Prieš daugiau nei aštuonerius metus Edita, paėmusi mane už rankos, atvedė į skyrių vienoje iš mūsų ligoninių. Prisipažinsiu – labai jaudinausi. Pirmasis skyriuje prie manęs priėjo ketverių Pijus, ištiesė savo rankutę ir linksmai paklausė: „Aš tave labai myliu, galima, aš tave pabučiuosiu?“… Kitą dieną į skyrių grįžau – dar kartelį pasiginčyti su Pijuku, kuris kurį labiau mylim, aplankyti mažąjį Aleksiuką, pasidžiaugti valios ir stiprybės pavyzdžiu – Ligitute, kuri pažadėjo iki man išvykstant (turėjau po dviejų savaičių išvažiuoti) atsistosianti ant kojų (nors gydytojai tokių pažadų nedavė, Ligita įrodė esanti teisi 🙂 ).
Atėjusi į „Rugutę“ nebegalėjau, nebenorėjau išeiti. Likau, esu visa širdimi. Kiekviename žingsnyje su šiuo fondu, su Rugilės šeima – Vaikams, su Vaikais, dėl Vaikų, dėl Didžių mūsų mažųjų Kovotojų.
Kiekviena diena su „Rugute“ – tai absoliučios Meilės ir Atsakomybės pamokos. Fondo įkūrėjai Edita ir Dainoras, „Rugutę“ įkūrę po savo vos trejų dukrelės Rugilės netekties, fondą, jo tikslus ir darbus puoselėja kaip savo mylimos Dukrytės atminimą. Sergančio vaikučio ir jo artimųjų apkabinimas, suteikta pagalba, išpildyta mažųjų svajonė, organizuota šventė – viskas daroma su šviečiančia Meile, giliausiu Rūpesčiu, šimtaprocentine Atsakomybe.
Širdy – kiekviena beveik devynerių metų akimirka, gilus buvimo Kartu, pagarbos „Rugutės“ vertybėms, pačios tikriausios meilės mažiesiems rugučiukams ir nesibaigiančios Vilties jausmas, suteikiantis jėgų atsistoti ir nenuleisti rankų net ir tuomet, kai netekties akivaizdoje sudūžti iš skausmo…
Širdy – visi sutikti „Rugutės“ šeimos nariai, jų šypsenos, švelnus džiaugsmas ir skruostu bėganti ašara, jų kiekvienas mažas, pats laukiamiausias ir pats šviesiausias žingsnelis į Rytojų.
Širdy – įsižiebusios žvaigždelės Danguje ir balčiausi Ilgesio debesėliai…
Šiandien, „Rugutės“ dešimtąjį gimtadienį, ir kasdien širdy – pati nuoširdžiausia Malda. Malda už Jus, mūsų Mylimukai, Tėveliai, sesutės ir broliukai – už Vilties išsipildymą, už niekuomet nesibaigiančią Meilę, už sutiktų žmonių neabejingumą, kuriantį stebuklus, už „Rugutę“ – Gerumu šviečiančius Namus.
Ačiū, Edita, Dainorai, kad leidžiate būti Šalia.
Esu ir būsiu Jums.