Dažnai su rėmėjais susėdame puodeliui arbatos „Rugutės namuose“. Beveik visada sulaukiu klausimo: „Kokią veiklą vykto „Rugutė? Kokie yra ligos keliu einančių vaikų poreikiai?“ Ir kaskart neapsisprendžiu, nuo ko pradėti pasakoti: ar nuo moliūgais ir nykštukais dekoruojamų ligoninių koridorių, ar nuo būtinų medikamentų, tyrimų, slaugos priemonių, kurie neabejotinai lemia vaiko gydymo sėkmę. Visgi šįkart noriu papasakoti apie moliūgus.
Pernai kartu su vaikų onkohematologijos centro auklėtoja Živile sugalvojome įnešti rudeniškų spalvų į ligoninės koridorius, kad mažieji užuostų prinokusių moliūgų aromatus bei išgirstų spalvotų lapų šiurenimą. Živilė itin jaukiai išpuošė ligoninę, tačiau matėsi, kad tobulam idėjos išpildymui reikėtų šiek tiek daugiau moliūgų. Todėl atėjus pavasariui skubėjau į sėklomis prekiaujančią parduotuvę ir ieškojau įvairiausių sėklų, kurias vėliau padalinau savo ir Dainoro mamoms. Mamos sėjo, augino ir rūpinosi, o mums beliko su didžiausiu džiaugsmu ir malonumu nusiimti derlių.
Šiuo metu moliūgai džiūsta, o aš su jauduliu bandau įsivaizduoti, kokie rudeniškai spalvingi bus ligoninės koridoriai bei palatos ir kaip spindės mažųjų kovotojų akys bandant pačiupinėti vieną ar kitą dekoraciją. Juk geros emocijos yra svarbiausia sąlyga, kad visi vaistai veiktų taip, kaip tikisi gydytojai ir tėvai.
Esu nepaprastai dėkinga mamoms, užauginusioms tiek daug nuostabių moliūgų, ir Živilei už bendrų idėjų įgyvendinimą kuriant jaukesnę ir žaismingesnę vaikų kasdienybę.
