Labdaros ir paramos fondas „Rugutė“

Generic selectors
Exact matches only
Search in title
Search in content
Post Type Selectors
Vaikams apie ligą

Tyrimai

Piktybinės ligos gydymas gali būti greitas (atliekama viena operacija) arba ilgas (mėnesiais skiriami vaistai). Nepriklausomai nuo gydymo trukmės, visiems vaikams atliekama daug tyrimų, kad būtų galima nustatyti, kurioje kūno vietoje ši liga yra ir kaip ją veikia gydymas. Net pabaigus gydymą reikės atlikti dar keletą tyrimų, kad būtų įsitikinta, jog ligos tikrai nebėra.
 
Tyrimų, kuriuos atlieka sergant, yra labai daug, bet tau jų visų tikrai nereikės, greičiausiai tik keleto.
Pasiruošimas tyrimui
Kartais būna baisu, nes nežinai, kas bus. Todėl svarbu prieš tyrimą kuo daugiau apie jį sužinoti: kur ir kaip jis bus atliekamas, ką tuo metu jausi. Viso to gali paklausti savo gydytojo. Tavo tėvai greičiausiai išsiaiškins, kam tau šis tyrimas reikalingas ir kada paaiškės rezultatai.
 
Keletas patarimų, kurie tau padės:
– klausk visko, kas tau rūpi, kad žinotum, ko tikėtis tyrimo metu;
– atliekant tyrimą, jeigu galima, gali klausytis muzikos per ausinuką ar laikyti mamos ranką;
– jei bus baisu, užsimerk ir mintyse nukeliauk, kur norėtum būti. Jei tau patinka paplūdimys, įsivaizduok bangų ošimą, birų smėlį tarp pirštų, saulės šilumą ant veido. Pastatyk mintyse smėlio pilį, paplaukiok, pašokinėk per bangas. Tai padės ilgam tyrimui greičiau baigtis;
– neatidėliok tyrimo, atsimink, kad geriausias tyrimas tas, kuris baigėsi;
– po jo nuveik ką nors linksmo: pažaisk, paskambink draugui, išeik su tėvais pasivaikščioti.
Dažniausiai atliekami tyrimai
Fizinis ištyrimas
Fizinis ištyrimas tau greičiausiai jau žinomas. Jo metu gydytojas paklausia, kaip jautiesi, apžiūri burną, paklauso stetoskopu plaučius ir širdį, pasveria, pamatuoja ūgį, paspaudo pilvuką ir panašiai. Būtinai pasakyk gydytojui, jei pajautei ar užčiuopei kažką naujo, keisto (pavyzdžiui, jei kur nors skauda ar išbėrė). Tu esi savo kūno ekspertas(ė), taigi gydymas priklausys ir nuo to, ką iš tavęs sužinos gydytojas.
 
Gyvybinių požymių sekimas
 
Pulsas
Jis parodo, kaip dažnai plaka tavo širdis. Gydytojas uždės kelis pirštus tau ant riešo ir mintyse skaičiuodamas žiūrės į laikrodį.
 
Kvėpavimo dažnis
Gydytojas žiūrės, kiek kartų per minutę pakyla tavo krūtinės ląsta. Jei būsi išsigandęs (usi), kvėpuosi dažniau.
 
Kraujospūdis
Matuojant kraujospūdį slaugė uždės tau ant rankos manžetę ir, spaudydama kriaušės formos įrankį, pripūs į manžetę oro. Pajausi, kaip ji trumpam užspaus ranką. Paskui orą palengva išleidžiant bus išmatuotas tavo kraujospūdis.
 
Temperatūros matavimas
Temperatūra matuojama paprastai ir greitai. Slaugė įkiša termometrą tau į pažastį, paskui ateina po 10 minučių, pažiūri ir užrašo į specialų lapą. Kadangi karščiavimas yra vienas iš pirmųjų infekcijos požymių, gydymo metu temperatūrą matuotis tau teks daug kartų.
 
Šlapimo tyrimas
Šlapimo tyrimas skirtas sužinoti, ar gerai veikia tavo inkstai. Jis taip pat padeda gydytojui sužinoti, ar nėra infekcijos ten, pro kur teka šlapimas (inkstuose, šlapimtakiuose, šlapimo pūslėje, šlaplėje). Kai kurie augliai (pavyzdžiui, neuroblastoma) išskiria medžiagas, kurios randamos šlapime.
 
Atliekant šlapimo tyrimą, slaugė paprašys tavęs pasišlapinti (pasisioti) į plastmasinį indelį su užrašyta tavo pavarde. Jei bus sunku pradėti tai daryti į indelį, paprašyk, kad mama paleistų iš krano vandenį – tai turėtų padėti.
 
Rentgenogramos
Rentgenogramos yra tavo kūno vidaus nuotraukos. Jos nėra tokios aiškios, kokias esi įpratęs (usi) matyti. Tiesą pasakius, jos atrodo pilkos ir šešėliuotos, tačiau gydytojai, kurie yra įpratę į jas žiūrėti, gali daug ką sužinoti.
 
Rentgenograma padaroma per kelias minutes ir tai visai neskausminga. Ten dirbantis asmuo tau pasakys, kaip stovėti ar kur atsigulti. Stenkis stovėti ar gulėti labai ramiai ir nejudėti. Jei darys krūtinės ląstos nuotrauką, reiks giliai įkvėpti ir kelias sekundes sulaikyti orą viduje. Tuo metu darbuotojas paspaus specialų mygtuką ir trumpam pasigirs silpnas ūžesys. Po to gali tekti šiek tiek palaukti, kol darbuotojas įsitikins, kad rentgenograma padaryta gerai.
 
Kraujo tyrimas
Vaikų, sergančių piktybinėmis ligomis, kraujas turi būti labai atidžiai stebimas dėl įvairių priežasčių. Chemoterapija slopina kaulų čiulpus ir sumažėja visų kraujo kūnelių. Todėl gydytojas turi nuolat įvertinti, ar nereikia tau skirti sulašinti eritrocitų (kad užtektų energijos) ar trombocitų (kad nekraujuotum). Jei bus mažai leukocitų, gali lengvai susirgti, todėl gydytojas lieps neiti į lauką, vengti sergančių žmonių.
 
Kraujo tyrimas taip pat parodo, ar gerai dirba tavo inkstai bei kepenys, ar nėra infekcijos, kaip gydymas veikia tavo organizmą.
 
Kraujas gali būti imamas šiais būdais:
– iš kateterio tavo krūtinėje (vadinamo centrinės venos kateteriu);
– iš kateterio tavo rankoje (vadinamo periferinės venos kateteriu);
– iš venos, esančios ties rankos linkiu alkūnės srityje, čia įdūrus ploną adatėlę;
– tiesiog iš piršto, pradūrus odą maža adatėle.
 
Procedūros metu stenkis apie ją negalvoti, atsiriboti. Kai kurie vaikai mėgsta tuo metu dainuoti, įsivaizduoti, kad yra kitoje vietoje ar kad valgo ledus. Gali klausytis muzikos per ausinuką, pūsti burbulus iš gumos ar žiūrėti televizorių.
Retesni tyrimai
Žemiau išvardytų tyrimų reikia tik kai kuriems vaikams. Tau gali atlikti tik vieną ar kelis iš jų. Tai priklauso nuo to, kokios rūšies liga sergi ir kokio reikia gydymo. Gali apie visus šiuos tyrimus neskaityti, susirask tik tuos, kuriuos tau atliks. Jei iškils kokių papildomų klausimų, gali paklausti savo gydytojo.
 
Kaulų čiulpų aspiracija
Stambesnių kaulų (kojų, dubens) viduje yra kaulų čiulpai. Jie gamina kraujo ląsteles: eritrocitus, leukocitus ir trombocitus. Aspiracijos metu paimama nedaug kaulų čiulpų ir ištiriama, ar juose nesislepia piktybinės ląstelės. Šios procedūros metu vaikai užmigdomi vaistais ir nejaučia jokio skausmo. Kol miegosi, gydytojas į tavo klubą įdurs tuščiavidurę adatą, ištrauks šiek tiek kaulų čiulpų, tuomet ištrauks adatą ir uždės tvarstį dūrio vietoje.
 
Kaulų skenavimas
Šios procedūros metu išsiaiškinama, ar kauluose nėra piktybinės ligos ir ar jie nėra kaip nors pažeisti. Prieš dvi valandas iki tyrimo tau į veną suleis medžiagą, kuri krauju nukeliaus į kaulus. Po to reikės nueiti į specialią patalpą ir atsigulti ant specialaus stalo. Didžiulis aparatas ūždamas judės aplink tave darydamas nuotraukas, bet neprisilies ir tau visais neskaudės.
 
Kompiuterinė tomografija
Šio tyrimo metu padaromos kūno vidaus nuotraukos, vadinamos pjūviais. Tam naudojami galingi kompiuteriai ir rentgeno aparatai. Tomografas atrodo kaip tuščiaviduris ratas. Tau reikės atsigulti ant stalo, kuris važinės rato viduje pirmyn atgal. Aparatas nesiliečia prie kūno, todėl visai neskauda. Stenkis gulėti labai ramiai, kad nuotraukos būtų aiškios. Jei bus labai sunku kurį laiką išgulėti ramiai arba bijosi, tau duos vaistų, kurie padės nusiraminti arba užmigti. Kartais prieš šį tyrimą į organizmą turi patekti specialių dažų. Juos suleidžia į veną arba reikia išgerti (galima kartu su sultimis). Jei esi kam nors alergiškas, būtinai pasakyk gydytojui.
 
Echokardiograma
Tyrimo metu ultragarsu stebima širdies veikla, matuojamas kraujo kiekis, kurį išstumia širdis susitraukdama. Skausmo visiškai nejaučiama, būna netgi įdomu. Tau reikės atsigulti ir kūno paviršiumi vedžios kumščio dydžio specialų aparatėlį, pateptą tirštu skysčiu, kad jis geriau slystų. Jei ekranas bus pasuktas į tave, galėsi pažiūrėti, kaip tavo širdis atrodo iš vidaus.
 
Elektroencefalograma (EEG)
Šio tyrimo metu matuojamas smegenų elektrinis aktyvumas. Gydytojas priklijuoja prie galvos specialius lipdukus, iš kurių išeina laidai. Jie būna skirtingų spalvų ir yra sujungti su aparatu. Tyrimas neskausmingas, bet gali atsibosti, nes trunka apie 0,5 – 1 val. Prieš jį būtinai nueik į tualetą. Kartais EEG daroma naktį miegant.
 
Elektrokardiograma (EKG)
Šio tyrimo metu matuojamas širdies elektrinis aktyvumas. Ant krūtinės ląstos uždedami burbuliukai, laidais sujungti su nedideliu aparatu. Iš jo išlenda popieriaus juosta, ant kurios būna kreivėmis pavaizduota širdies veikla. Tyrimas neskausmingas ir trunka trumpai.
 
Klausos tyrimas
Kai kurie priešvėžiniai vaistai ir antibiotikai kenkia klausai, todėl ją reikia patikrinti. Vienas iš tyrimų vadinamas audiograma. Tyrimo metu uždės ausines ir lieps iškart duoti ženklą, kai tik išgirsi kokį nors garsą. Kitas tyrimas tiria klausos nervą, kuris eina iš ausies į smegenis. Tyrimas labai paprastas, naudojamas net kūdikiams ir gali būti atliekamas vaikui miegant. Jo metu prie ausies pridedamas mažas garsiakalbis, kuris skleidžia traškėjimo garsą. Prie galvos pridėti elektrodai registruoja, kaip signalas keliauja nervu.
 
Magnetinio rezonanso tomografija
Šio tyrimo metu padaroma daug skersinių tavo kūno nuotraukų. Įsivaizduok, kad tu esi suraikytas duonos kepalas, taigi – kiekviena riekė bus tavo kūno nuotrauka, padaryta tomografu. Skirtumas tik tas, kad nuotraukos būna labai plonos ir jų padaroma daug. Kartais prieš šį tyrimą į veną suleidžia specialių dažų. Jei esi kam nors alergiškas, būtinai pasakyk gydytojui.
 
Tau reikės atsigulti ant gulto, kuris įvažiuos į didelį vamzdį. Darant nuotraukas girdėsis triukšmas. Stenkis gulėti labai ramiai, kad nuotraukos būtų aiškios. Jei bus labai sunku kurį laiką išgulėti ramiai arba bijosi, tau duos vaistų, kurie padės nusiraminti arba užmigti. Tyrimas neskausmingas, tačiau gali užtrukti, todėl prieš jį nueik į tualetą.
 
Biopsija
Gydytojams dažnai reikia paimti mažą gabalėlį vėžio ir pažiūrėti į jį per mikroskopą, kad galėtų nustatyti jo rūšį ir paskirti geriausią gydymą. Tai padaroma adata biopsijos metu. Tave užmigdys, todėl skausmo nejausi. Po procedūros reiks kurį laiką ramiai pagulėti lovoje, gali šiek tiek skaudėti dūrio vietoje.
 
Plaučių funkcijos tyrimas
Tyrimo metu išsiaiškinama ar gerai dirba plaučiai. Tau greičiausiai reikės pūsti į vamzdelį, stengiantis iškvėpti visą orą. Tai reikės pakartoti keletą kartų. Skausmo tikrai nejausi, tačiau reiks padirbėti.
 
Juosmeninė (arba liumbalinė) punkcija
Galvos ir nugaros smegenys yra apsuptos skysčio, kuris vadinamas smegenų skysčiu. Stuburo slanksteliai apsaugo nugaros smegenis. Liumbalinė punkcija atliekama tuomet, kai gydytojui reikia išsiaiškinti, ar smegenų skystyje nėra piktybinių ląstelių, arba kai į jį reikia suleisti vaistus. Procedūros metu tave užmigdys, todėl nieko nejausi. Tave paguldys ant šono ir suries į kamuoliuką. Tuomet gydytojas įdurs adatą tarp dviejų slankstelių ir ištrauks šiek tiek smegenų skysčio ir, jei reikia, suleis vaistų. Po to dūrio vietoje uždės tvarstį ir nuveš tave į palatą. Po procedūros gali nieko nejausti arba gali šiek tiek skaudėti galvą. Tuomet geriau keletą valandų ramiai pagulėti.
 
Echoskopija
Tyrimo metu ultragarsu stebimi vidaus organai: inkstai, kasa, blužnis, kepenys ir kiti. Skausmo visiškai nejaučiama. Tau reikės atsigulti ir pilvo paviršiumi vedžios kumščio dydžio specialų aparatėlį, pateptą tirštu skysčiu, kad jis geriau slystų. Jei ekranas bus pasuktas į tave, galėsi pažiūrėti, kaip tavo kūnas atrodo iš vidaus.
Turite idėjų kaip padėti sunkiai sergantiems vaikams ?

Parašykite mums