Taip gera širdyje tyliai tyliai džiaugtis kiekvienu mažuoju kapitonu, atplaukusiu į saugią salą .
Jau esame rašę, kad pažintis su Enriko šeima prasidėjo nuo 2011 metų, kai onkologinė liga leukemija buvo diagnozuota jų vyresniajam sūnui Gustui. 2020 metų rugpjūtį šeimai teko išsiruošti į antrąją kelionę per ligą ir dar kartą praverti vaikų onkohematologijos centro duris, nes viduriniam sūnui Enrikui buvo diagnozuota limfoblastinė limfoma.
Sieksnis po sieksnio dvylikametis Enrikas priplaukė saugesnę salą, kurioje gali atsikvėpti. Buvo be galo, be krašto gera vėl sutikti berniuko šeimą ir palikus ligą toli toli už nugaros kalbėtis apie šuoliais lekiančią vasarą, pramogas, keliones, startą į mokyklą.
Ačiū visiems už suremtus pečius dėl kiekvieno vaiko grįžimo į įprasto gyvenimo tėkmę.
O Enrikui linkime nuotykių sūkuryje nepamiršti dar labiau save saugoti, kad nebereikėtų mūsų gąsdinti žinutėmis apie naujas traumas.
Palankaus vėjo, Kapitone! Mes visuomet buvome, esame ir būsime šalia.