Mažąja Izabele susižavėjau tuomet, kai pamačiau žaidimų kambario auklėtojos Živilės atsiųstas nuotraukas – jose šypsojosi vikri pagalbininkė, prieš šv. Kalėdas padedanti gražinti vaikų onkohematologijos centrą.
Po kiek laiko su Nykštukais iš Švedijos viešėdama centre, visai netikėtai sutikau šią mergaitę koridoriuje. Su šypsena ir kartu su rūpesčiu širdyje žvelgiau į mažąją vikruolę, pasiruošusią peržengti kaulų čiulpų transplantacijos skyriaus slenkstį: kaip jai seksis ten, kur gydymas žymiai agresyvesnis. Praėjus keliems mėnesiams paklausiau Živilės, kaip laikosi mažoji Izabelė ir išgirdau, kad tęsia gydymą.
Mažajai Kapitonei linkime paties palankiausio vėjo ir pažadame išvykstant į namus įteikti vėjo malūnėlį! O dabar lai mielas žaisliukas sutrumpina likusias dienas ligoninėje.