Mažoji Elzytė

Pirmą kartą apie šią žavią mergytę išgirdau besibaigiant 2025 metų spaliui. Ji su tėvais ruošėsi vykti operacijai į „Charité“ universitetinę ligoninę Berlyne. Ankstyvas skrydis, didžiulė, klaidi ligoninė. Pažadėjome surasti lietuvių Berlyne, kurie galėtų juos pasitikti ir pabūti šalia.

Išplatinus kreipimąsi Berlyno lietuviams, parašė mergina vardu Lurda. Visuomet su lengvu nerimu perduodu šeimas į kitų rankas, tačiau šį kartą jis greitai išsisklaidė – Lurda tarsi viesulas nupūtė visus nuogąstavimus. Jos rūpestis, dėmesys ir buvimas šalia pranoko visus mano lūkesčius.

Štai kokiais prisiminimais apie Elzytės laiką Berlyne ir draugystę su Lurda dalijasi mergaitės mama Asta:

💛 💛 💛 Noriu pasidalinti mintimis apie žmogų, kuris mano gyvenimo kelionėje tapo tikra širdies sese. Kelionė į šalį, kuri amžinai liks mūsų širdyje – Vokietiją – buvo kupina jaudulio, nežinomybės ir streso. Tai šalis, kuri padėjo mūsų vaikui tada, kai jau nebetikėjome rasti pagalbos. Turbūt neįmanoma nejausti streso prieš tokius didelius gyvenimo pokyčius. Vis dėlto tikėjome, kad viską įveiksime savarankiškai. Po ilgų bandymų, daužymosi į sieną ir vidinių kovų net pradėjome bijoti prašyti pagalbos, bet Elzės gydytoja Vilma netgi paragino mus kreiptis pagalbos į Editą. Ir tada, jos dėka, į mūsų gyvenimą atėjo Lurda. Lurda… jos neįmanoma neįsimylėti. Ji linksma, šviesi, bet kartu nepaprastai jautri – paliečianti iki pačių sielos gelmių. Jos dėka visa mūsų viešnagė Vokietijoje buvo tarsi už tvirto mūro. Kai buvo sunku – ji kantriai buvo šalia. Ji priėmė ant savo pečių tai, kas mums buvo per sunku, ir perdavė mums žinią taip, kad širdis neplyštų iš skausmo. Ir tuo pačiu – beveik nepastebimai mokė neprarasti tikėjimo gyvenimu. Ne kartą klausiau savęs – kur mes suklydome, kad teko sumokėti tokią kainą? Bet kartu supratau: Dievas mums atsiuntė atsakymą. Tas atsakymas buvo Lurda. Ir už tai esame be galo dėkingi 💛 💛 💛

Man dieviškai gera buvo matyti trumpas Astos siunčiamas žinutes su straksinčia Elzyte Berlyno gatvėmis ir jausti absoliučią ramybę širdyje. Lurda, visa esybe esu dėkinga už tai, kas juntama tik širdimi ir neišsakoma žodžiais.

O Elzytei linkiu dar ne kartą straksėti per balas ir apkabinti vėją ❤️