Labdaros ir paramos fondas „Rugutė“

Generic selectors
Exact matches only
Search in title
Search in content
Post Type Selectors
Vaikams apie ligą

Šalutiniai reiškiniai

Šiame skyriuje aprašomi įvairūs šalutiniai reiškiniai, kurie atsiranda gydantis, ir būdai, kaip su tuo susigyventi. Skyrius padalintas į keturias dalis: kaip atrodai, kaip galvoji, kaip dirba tavo organizmas ir kaip jautiesi. Atsimink, kad nepatirsi visų čia aprašytų problemų. Gali pasireikšti tik viena ar keletas.

Šalutiniai reiškiniai
Kad išgytum nuo piktybinės ligos, reikia pakankamai stipraus gydymo. Operacinis, spindulinis gydymas, chemoterapija (gydymas vaistais) ir kaulų čiulpų transplantacija gali sukelti daug šalutinių reiškinių. Kai kurie iš jų nedideli ir lengvai gydomi, pavyzdžiui, bėrimas. Kiti gali tau sukelti didelį silpnumą ar pakeisti išvaizdą, pavyzdžiui, nuslinkti plaukai.
 
Gali paklausti gydytojo, kokie šalutiniai reiškiniai gali atsirasti dėl paskirto gydymo, tuomet galėsi apie juos paskaityti ir pasiruošti. Kai kurie iš jų gali būti labai nemalonūs, bet gydytojas ar slaugė tau padės.
Kaip atrodai
Plaukai
Dėl chemoterapijos dažnai nuslenka plaukai. Taip atsitinka todėl, kad vartojami vaistai žudo ląsteles, kurios dalijasi. Kadangi dalijasi ne tik piktybinės, bet ir sveikos ląstelės (pavyzdžiui, plaukų), vaistai jas irgi paveikia. Plaukai gali nuslinkti palaipsniui (pastebėsi, kad jų vis daugiau ir daugiau lieka šepetyje) arba staiga (kai atsikelsi vieną rytą, dauguma jų liks ant pagalvės). Kai kuriems vaikams iškrenta ir antakių plaukai, blakstienos. Kitiems plaukai gali nenuslinkti, o tik pasidaryti ploni ir praretėti.
 
Spindulinis gydymas taip pat gali sukelti plaukų nuslinkimą, bet tik tose vietose, kur spinduliai nukreipiami. Tai priklauso ir nuo radiacijos dozės. Jei į nedidelę sritį bus paskirta labai didelė spindulių dozė, tos vietos plaukai gali ir neataugti. Tačiau galėsi tą vietą paslėpti šalia augančiais plaukais.
 
Keletas patarimų pradėjus slinkti plaukams:
– nevartok stiprių šampūnų ir plaukų džiovintuvo, nes jie gali dar labiau pakenkti plaukams;
– naudok minkštą plaukų šepetį, kad jis neišrautų daugiau plaukų;
– nusiskusk galvą, tuomet nereikės stebėti, kaip plaukai slenka;
– pasilik nedidelį plaukų kuokštą tam atvejui, jei užsinorėsi peruko (galės parinkti pagal tavo plaukų spalvą);
– dėvėk gražias kepures, skareles, skrybėles – atrodysi šauniai;
– vaikščiok plika galva – daugelis žmonių taip daro (pavyzdžiui, Maiklas Džordanas).
 
Kaip nuspręsi tvarkytis, jei nupliksi, priklauso tik nuo tavęs, o ne nuo tėvų, draugų. Kai kurie vaikai mokykloje mėgsta dėvėti kepurę, o namie vaikšto plika galva. Gali išbandyti įvairius būdus ir pasirinkti sau tinkamiausią. Kaip nuspręsi, taip ir bus geriausia.
 
Oda ir nagai
Oda taip pat turi daug besidalijančių ląstelių, taigi chemoterapija veikia ir ją. Dažniausiai atsirandančios problemos – tai bėrimas, paraudimas, niežulys, pleiskanojimas, sausa oda ar spuogai.
 
Keletas patarimų, kaip gydyti odos pakitimus ar jų išvengti:
– venk maudytis karštame vandenyje, nes tai dar labiau sausins odą;
– naudok drėkinamąją prausimosi priemonę, į vandenį vonioje įpilk kūdikiams skirto aliejaus;
– tepkis drėkinamuoju losjonu, jei oda sausa ar niežti;
– jei eini į lauką, pasitepk apsaugine priemone nuo saulės.
 
Chemoterapija taip pat paveikia nagus. Jie gali pasidaryti nelygūs, duobėti, ant nagų gali atsirasti baltos juostos. Jei nori paslėpti šiuos trūkumus, gali juos dažyti.
 
Jei tau bus taikomas spindulinis gydymas, toje vietoje, kur nukreipiami spinduliai, oda gali parausti ir atrodyti kaip nudegusi saulėje. Ši sritis nuo šiol visuomet bus jautri saulės spinduliams, todėl, kai eini į lauką, nepamiršk jos patepti losjonu nuo saulės.
 
Randai
Daugelis vaikų, baigę gydymą, ant kūno turi randų, pavyzdžiui, ant krūtinės ląstos, kur buvo įvestas kateteris į veną, ar operuotoje vietoje. Vieni jų būna maži ir sunkiai pastebimi, kiti dideli. Daugelį jų galima paslėpti drabužiais ar šalia augančiais plaukais. Kai kurie žmonės nekreipia į juos dėmesio ir jų neslepia.
 
Dydis
Tavo kūnas gydymo metu gali pasikeisti: gali tapti plonesnis ar storesnis. Kai kurie vaikai netenka svorio, nes nenori valgyti arba juos pykina. Kartais pasikeičia maisto skonis, pavyzdžiui, šokoladas gali atrodyti kartesnis, o mėsa riebesnė. Gali pakisti ir maisto kvapas, dėl to irgi sumažėja apetitas.
 
Vis dėlto nepaprastai svarbu pakankamai valgyti. Tavo organizmas kovoja su liga, jis taip pat turi suskaldyti ir išskirti mirusias piktybines ląsteles bei atstatyti pažeistas normalias ląsteles, o tam reikia daug energijos. Kadangi energiją gauname su maistu, būtina valgyti. Jei atsibodo ligoninės maistas, tėveliai tau gali atnešti pagaminto namuose. Stenkis tarp pagrindinių valgių užkandžiauti – kramsnok vaisius, riešutus, sausainius, daržoves, gerk jogurtą. Valgydama(-s) kuo daugiau gero maisto, greitai pasijusi stipresnė(-is) ir turėsi daugiau energijos žaisti.
 
Vartojant kai kuriuos vaistus (pavyzdžiui, hormonus – prednizoloną, deksametazoną) atsiranda didelis apetitas ir visą laiką norisi valgyti. Tuomet gali sustorėti, bet, kai tik nustosi gerti tokius vaistus, palaipsniui vėl tapsi tokia (toks), kokia (koks) buvai.
 
Vaikai, besigydantys nuo vėžio, dažnai neauga taip greitai, kaip jų bendraamžiai. Tačiau gydymui pasibaigus jie ima augti sparčiau ir ūgiu pasiveja draugus. Jei liga ar gydymas paveikia tą smegenų dalį, kuri atsakinga už augimą, gali tekti vartoti specialius vaistus, kurie padės tau augti
Kaip galvoji

Sirgimas piktybine liga ir gydymasis kartais gali paveikti smegenų darbą. Vaikai, sergantys galvos smegenų vėžiu, turi daugiausia problemų su smegenimis – juk auglys auga jose. Smegenų veikla priklauso nuo to, kurioje smegenų dalyje vėžys yra ir kokio jis dydžio. Gali sutrikti vaikščiojimas, kalbėjimas, matymas. Chirurginis, spindulinis smegenų gydymas ar chemoterapija taip pat gali turėti įtakos jų darbui. Kartais atsiranda didelis mieguistumas, būna sunku mąstyti, atsiminti, ką išmokai. Visa tai po gydymo dažniausiai praeina.

Kaip dirba tavo organizmas
Tavo kūnas sudarytas iš daugybės dalių, kurios dirba kartu, kad galėtum bėgti, galvoti, žaisti, augti… Kai kurie gydymo metodai neigiamai paveikia darnų organizmo darbą.
 
Kraujo rodikliai
Kai taikoma chemoterapija, kaulų čiulpai pavargsta ir nustoja gaminti kraujo ląsteles. Kad galėtų prižiūrėti šį procesą, gydytojai liepia dažnai tirti kraują, kad žinotų, kiek ten yra baltųjų, raudonųjų kraujo ląstelių ir trombocitų. Jei trūksta raudonųjų kraujo ląstelių (eritrocitų), tavo organizmui nepakanka deguonies ir kitų medžiagų, kurias jos perneša. Tuomet atrodysi išblyškusi(-ęs), silpnai jausiesi. Jei trūksta kraujo plokštelių (trombocitų), sutrinka kraujo krešėjimas, todėl kartais kraujuoja iš dantenų valantis dantis, pradeda iš nosies bėgti kraujas, užsigavus greitai atsiranda mėlynės. Jei reikės, gydytojas lieps sulašinti tau į veną eritrocitų (raudonas skystis) ar trombocitų (geltonas skystis).
 
Jei trūksta baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų), organizmas negali kovoti su infekcija, todėl gali lengvai susirgti. Taigi, kol jų kiekis nepadidėja, reikia neiti į lauką, vengti sergančių žmonių, priimti kuo mažiau lankytojų.
 
Judėjimas
Ligos gydymas gali paveikti judėjimo greitį ir koordinaciją. Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, vinkristinas, veikia raumenis ir nervus. Gali pastebėti, jog tavo pėdos silpnos (sunku pakelti jas į viršų, lipti laiptais, greitai bėgti). Raumenys taip pat tampa silpnesni, pavyzdžiui, būna sunku atsistoti pasėdėjus ant grindų. Pasibaigus gydymui tai palaipsniui susitvarko.
 
Judėjimas gali sutrikti ir dėl atliktos operacijos, kurios metu reikėjo pašalinti raumenį ar kaulą. Atstatyti raumenų stiprumą ir koordinaciją padeda speciali mankšta.
 
Dėl auglio galvos smegenyse gali susilpnėti ar visai nejudėti kuri nors kūno dalis.
Kaip jautiesi
Pykinimas ir vėmimas
Pykinimas tai toks jausmas, lyg norėtum vemti. Daugelis vaistų, kuriuos reikia gerti sergant, gali sukelti pykinimą arba vėmimą, tačiau yra įvairių vaistų, kurie gali padėti tau to nejausti.
 
Keletas patarimų, kaip išvengti pykinimo:
– gerk vaistus nuo pykinimo, kuriuos gydytojas tau paskyrė. Jie veiks geriau, jei išgersi dar prieš pradėjęs (-usi) vemti;
– venk kvapų, nuo kurių tau bloga. Jei iš kažkur sklinda tau nemalonus kvapas, užsidaryk duris ar praverk langą;
– kai pykina, valgyk sausą maistą, pavyzdžiui, sausainius, riestainius;
– maitinkis švelniu maistu (skrebučiais, sriuba, bulvėmis) ir venk aštrių;
– kartais padeda gumos kramtymas;
– gerk daug skysčių, bet po nedaug. Jei erzina gėrimo kvapas, naudok puodelį su dangteliu.
 
Viduriavimas
Viduriavimas pasireiškia tuomet, kai tuštiniesi dažnai ir skystai. Jis gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, tačiau dažniausiai būna dėl chemoterapijos sukelto žarnų vidų dengiančių ląstelių pažeidimo, infekcijos ir kai kurių vaistų nuo pykinimo.
 
Keletas patarimų, kaip elgtis, kai viduriuoji:
– gerk daug skysčių ir stenkis, kad jie būtų kambario temperatūros, nes šalti ar karšti gali sukelti pilvo spazmus (skausmingus susitraukimus);
– būtinai pasakyk tėvams ar gydytojui, kad viduriuoji. Nesigėdink, jie įpratę apie tai kalbėti;
– viduriavimą skatina riebus, aštrus arba saldus maistas, taip pat vaisiai, riešutai, pupos, žalios daržovės;
– gali drąsiai valgyti bananus, ryžius, makaronus, obuolių tyrelę, skrudintą batoną, kaimišką sūrį, žuvį, virtą vištieną be odelės;
– pasirūpink, kad tavo užpakaliukas būtų visada sausas ir švarus. Jei atsiras žaizdelių, paklausk gydytojo, kokius vaistus vartoti.
 
Vidurių užkietėjimas
Tai priešinga būklė nei viduriavimas – būna sunku pasituštinti, o išmatos (kakutis) būna kietos ir sausos. Taip atsitinka, kai maistas žarnomis keliauja per ilgai. Užkietėjimą gali sukelti vaistai, vėmimas. Išvengti vidurių užkietėjimo yra daug lengviau, nei jį gydyti.
 
Keletas patarimų, kaip išvengti vidurių užkietėjimo:
– gerk daug skysčių;
– daugiau judėk;
– valgyk daugiau vaisių, riešutų, pupų, juodos rupios duonos, žalių daržovių;
– gerk gydytojo paskirtus vaistus nuo vidurių užkietėjimo, net jei tau jo dar nėra.
 
Gydytojai žino, jog kai kurie vaistai nuo vėžio, pavyzdžiui, vinkristinas, beveik visada sukelia vidurių užkietėjimą, todėl iškart paskiria vaistus, kurie padeda to išvengti.
 
Nuovargis
Nuovargis – tai tokia būsena, kai visą laiką jautiesi pavargęs. Nuovargis gali pasireikšti dėl vaistų, dėl smegenų spindulinio gydymo, po operacijos, esant mažam eritrocitų kiekiui kraujyje. Tau gali būti sunku net pasikelti iš lovos. Kartais gydytojas gali padėti, pavyzdžiui, perpilti tau naujų eritrocitų, bet esant kitoms priežastims, nuovargio nepagydysi. Reikia tiesiog leisti organizmui pailsėti, nes visą energiją jis skiria kovai su liga.
 
Kai esi labai pavargęs(-usi), gali skaityti knygą, žiūrėti televizorių, žaisti kompiuterinius ar stalo žaidimus, klausyti muzikos, miegoti.
 
Dantys ir burna
Dėl spindulinio gydymo bei chemoterapijos kartais burnoje sumažėja seilių. Gal niekad nesusimąstei, bet seilės drėkina burną, praskalauja dantis, pradeda skaldyti burnoje maistą. Kai sumažėja seilių, burnoje būna labai sausa, dantys atrodo nešvarūs. Tuomet reikia gerti daug skysčių ir kas tris mėnesius vaikščioti pas dantistą, kad jis patikrintų, ar visi dantukai tebėra sveiki.
 
Burnoje gali atsirasti žaizdelių, kurias skauda, ypač valgant. Tuomet reikia valgyti minkštą arba trintą maistą. Gydytojas taip pat gali išrašyti specialios burnos skalavimo priemonės, kuri skausmą sumažina
Kiti dalykai
Naminiai gyvūnai
Naminiai gyvūnai suteikia daug džiaugsmo ir padeda geriau jaustis, tačiau kartais tėvai bijo laikyti gyvūną, kai jų vaikas serga piktybine liga.
 
Kad būtų galima jį laikyti, reikia atsiminti tam tikras taisykles:
– gyvūnas turi būti laiku skiepijamas;
– gyvūnas neturi turėti kirminų, blusų ar erkių;
– gyvūnas turi būti švelnus – nesikandžiojantis, nesidraskantis.
 
Emocijos
Emocijos yra tai, kaip tu jautiesi. Sirgdama(-s) piktybine liga tu gali jaustis taip, kaip dar niekad nesijautei. Tu gali būti labai pikta(-s) arba liūdna(-s). Gali ilgėtis savo brolių ir seserų arba jiems pavydėti, nes jie gali būti namuose ar žaisti lauke, o tu ne. Gali būti baisu, kai tavo tėvai verkia ar šnabždasi su giminaičiais.
 
Yra daug puikių būdų, kaip susitvarkyti su stipriomis emocijomis. Pavyzdžiui, piešti kaip tu jautiesi. Jei tu pyksti ant vėžio, nupiešk būtybę iš ląstelių ir padaryk jai ką nors (mušk su plaktuku, karpyk su žirklėmis, išmesk per langą). Taip pat gali sudaryti piktą sąrašą dalykų, kuriuos norėtum padaryti, pavyzdžiui, suspardyti sieną, trenkti broliui ar užrakinti palatą, kad niekas nebegalėtų įeiti. Net jei negali šių dalykų padaryti, kartais padeda vien pagalvojimas apie tai.
 
Bet yra ir daugybė kitų būdų, kaip susitvarkyti su stipriais jausmais neskriaudžiant kitų žmonių ir jų neįžeidžiant:
– susirask vietą, kur galėtum garsiai ir ilgai šaukti (pavyzdžiui, duše, miške, sandėliuke);
– trankyk ir spardyk nemėgstamą minkštą žaislą ar pagalvę;
– išeik į lauką ir spardyk į tvorą kamuolį;
– kai tik norėsi – verk.
 
Kartais šie dalykai padeda. Be jų, dar naudingas išsikalbėjimas. Gali pasakyti tėvams, draugams, broliui ar sesei, kaip jautiesi. Kai kurie vaikai mėgsta lankytis ir kalbėti su psichologu („jausmų daktaru“). Jie paprastai turi įvairių žaidimų ar kitų darbelių, kurie padeda suprasti savo emocijas. Jei nenorėsi su niekuo kalbėti, rašyk dienoraštį.
 
Savijautą gali pakeisti ir kai kurie vaistai. Pavyzdžiui, vartodama(-s) prednizoloną ar deksametazoną, gali jaustis apsvaigęs(-usi) ar apdujęs(-usi). Gali daug juoktis ir be perstojo kalbėti arba būti labai pikta(-s). Gali šaukti ant žmonių, kuriuos myli ar net mėtyti daiktus. Gali dėl visko ginčytis, sapnuoti košmarus. Blogiausia, kad negali nieko su savim padaryti. Tačiau visa tai baigsis, kai tik nustosi gerti vaistus.
Turite idėjų kaip padėti sunkiai sergantiems vaikams ?

Parašykite mums