Kovo 6–8 dienomis Vilniaus Kaziuko mugėje vyko šeštoji, o kovo 13–15 dienomis Kauno Kazimiero mugėje – antroji „Palankaus vėjo malūnėlių“ akcija. Aukštai iškeltais malūnėlių medžiais pažymėtos „Rugutės“ palapinės viliojo mugių lankytojus, o jų paaukoti pinigai ir dovanotos šypsenos teikė stiprybės onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams.
Akcijos rezultatai išties džiugina: kasmet parduodame vis daugiau malūnėlių, didėja prie akcijos įgyvendinimo prisidedančių savanorių būrys ir, svarbiausia, vis daugiau žmonių sužino apie „Rugutę“ ir jos veiklą.
Šiemet savo šeimininkus surado rekordinis skaičius malūnėlių. Jų nupirkta net 1100!
Akcijos metu iš viso surinkome 9 410 Eur (32 490,85 Lt).
Dėkojame visiems pagalbininkams, darbais ir idėjomis prisidėjusiems prie šių metų akcijos sėkmės:
AČIŪ UAB „Antalis“ už plastiką malūnėlių sparneliams.
AČIŪ padėjėjams, gręžusiems, kalusiems ir dažiusiems malūnėlius.
AČIŪ dailininkams, originaliai papuošusiems kotelius.
AČIŪ Vaidonei Dabriškaitei už akcijos plakatų ir malūnėlių etikečių dizainą.
AČIŪ malūnėlių pardavėjams Vilniaus Kaziuko ir Kauno Kazimiero mugėse.
AČIŪ dailininkui Žilvinui Liogei už vaikams padovanotą paveikslą ir dalies Kazimiero mugėje gauto pelno skyrimą „Rugutei“.
AČIŪ už draugystę Lietuvos vaikų ir jaunimo centro dailės studijai „Spalviukai“, Vilijos Galdikaitės dailės studijai, vaizduojamosios dailės studijai, dailės studijai „Svajoklis“.
AČIŪ už pagalbą paliatyviosios slaugos centrui „Vita digna“.
AČIŪ Vilniaus sutrikusio intelekto kūdikių namams.
AČIŪ vaikų darželiui „Vaiko šypsena“.
AČIŪ Kotrynos mamai Dianai už atvirukus.
Nuoširdžiai dėkojame Kaziuko ir Kazimiero mugių lankytojams, įsigijusiems Palankaus vėjo malūnėlių, paaukojusiems, ar tiesiog pasakiusiems gerą žodį.
Nekantraujame pamatyti dar daugiau balkonų, papuoštų besisukančiais baltais sparnais.
Kur sukasi balti sparnai, ten – gerų žmonių namai.
Mintimis apie „Palankaus vėjo malūnėlius“ dalijasi akcijos dalyviai:
Jau ne pirmus metus Kaziuko mugės laukiu beveik kaip Kalėdų, ir ne vien dėl to, kad ji skelbia pavasario pradžią, o dėl to, kad ir vėl turiu galimybę ir didelį MALONUMĄ prisidėti prie „Palankaus vėjo malūnėlių“ akcijos. Antrąją Kaziuko mugės dieną žadėjau padėti prekiauti malūnėliais porą valandų, o pasilikau beveik septynioms. Ir dar norėjosi! Sunku aprašyti tą jausmą, kai bendrauji su žmonėmis, kurie prasiyrė didžiulį atstumą iki mūsų „kioskelio“ vien tam, kad įsigytų dar vieną malūnėlį į savo margą kolekciją ir prisidėtų prie GERO DARBO, kuris organizatorių, savanorių ir, aišku, pirkėjų dėka auga neišmatuojamais žingsniais. Džiaugiasi širdis, matydama mažuosius pirkėjus, kurie prieš porą metų dar gulėjo vežimėliuose, šiais metais atrieda paspirtukais, o kitąmet – žiūrėk – atlėks dviračiais… Ir visada to paties – spalvingo malūnėlio, kuris tikrai daro stebuklus… Ar pastebėjot, kad jie priverčia žmones šypsotis? Tikiuosi pamatyti jūsų visų šypsenas ir kitąmet. Iki greito!
Buvo labai malonu sudalyvauti šioje gražioje akcijoje ir bent šiek tiek prisidėti prie gero darbo, kuris daromas dėl vaikų, sergančių onkologinėmis ligomis. Labai šiltas ir draugiškas kolektyvas, pozityvi nuotaika tikrai paveikia teigiamai ir priverčia nusišypsoti. Linkiu jums sėkmės ateityje. Ir toliau nesustokit ir darykit gerus darbus!
Šiemet marginau malūnėlius jau antrą kartą. Su dideliu džiaugsmu. Ne vien dėl to, kad žinojau, jog prisidedu prie gero darbo. Pirmiausia – tai buvo geras darbas sau pačiai. Kotelių marginimas pašalindavo bet kokias pašalines mintis ir atpalaiduodavo. Be to, buvo puiki proga susipažinti ir pabendrauti su kitais geranoriškai nusiteikusiais žmonėmis. Niekuomet nedalyvavau meno terapijoje, bet manau, kad margindama malūnėlius naudos gavau ne ką mažiau. Nepastebimai praskriejo pusantro mėnesio. Į durų slenkstį beldėsi pavasaris. Artėjo Kaziuko mugė. Vilniuje dar nebuvo tekę prekiauti, todėl buvo šiek tiek nedrąsu. Tik gausus, gerai nusiteikęs „Rugutės“ savanorių būrys įkvėpė drąsos. Po savaitės, dalyvaujant Kazimiero mugėje Kaune, drąsos jau buvo daugiau. Smagu, kad mūsų keliamas šurmulys nepaliko abejingų žmonių: net jei ne visi stabtelėdavo prie „Palankaus vėjo“ malūnėlių palapinės, dauguma praeidavo pro šalį su šypsena veide. Tačiau su niekuo nepalyginamas jausmas apima matant, kiek daug yra norinčių padėti sergantiems vaikams. Kai pinigai aukojami telefonu ar pervedami į sąskaitą, aukojantysis dažnai išlieka nežinomas. O mugių metu atsiranda puiki proga pamatyti padedančio žmogaus veidą. Tuomet ir supranti, kad gėris vilki tiek mažo vaiko, tiek senjoro drabužius.
Tai buvo pirmasis kartas, kai savanoriavau tokioje akcijoje. Ir man tai be galo patiko! Patiko jausmas, kad nesėdžiu rankų sudėjus, svajodama apie geresnį rytojų, o pati bandau kažką daryti, kažkam padėti, kažką pakeisti. Jausmas tikrai nuostabus ir nepakartojamas. Visiems linkiu jį patirti. O kur dar puikus ir šiltas kolektyvas, kurį suvienijo vienas be galo kilnus tikslas. Po dienos savanoriavimo supratau, kad pasaulis nėra toks jau blogas ir yra tikrai daug gerų, jautrių žmonių, kuriems ne vis vien kitų, kad ir nepažįstamų žmonių, problemos. Tai buvo puiki patirtis, suteikusi tikrai daug gerų emocijų. Ačiū organizatoriams, ačiū pirkusiems, ačiū visiems geriems žmonėms, kuriems RŪPI.“
Apibūdinti „Palankaus Vėjo malūnėlių“ akcijai visada pasirinkčiau tik pačius šilčiausius ir gražiausius žodžius. Tapyti ant kotelių buvo tarsi terapija, leidžianti pamiršti visus rūpesčius, praleisti laiką nuostabių žmonių kompanijoje. O kokia smagi buvo pati prekyba! Turbūt nesuklysiu sakydama, kad tai buvo galimybė prekiauti pačiame spalvingiausiame ir smagiausiame stende, užsiimančiame tokia prasminga veikla. Vos pasibaigus šių metų akcijai jau pradėjau laukti kitos!