Susitikimai su vaikais, už nugaros palikusiais intensyvų gydymo laikotarpį, visuomet nenusakomai šilti ir jautrūs. Vakar turėjau galimybę apkabinti septynmetį Otoną. Į Santaros klinikas berniukas atvyko jau tik patikrinimui. Geri tyrimų atsakymai leidžia žingeidžiam, smalsiam Otonui grįžti į namus ir tęsti mokslus priešmokyklinėje klasėje. Kitas pasitikrinimas tik rugpjūtį, prieš startą į pirmąją klasę.
Visai nejučia pralėkė valandos kartu konstruojant LaQ modelius, lavinant vaizduotę ir kartu svajojant. Po to stipriai apsikabindami atsisveikinome. Nuo to apsikabinimo lydi jausmas, kad gavau dovanų tiek daug stiprybės, jog ji vos telpa širdy. Taip, būtent iš mažųjų semiuosi stiprybės, kantrybės ir tikėjimo, kad po nakties visada ateina aušra.
Lina, be galo, be krašto dėkinga už jaukų pokalbį ir apkabinimą.