Labdaros ir paramos fondas „Rugutė“

Generic selectors
Exact matches only
Search in title
Search in content
Post Type Selectors
Vaikams apie ligą

Tavo kūnas

Tu esi ypatinga(s). Nors pasaulyje yra daugybė žmonių, nėra nei vieno tokio kaip tu. Kai kurie žmonės aukšti, kai kurie žemi. Vieni mėlynakiai, kiti rudakiai. Kai pamato ar išgirsta ką nors juokingo, vieni juokiasi smarkiai ir garsiai, o kiti droviai. Vieni vaikai suserga piktybine liga, kiti ne.
 
Ši knygelė skirta tau ir kitiems vaikams, sergantiems piktybine liga – vėžiu. Tavo mama ir tėtis, broliai ir seserys, draugai ir mokytojai taip pat gali ją perskaityti, kad daugiau sužinotų apie šią ligą ir jos gydymą. Vėžys – tai liga, kai viena maža tavo kūno dalelė pradeda elgtis ne taip, kaip turėtų. Kad suprastum, kas tuo metu vyksta, pirmiausia paskaityk apie sveiką organizmą.
Kūnas

Ką matai, kai žiūri į veidrodį? Plaukus, veidą, odą? Kai ką gražia šypsena ir riesta nosimi? Matai asmenį, kuris mėgsta žaisti kieme ar piešti? Ar kada nors domėjaisi apie savo kūno dalis, kurios yra po oda?

Ląstelės
Ląstelė yra nepakartojama maža dalelė tavęs. Prieš gimdama(s) tu buvai tik viena ląstelė mamos viduje. Ta ląstelė buvo mažesnė už tašką, esantį šio sakinio pabaigoje, bet joje buvo nurodymai, skirti tave sukurti. Ląstelė šiek tiek užaugo, tuomet pasidalijo į dvi ląsteles. Šios dvi ląstelės dalijosi vėl ir vėl, kol galiausiai atsirado milijonai ląstelių, iš kurių ir esi sudaryta(-s). Tavo smegenų, raumenų, nagų ir visos kitos kūno ląstelės yra tos pirmosios ląstelės anūkės.
 
Nors tavo organizme yra daug skirtingų ląstelių tipų, visos turi tą patį nurodymų rinkinį, vadinamą genais. Jei pažiūrėtum per labai galingą mikroskopą, tavo genai atrodytų kaip karoliukai, suverti į grandinę. Kiekvienas karoliukas yra genas, o jų grandinė vadinama DNR. Ilgos DNR grandinės yra kiekvienoje tavo kūno ląstelėje. Kai susidaro nauja ląstelė, organizmas nukopijuoja DNR taip, kad kiekviena nauja ląstelė turėtų tuos pačius nurodymus. Tu esi ypatinga(s), nes nei vienas kitas žmogus (ar gyvūnas, ar augalas) neturi lygiai tokio paties genų rinkinio, kaip tavo (nebent turi identišką dvynį).
Kaulai ir sąnariai
Po tavo oda yra raumenys, o jie prisitvirtinę prie kaulų. 206 kieti kaulai (tavo skeletas) kūno viduje sudaro griaučius ir neleidžia tau ištižti. Skeletas taip pat padeda palaikyti įvairius organus tose vietose, kur jie turi būti. Pavyzdžiui, tu negali pamesti smegenų, kadangi jos yra kaukolėje (sudarytoje iš kaulų).
 
Kai kurie kaulai yra ilgi ir stiprūs, kiti smulkūs (pavyzdžiui, pirštų). Dar kiti plokšti ir platūs (pavyzdžiui, mentės). Kaulai nėra vientisi kaip, pavyzdžiui, šokolado gabalas. Daugelis viduje turi ertmę, kurioje yra kaulų čiulpai. Tai – gliti medžiaga, gaminanti kraujo ląsteles. Daugelio kaulų pabaigos (vadinamos epifize) vidus atrodo kaip korys. Šiai kaulų vietai ilgėjant tu augi. Kaulų kietoji dalis sudaryta iš mineralų (pavyzdžiui, kalcio), kurie patenka į kraują, kai organizmui jų reikia.
 
Tu gali lankstyti kojas ir rankas, linksėti galva, kadangi kaulai tarpusavyje sujungti judriais sąnariais. Jei du kieti kaulai nuolat trintųsi vienas į kitą, jie greitai susidėvėtų. Bet mūsų kūnai pritaikyti ilgam gyvenimui. Lygi, patvari medžiaga, vadinama kremzle, dengia kaulų galų ir sąnarių paviršių. Kad dirbtų sklandžiai, sąnariams, kaip ir tavo dviračio grandinei, reikia tepalų. Tavo sąnariuose esantys „tepalai“ vadinami sinoviniu skysčiu.
Raumenys
Ištempk savo rankas aukštai virš galvos. Ar jauti rankose ir pečiuose judančius raumenis? Tavo kūne yra daugiau kaip 600 raumenų, kurie atlieka visus judesius: nuo kamuolio spyrimo iki širdies plakimo. Vieni raumenys, apie kuriuos tu žinai, pavyzdžiui, esantys kojose, padeda tau bėgti ir šokinėti. Kiti, tokie, kaip esantys krūtinės ląstoje, padeda kvėpuoti, net tau apie tai negalvojant.
 
Yra trys pagrindinės raumenų rūšys: skeleto, lygieji ir širdies. Raumenys, prisitvirtinę prie kaulų, vadinami skeleto raumenimis. Pavyzdžiui, tavo kojų raumenys yra skeletiniai. Raumenų sluoksniai vidaus organuose, pavyzdžiui skrandyje, yra lygieji. Jie susitraukinėja, kad stumtų maistą skrandžiu ir žarnomis. Širdies sienos sudarytos iš širdies raumens. Šis raumuo susitraukia maždaug kartą per sekundę, kad varinėtų tavo kūnu kraują.
Plaučiai
Giliai įkvėpk. Ar žinai, kas vyksta kiekvieną kartą, kai įkvepi? Šviežias oras patenka į tavo kūną per nosį arba burną. Vamzdeliu, vadinamu trachėja, jis keliauja žemyn į plaučius. Plaučiai yra du dideli organai tavo krūtinės ląstoje, kurie atrodo kaip rausva drėgna kempinė. Jų viduje yra tūkstančiai mažyčių oro maišelių labai plonomis sienelėmis. Deguonis, esantis tame ore, kurį įkvepi, praeina pro oro maišelių sieneles į kraują smulkutėse venose. Kraujas neša deguonį kiekvienai tavo organizmo ląstelei. Ląstelėms reikalingas deguonis, kad išliktų gyvos ir sveikos.
 
Jei organizmui reikia daugiau deguonies (pavyzdžiui, bėgiojant), tu kvėpuoji greičiau ir giliau, net apie tai negalvodamas. Tuomet ląstelės gauna pakankamai deguonies papildomam darbui.
Kraujas ir kraujagyslės
Tavo kūnas turi nepakartojamą kraujagyslių tinklą, kuriomis kraujas keliauja į kiekvieną ląstelę. Kai kurios iš šių kraujagyslių yra pieštuko dydžio, o kitos mažytės, maždaug pieštuko grafito pločio. Tavo širdžiai plakant, ji stumia kraują per kūną. Jei paspausi rodomuoju pirštu vidinę riešo pusę žemiau nykščio, pajausi kraujagyslėmis tekančio kraujo pulsą. Pulsas atsiranda kiekvieną kartą, kai susitraukia širdis.
 
Kraujas atrodo raudonas, nes jame yra milijonai raudonųjų kraujo ląstelių. Jos neša deguonį visoms likusioms kūno ląstelėms bei anglies dvideginį atgal į plaučius, kad būtų iškvėptas iš organizmo.
 
Kraujyje taip pat yra daug kitų ląstelių. Mažos, lėkštės formos ląstelės, vadinamos trombocitais, susiburia kartu, kad sustabdytų kraujo tekėjimą, jei įsipjauni odą. Vis daugiau ir daugiau trombocitų sulimpa tarpusavyje, kol susidaro šašas, kuris apsaugo tavo odą, kol kūnas užgydo sužeidimą. Kraujyje taip pat gausu baltųjų kraujo ląstelių (leukocitų). Jos yra organizmo ginamoji kariuomenė. Leukocitai sugauna ir sunaikina visus įsibrovėlius, pavyzdžiui, bakterijas ir virusus, kurie gali tave susargdinti.
 
Kraujas taip pat paima maistą iš žarnų ir gabena jį visoms tavo organizmo ląstelėms. Tuomet ląstelės, naudodamos deguonį ir maisto medžiagas, gamina energiją. Ši energija tau reikalinga, kad galėtum bėgti, šokinėti ir žaisti.
Limfa
Ar žinojai, kad tavo organizme yra dar vienas gyslų tinklas, kuriuo keliauja bespalvis skystis, vadinamas limfa? Tai tiesa. Limfinė sistema sugeria skystį, kuris išteka iš ląstelių ir kraujo ir grąžina jį atgal į kraują. Ji taip pat gabena su infekcija kovojančias baltąsias ląsteles, kurios suėda bakterijas ir virusus, kad liktum sveikas.
 
Limfinė sistema – tai po visą organizmą išsibarstę pupos formos limfmazgiai. Juose gausu baltųjų ląstelių, kurios pačiumpa bet kokius svetimus įsibrovėlius, keliaujančius pro šalį. Ar kada nors tau buvo atsiradęs kakle skausmingas guzelis? Gydytojas galėjo pasakyti, kad tau „padidėję limfmazgiai“. Kai sergi, tavo organizmas papildomai gamina baltąsias ląsteles, kurios sunkiai dirba, kad sunaikintų svetimus įsibrovėlius. Kai didelis kiekis baltųjų ląstelių sustorėja nuo daugybės suvalgytų bakterijų ir virusų, tavo limfmazgiai patinsta.
 
Blužnis yra didžiausias imuninės sistemos organas. Ji yra šiek tiek aukščiau bambos, tik kairėje pusėje. Blužnis atsikrato senų raudonųjų ląstelių ir trombocitų, kad naujos ląstelės galėtų atlikti savo darbą. Blužnis taip pat kaupia kai kurias ląsteles ir padeda organizmui atsikratyti įsibrovėlių
Virškinimo sistema
Kad augtų ir vystytųsi, kūnui reikia maisto, todėl tau reikia valgyti. Ar kada pagalvojai, kas atsitinka visiems sumuštiniams, vaisiams ir desertams, kuriuos suvalgai? Taigi, kai atsikandi gabalėlį maisto ir jį kramtai, jis susimaišo su skysčiu, vadinamu seilėmis. Jos išsiskiria iš liaukų (specialių maišelių), esančių burnoje vidinėje žandų pusėje ir po liežuviu. Seilės maistą padaro minkštą ir drėgną.
 
Kai ryji, maistas keliauja žemyn ilgu vamzdžiu (stemple) į tavo skrandį. Skrandis yra kaip maišelis, sudarytas iš raumens. Jame rūgštys ir kitos medžiagos skaldo maistą į smulkesnes dalis. Skrandžio raumenys maišo maistą (kaip maišytuvas), kol jis virsta skysta mase. Tuomet ji išspaudžiama į ilgą vamzdį, vadinamą plonąja žarna. Plonosios žarnos sultys suskaido smulkius skysto maisto gabalėlius į mažytes daleles, kurios praeina žarnos sieneles ir patenka į kraują. Kai skystis pasiekia plonosios žarnos galą, didžioji dalis naudingo maisto būna patekusi į kraują. Kas lieka, keliauja į 1,5 m ilgio storąją žarną. Čia sugeriamas vanduo, vitaminai ir mineralai. Likusios kietos atliekos (kakutis) išeina iš organizmo per išangę
Inkstai

Organizmui taip pat reikia atsikratyti nereikalingų skysčių. Tą daro du organai, vadinami inkstais. Tu turi vieną inkstą dešinėje kūno pusėje ir vieną kairėje, šiek tiek žemiau šonkaulių lanko. Jie yra pupos formos ir maždaug tavo kumščio dydžio. Inkstai iš kraujo iškošia atliekas. Šis nereikalingas skystis, vadinamas šlapimu, teka į šlapimo pūslę ir ten būna, kol nenueini i tualetą pasišlapinti (pasisioti).

Liaukos
Ar kada pastebėjai, kaip tuksi tavo širdis ir kaip greitai kvėpuoji, kai žiūri baisų filmą? Taip atsitinka dėl endokrininės sistemos darbo. Visame kūne išsidėstę organai, vadinami liaukomis, į kraują išskiria chemines medžiagas, vadinamas hormonais, kad visos organizmo dalys veiktų sklandžiai.
 
Tu turi keletą endokrininių liaukų ir visos jos gamina skirtingus hormonus. Antinksčiai, esantys virš inkstų, paruošia tavo kūną staigiai veikti pavojingose situacijose. Skydliaukė yra drugelio formos liauka kakle. Ji padeda tau augti ir palaikyti reikiamą kalcio kiekį kauluose. Vyriškos liaukos (sėklidės) pradeda išskirti hormonus, kai berniukai tampa paaugliais. Šie hormonai padeda berniukams tapti vyrais, turinčiais žemą balsą ir šerius ant veido (barzdą ir ūsus). Moteriškos liaukos yra kiaušidės, esančios pilve. Kiaušidės išskiria hormonus, paverčiančius mergaites moterimis. Pagumburis ir hipofizė yra mažos liaukos, esančios giliai smegenyse ir kontroliuojančios visų likusių liaukų darbą.
Smegenys ir nervai
Perskaitęs apie visas nepaprastas savo kūno dalis, gali nusistebėti, kaip jis taip puikiai dirba. Kaip jis gali visada žinoti, kad reikia atitraukti pirštą, kai prisilieti prie karštos viryklės, arba kaip jis prisimena, jog širdžiai kiekvieną sekundę reikia plakti? Tavo kūno dalis, atsakinga už visų sistemų sklandų darbą, yra smegenys.
 
Tavo smegenys primena galingą kompiuterį, kuris kontroliuoja viską, ką daro organizmas. Jos renka informaciją iš tavo akių, ausų, odos, raumenų ir sprendžia, ką daryti. Jos kontroliuoja, ką tu galvoji ir ką atsimeni. Smegenys atrodo kaip susiraukšlėjęs graikiškas riešutas, sudarytas iš dviejų puselių. Kadangi nervai smegenyse kryžiuojasi, kairioji smegenų pusė kontroliuoja dešinę tavo kūno pusę ir atvirkščiai.
 
Skirtingos smegenų dalys atlieka skirtingas užduotis. Smegenų žievė yra mąstymo sritis, o smegenėlės padeda išlaikyti pusiausvyrą. Smegenų kamienas prižiūri automatinius veiksmus, tokius kaip kvėpavimas ir širdies plakimas.
 
Smegenys su likusiu kūnu susikalba per specialius laidus, vadinamus nervais. Visame kūne yra maždaug 80 km tokių laidų. Jie keičiasi informacija tarp smegenų ir likusio kūno elektrinių signalų pagalba. Smegenys ir nervai kontroliuoja visas kitas kūno dalis. Argi tavo kūnas ne nuostabus?
Turite idėjų kaip padėti sunkiai sergantiems vaikams ?

Parašykite mums