiaugsmą, išreiškia save, tampa drąsesnis, įgyja tvirtą pamatą pasiruošimui į Gyvenimo mokyklą.

Širdingai dėkojame „Strazdanėlių“ direktorei Sonatai, kad priėmė Luką į mažųjų mokinukų būrį, kad visus šiuos metus buvo kartu su mumis. Tariame Ačiū už visai kitokio pasaulio pažinimą bei didžiulius žingsnius į meno šalį.

AČIŪ „Rugutės“ Nykštukams už patį geriausią 2008 m. šv. Kalėdų stebuklėlį, kuris tęsiasi iki šiol.“

Nuoširdžiai stebėdamiesi ir didžiuodamiesi šaunuolio Luko pasiekimais, norime dar kartą iš visos širdies padėkoti mokyklos „Strazdanėlės“ direktorei Sonatai už suteiktą galimybę lavinti mūsų mažuosius.

Siūlome pasigrožėti Luko mokyklėlėje sukurtais darbeliais:

Daugiau apie Luką galima skaityti forume