Netruks ateiti rugsėjis… Tad ypatingai šiltos mergytės, baigusios aktyvų gydymą ligoninėje, troškimas užsidėti kuprinę jaudino iki sielos gelmių. Šalia kuprinės, vis pasvarstydama, kas Saulei labiausiai patiktų, rinkau įvairias smulkmenas. Tą akimirką mintyse vis tyliai ištardavau – sugrįžimas… tas be galo lauktas ir kartu kukuliuojančių emocijų sklidinas žingsnis.
Linkime Saulei, mažais, bet tvirtais žingsneliais praeiti paskutinį leukemijos gydymo etapą – palaikomąjį gydymą – ir su ta pačia šilta šypsena grįžti į draugų būrį, į pomėgių sūkurį. Palankaus vėjo į kiekvieną naują dieną!
