Šiandien – savaitė, kai mažoji mano Lieputė yra intensyviosios terapijos skyriuje.
Savaitė tarp monitorių signalų, nuolatinio būklės stebėjimo. Savaitė, kurioje svarbus kiekvienas rodiklis, kiekviena organizmo reakcija. Trečią kartą net šešerių neturinti mažylė stoja į gydymo kelią. Tai kelias, kuriame ir vėl nebelieka įprastos vaikystės – ją keičia tyrimai, procedūros, vaistai ir laukimas, koks bus atsakas į gydymą.
Praėjusį ketvirtadienį atrodė, kad pasaulis trumpam sustojo. Visiems – Lieputės šeimai, gydytojams, mums. Šiandien jis juda labai lėtai – nuo vienos dienos iki kitos, nuo vienos geros žinios iki kitos.
Savaitgalis buvo kitoks. Tad esu be galo dėkinga visiems – Santaros vaikų onkohematologijos centro ir intensyviosios terapijos skyriaus gydytojams, savaitgalį budėjusiems šalia mažosios lovos ir priėmusiems greitus, Lieputės gyvybę gelbėjusius sprendimus.
Mergytės būklė stebima nuolat, taikomas gydymas, organizmas reaguoja į sudėtingą terapiją, kuri šį kartą yra dar sunkesnė nei anksčiau.
Šiandien būkime su Liepute ir jos šeima – šiltu žodžiu, širdele, mintimi. Tegul rytojus išaušta su dar viena gydymo kelią stiprinančia žinia. 🧡