Apie „Rugutę“ sužinojau 2009-ųjų vasarą. Dirbau Barclays banke ir lankiausi Vilniuje – tuo metu rinkome lietuviškąją Barclays darbuotojų komandą. Lietuvių komanda man padarė tokį gerą įspūdį, kad panorau suorganizuoti renginį, kuris suvienytų abi – britų ir lietuvių – komandas. Sugalvojau surengti paramos rinkimo akciją, skirtą vietinei labdaros organizacijai paremti, ir paprašiau lietuvių kolegų, kad informuotų mane apie tokias organizacijas Lietuvoje. Jie mane supažindino su „Rugute“ ir jos vykdoma veikla.
Pradžioje apie „Rugutę“ žinojau labai mažai. Šią organizaciją pasirinkau, nes man atrodė, jog ji puikiai vykdo savo veiklą. Po mūsų pirmo susitikimo su Edita 2010-aisiais („Dviračių žygio Rugutei“ metu) supratau, kiek gerų darbų daro šis fondas, ir kiek daug naudos vaikams duoda Editos ir jos komandos pastangos. Susitikimai su pačiais vaikais man padėjo suvokti, kokia neįkainojama „Rugutės“ teikiama parama. Tai mane paskatino paramos akciją paversti tęstiniu projektu.
Kas man įsiminė bendraujant su „Rugute“? Į šį klausimą negaliu atsakyti nepaminėdamas Lyros ir Jack Donovan, kurie man būnant Lietuvoje visada buvo šalia ir gelbėjo vertėjaudami. Jų dėka bendravimas su Edita, vaikais ir jų šeimomis tapo daug lengvesnis.
Linkiu „Rugutei“ linksmai sutikti gimtadienį, ir kad dar daug jų būtų, belydint Kapitonus jų kelyje. Tęskite savo šaunius darbus ir žinokite, kad yra daug žmonių, kurie labai džiaugsis, galėdami jums padėti. Vaikams linkiu, kad nei vienas jų nesirgtų! Priešingu atveju, noriu, kad jie visi žinotų: yra gerų žmonių (tokių kaip Edita), kuriems jie rūpi, ir kurie paskyrė savo gyvenimus tam, kad bent kiek palengvintų jų kelionę per ligą
