Tarptautinė vėžiu sergančių vaikų diena
Otonas ir Lina
Kokia pirma mintis kilo išgirdus vaiko diagnozę?Mūsų situacija truputį kitokia, nes prieš išgirstant Otučio diagnozę, mes ką tik buvome palaidoję savo vyresnėlį. Mums dar skaudėjo… Tą liga – tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Netikėta, skaudu ir tas klausimas „Kodėl? Juk jis mažas berniukas, tik penkerių“. Didelė nežinomybė. Absoliučiai. Viena mintis tik, kad neteksim. Čia pirma mintis…
Kokį didžiausią sunkumą patyrėte gydymo metu?Karantinas. Trūko bendravimo. Mes, mamos, negalėjome susitikti, pasikalbėti, pasidalinti išgyvenimais.
Kas gydymo metu teikė vilties ir neleido nuleisti rankų?Otonas visada buvo gerai nusiteikęs. Nors du mėnesius, kol nustatinėjo diagnozę, be perstojo karščiavo, tačiau buvo toks pozityvus. Mes pasitikėjome gydytojais. Apie juos ir apie visą personalą – tik gražūs prisiminimai. Jie tarsi angelai – tiek daug juose nuoširdumo.
Kokią žinutę nusiųstumėte mamoms, žengiančioms pirmuosius žingsnius vaiko gydymo kelyje?Mielos mamos, būkit stiprios, stenkitės bendrauti, viena kitą palaikykit, nepalūžkit, jūs be galo reikalingos savo vaikams.