Labdaros ir paramos fondas „Rugutė“

Generic selectors
Exact matches only
Search in title
Search in content
Post Type Selectors
Vaikams apie ligą

Piktosios ligos gydymas

Nuo tada, kai piktybinė liga pradeda reikštis įvairiais simptomais (mėlynėmis, skausmu, blyškia oda), jis nepaliks tavo kūno be gydymo. Yra įvairių ligos gydymo būdų: operacija (išpjaunamas visas auglys arba jo dalis), spindulinis gydymas (piktybinės ląstelės žudomos į jas nukreipiant gydomuosius spindulius), vaistai (naikinamos piktybinės ląstelės arba joms nebeleidžiama dalintis – gaminti naujas ląsteles).

Operacija
Operacija – tai procedūra, kai gydytojas (chirurgas) prapjauna odą ir pasižiūri į kūno vidų. Jos metu žmogus nieko nejaučia, nes kitas gydytojas (anesteziologas) duoda vaistų, kurie užmigdo.
 
Chirurgai piktybinėmis ligomis sergančius vaikus operuoja dėl įvairių priežasčių. Kartais jie tik paima nedidelį auglio gabalėlį, kad išsiaiškintų, kokios jis rūšies ir koks gydymas vaikui labiausiai tiktų. Kartais operacijos metu pašalinamas visas auglys. Dar kitais atvejais operuojama tik po spindulinio gydymo ar chemoterapijos, kad būtų galima įsitikinti, jog auglio tikrai nebėra.
 
Prieš operaciją keletą valandų negalima nei gerti, nei valgyti. Jei ji bus atliekama anksti ryte, greičiausiai nespėsi ir įsinorėti, bet jei vėliau, teks pakentėti. Kad laikas greičiau prabėgtų, jei gerai jautiesi, pažaisk ar pažiūrėk televizorių. Kai jau bus metas vykti į operacinę, slaugė ateis tavęs išsivežti lovoje su ratukais. Prieš tai ji gali duoti tau vaistų, kad nusiramintum.
 
Operacinėje gydytojai ir slaugės dėvi chalatus, kepuraites, kaukes (dažniausiai mėlynos arba žalios spalvos). Visi šie popieriniai rūbai ir guminės pirštinės neleidžia operacijos metu prie tavęs prasibrauti mikrobams. Operacinėje esantys žmonės gali tau atrodyti kaip ateiviai iš animacinio filmuko, tačiau iš tikrųjų jie tie patys malonūs žmonės, kurie su tavimi bendravo iki operacijos.
 
Kai po operacijos atsibusi, pastebėsi ant kūno priklijuotus tvarsčius arba net kelis vamzdelius, išeinančius iš kūno. Jie reikalingi, kad organizme nesikauptų skysčiai ir išoperuota vieta gražiai sugytų. Vamzdelius ištrauks po kelių dienų ir žaizdelė galutinai užgis. Jei po operacijos nors kiek skaudės, paprašyk vaistų nuo skausmo.
Chemoterapija
Chemoterapija – tai piktybinės ligos gydymas vaistais. Vaistai gali būti vartojami įvairiai:
– per burną. Jei tabletės neskanios, gali jas nuryti su sultimis ar maistu;
– į veną per specialų vamzdelį, vadinamą intraveniniu kateteriu;
– į smegenų skystį (jis supa tavo galvos ir nugaros smegenis). Dažniausiai ši procedūra atliekama vaikui miegant, taigi nieko nejausi;
– į raumenis arba po oda. Reikės durti, bet nesibaimink, nes naudojamos labai plonytės adatos, todėl pajusi tik nežymų skausmą. Kad mažiau skaudėtų, kai kurie vaikai būsimo dūrio vietoje palaiko ledo gabaliuką. Kiti giliai įkvepia, laiko mamos ranką, dainuoja ar skaičiuoja: „Vienas, du, trys – dūris!“.
 
Chemoterapija šiek tiek pakeičia įprastą išvaizdą ir savijautą, tačiau, kai nustosi gerti vaistus, viskas vėl bus kaip anksčiau.
Spindulinis gydymas
Spindulinio gydymo metu naudojami specialūs spinduliai, kurie nukreipiami į tą kūno dalį, kur slepiasi vėžys. Spindulių kiekis parenkamas taip, kad užmuštų piktybines ląsteles ir kuo mažiau pažeistų sveikas.
 
Spindulinis gydymas gali būti taikomas dviem būdais: išoriškai (nukreipiant spindulius iš specialios mašinos) ir kūno viduje (operacijos metu į kūną įdedant spindulius skleidžiantį daikčiuką).
 
Kai kurie tėvai ir vaikai baiminasi spindulinio gydymo, tačiau dabar, kai daugiau apie tai žinai, bus mažiau baisu. Svarbiausia, kad tai visai neskausminga. Ir paprastai yra tik keletas trumpalaikių šalutinių poveikių, kurie pasireiškia paraudusia oda, nuovargiu, sutrikusiu virškinimu. Spindulinis gydymas sukelia ir keletą vėliau pasireiškiančių nepageidaujamų poveikių, bet tai priklauso nuo tavo amžiaus, gydymo dozės ir vietos.
 
Išorinis spindulinis gydymas
Pirmojo vizito į spindulinio gydymo skyrių metu tau parodys didelę mašiną, kuri skleidžia spindulius, ir stalą, ant kurio turėsi gulėti procedūros metu. Paprastai per savaitę atliekamos penkios procedūros (savaitgaliai laisvi), kurios užtrunka po kelias minutes. Gydymas gali tęstis nuo dviejų iki šešių savaičių.
 
Procedūros metu svarbu gulėti labai ramiai, kad spinduliai būtų nukreipti būtent į piktybines ląsteles. Kad viskas vyktų sklandžiai, paprastai padaromi specialūs įrenginiai, kurie uždedami ant tos kūno vietos, kuri gydoma. Pavyzdžiui, jei spindulinis gydymas reikalingas tavo galvai, tau padarys kaukę. Iš pradžių kelioms minutėms ant veido uždės šiltą tinklo gabaliuką (galėsi laisvai pro jį kvėpuoti), kad jis įgautų veido formą ir sukietėtų. Paskui, nuėmę nuo veido, išpjaus skyles akims, burnai ir šnervėms. Prieš kiekvieną procedūrą tau uždės ant veido šią kaukę ir pritvirtins ją prie stalo, kad tavo galva nepajudėtų. Kiti įrenginiai būna skirti rankai ar kojai. Jei įrenginys tau spaus ar sukels kitokių nepatogumų, būtinai pasakyk asmeniui, kuris jį tau uždeda.
 
Kartais ant tavo kūno gali ženklintuvu nubrėžti linijų ar padėti taškų (taip pasižymi vietą, kurią reikia švitinti). Stenkis jų nenuplauti, kol nesibaigs spindulinis gydymas.
 
Tas kelias minutes, kol vyks procedūra, kabinete, kuriame gulėsi, nieko nebus. Tačiau gydytojas ir tavo tėveliai tave galės matyti per sienoje esantį stiklą bei girdėti, ką sakai. Jei pajausi ką nors blogo, pasakyk, bet vis tiek gulėk ramiai.
 
Vidinis spindulinis gydymas
Taikant šį gydymą, į auglį ar šalia jo patalpinama speciali radioaktyvi medžiaga, skleidžianti pastovius gydomuosius spindulius. Kol ši medžiaga bus tavo kūne, tu irgi būsi šiek tiek radioaktyvus(i), todėl tėveliai ir kiti lankytojai negalės pas tave būti taip ilgai, kaip tau norėtųsi. Kad nebūtų liūdna, gali klausytis muzikos, žaisti žaidimus kompiuteriu, žiūrėti televizorių, pakalbėti telefonu su draugais ar giminaičiais.
Kamieninių ląstelių transplantacija
Didžiųjų kaulų viduje vyksta intensyvi raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų), baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) bei kraujo plokštelių (trombocitų) gamyba. Juos gamina taip vadinami kaulų čiulpai. Juose yra daugybė jaunų ląstelių, vadinamų kamieninėmis. Iš jų ir gaminasi eritrocitai, leukocitai ir trombocitai.
 
Kartais geriausias būdas atsikratyti ligos yra užmušti visas piktybines ląsteles taikant intensyvią chemoterapiją (gydymą stipriais vaistais) ir spindulinį gydymą. Tačiau tai blogai veikia visus kaulų čiulpus – jie nustoja gaminti naujas kamienines ląsteles, taigi gydytojas turi tau jų perpilti. Tai ir vadinama transplantacija.
Kaulų čiulpų transplantacija
Tam, kad būtų sunaikintos piktybinės ląstelės, skiriamos didelės chemoterapijos dozės, kurios kartu sunaikina ir tavo kaulų čiulpų ląsteles. Paskui šios procedūros metu suleidžiama naujų kaulų čiulpų, todėl sveikų kraujo ląstelių gamyba vėl atsistato. Kaulų čiulpų transplantacija gali būti dviejų rūšių: alogeninė ir autologinė.
 
Alogeninė kaulų čiulpų transplantacija
„Allo“ graikiškai reiškia kitas. Šios transplantacijos metu persodinami kito žmogaus, vadinamo donoru, kaulų čiulpai. Kad gerai veiktų organizme, jie turi tau tikti. Kadangi tu paveldėjai genus tiek iš mamos, tiek iš tėčio, jų kaulų čiulpai greičiausiai tau netiks. O brolio ar sesers gali tikti. Taip pat gali tikti visai nepažįstamo žmogaus kaulų čiulpai.
 
Prieš procedūrą keletą dienų tau skirs chemoterapiją, o paskui persodins kaulų čiulpus. Kaulų čiulpų persodinimas vyksta panašiai kaip kraujo perpylimas. Į tavo organizmą jie pateks per į veną įvestą vamzdelį, vadinamą kateteriu. Nauji kaulų čiulpai prigis ir pradės veikti tik po kelių savaičių, todėl šį laikotarpį tau reiks praleisti ligoninėje ir gerti vaistus, kol pasijusi geriau. Per šias savaites tu būsi imlus įvairioms infekcijoms, todėl visi (gydytojai, slaugės ir šeimos nariai), įėję į palatą, turės kruopščiai su muilu nusiplauti rankas.
 
Po transplantacijos vaikai jaučiasi įvairiai: vieni gerai, kiti blogai. Gali atsirasti skausmingų žaizdelių burnoje, gerklėje, todėl būna sunku valgyti. Tu gali jaustis pavargęs (-usi). Jei gersi prednizoloną ar deksametazoną, gali atrodyti patinęs (-usi). Gali pasireikšti ir kitokių nepageidaujamų reiškinių, tačiau, kai tik pradės veikti nauji kaulų čiulpai, tie reiškiniai praeis ir galėsi vykti namo.
 
Autologinė kaulų čiulpų transplantacija
„Auto“ graikiškai reiškia savo. Taikant autologinę transplantaciją, prieš skiriant chemoterapiją, iš klubakaulio švirkštu ištraukiama šiek tiek kaulų čiulpų. Tai atliekama užmigdžius vaistais, todėl nieko nejausi. Ištraukti kaulų čiulpai užšaldomi. Tuomet taikoma chemoterapija, kurios metu nužudomos piktybinės ląstelės, o po jos persodinami anksčiau iš tavęs paimti kaulų čiulpai.
Kraujo kamieninių ląstelių transplantacija
Kaulų čiulpuose yra daugybė kamieninių ląstelių. Dalis jų cirkuliuoja ir tavo kraujyje. Kamieninės ląstelės yra ląstelės – kūdikiai, kol jos neužauga ir nevirsta įvairių rūšių subrendusiomis ląstelėmis.
 
Prieš transplantaciją tau arba donorui (tam, kuris tau duos savo kamieninių ląstelių) bus skiriami specialūs vaistai, vadinami augimo faktoriais. Jie skatina kaulų čiulpus labai intensyviai dirbti ir prigaminti daug naujų kamieninių ląstelių, kurios patenka į kraują. Šias ląsteles surenka specialus įrenginys. Tau arba donorui prie abiejų rankų arba kojų venų prijungs specialius vamzdelius. Iš vienos rankos ar kojos išeinančiu vamzdeliu kraujas tekės į minėtą įrenginį, jis atskirs iš kraujo kamienines ląsteles ir kraujas vėl grįš į tavo kūną per kitą vamzdelį. Šią procedūrą gali tekti kartoti keletą kartų, kol bus surinkta užtektinai kamieninių ląstelių. Vėliau, po intensyvios chemoterapijos, kamienines ląsteles bus suleistos tau į kraują.
Turite idėjų kaip padėti sunkiai sergantiems vaikams ?

Parašykite mums