Pasaulinėje hematologijos praktikoje paskutiniu metu plačiau pradėti vartoti monokloniniai antikūnai, įvairūs citokinai, atsirado naujesnės kartos citostatikų. Įdomus dalykas yra terapija embrioninėmis ląstelėmis. Manau, kad ateityje tai turės didelę reikšmę hematologijos praktikai.
Lietuvoje tiek vaikų onkologijos, tiek hematologijos srityje tobulinami iki šiol naudoti diagnostikos metodai, pavyzdžiui, auglių diagnostikai taikoma kompiuterinė angiografija, radionuklidinis kaulų skenavimas. Nuo 2003 metų atliekame magnetinio rezonanso tyrimą, kuris padeda įvertinti minkštųjų audinių navikų dydį, išplitimą, ryšį su supančiais audiniais. Visiems sergantiesiems ir hematologinėmis, ir onkologinėmis ligomis ligoniams atliekamas imunohistocheminis tyrimas.
Lietuvoje onkohematologijos srityje pradedami atlikti ir molekulinės genetikos tyrimai. Šiais metais jie atliekami plačiau negu praėjusiais, vėliau, jeigu bus finansavimas, numatome juos išplėsti dar labiau. Kauno universiteto klinikose pradėta taikyti ir dar viena nauja diagnostinė priemonė – MIBG skenavimas neuroblastoma sergantiems ligoniams, kuri padeda anksti diagnozuoti ligos recidyvavimą.
Respublikinės Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės Onkohematologijos skyriuje 2002 metais pradėta vaikų kaulų čiulpų transplantacija. Tai atliekama ir toliau. Šiemet jau atliktos 5 tokios operacijos, dar 3 vaikai šiuo metu jų laukia. Mūsų rezultatai geri, netgi geresni negu tų transplantacijų, kurios atliktos užsienyje. Problema ta, kad neskiriama pakankamai pinigų ir negalime atlikti jų tiek, kiek reikėtų ir kiek būtumėme pajėgūs. Dabar vaikų kaulų čiulpų transplantacijai paskirta pinigų suma yra aiškiai nepakankama, riboja mūsų galimybes ir poreikius. Kad galėtume patenkinti bent minimalų poreikį, mums reikėtų maždaug trigubai daugiau lėšų nei gauname dabar.
2003 metais pas mus pirmą kartą buvo atlikta kepenų auglio embolizacija citostatikais. Vaikų onkologijos srityje plačiai taikoma lazerinė chirurgija. Vaikų onkologinėms ligoms gydyti pradėjome vartoti citostatiką topotekaną, kuris buvo plačiau vartojamas suaugusiųjų navikams gydyti. Tai nėra naujas preparatas, bet indikacija vaikų vėžiui gydyti yra nauja.
Mes labai norėtumėme vaikams gydyti pritaikyti monokloninius antikūnus, bet tai brangus metodas, ir, kol jis nekompensuojamas, mes taikyti jo negalime. Suaugusieji šiais preparatais jau gydomi, mes irgi turėtume to pasiekti.
Jau pradėti vartoti citokinai, kurie praktiškai jau taikomi visų sergančiųjų onkologinėmis ir hematologinėmis ligomis gydymo kokybei pagerinti. Gydyti buvo pradėta naujais antibiotikais, naujais preparatais nuo grybelio.
Neseniai su kolegomis dalyvavome Baltijos šalių hematologų suvažiavime Taline. Jo metu buvo perskaityti 3 vaikų hematologų parengti mokslo darbai, pristatyti 2 skyriuje parengti stendiniai pranešimai. Taip pat buvo surengta ir vaikų onkohematologų apvalaus stalo diskusija. Diskusijoje dalyvavo Šiaurės šalių – Norvegijos, Švedijos, Suomijos specialistai. Jie pristatė naujus Šiaurės šalių vaikų leukemijos ir limfomų gydymo protokolus. Manau, mes galėsime iš jų nemažai naudingo pritaikyti sau. Su Skandinavijos šalių kolegomis buvo diskutuojama ir apie tolesnės pagalbos mums galimybes. Buvo sutarta dėl diagnostinės pagalbos – mes galėsime siųsti jiems konsultuoti ligonius, kai yra neaiškūs ir sudėtingi atvejai, medžiagas ir mėginius išsamesniems tyrimams atlikti, gauti elektronines konsultacijas ypač sudėtingais atvejais. Konferencija buvo tikrai gera, dalyvavo 70 proc. kviestinių lektorių, pristatyti naujausi mūsų srities pasiekimai. Tačiau viskas daugiausiai buvo skirta tik suaugusiesiems, vaikų hematologijos buvo tik viena sesija per tris dienas, to tikrai per mažai. Tad mes kartu su latviais ir estais galutinai nutarėme kurti atskiras vaikų draugijas, o, kadangi mūsų ne tiek daug (Lietuvoje yra 17 vaikų hematologų), su jomis įsijungti į Šiaurės šalių pediatrų-onkohematologų draugiją. Tai, beje, mums siūlė ir Šiaurės šalių kolegos apskirto stalo diskusijų metu.
Džiugu, kad pastaruoju metu dvi mūsų gydytojos tobulinasi NOPHO rengiamuose vaikų onkohematologų kursuose, viena grįžo iš stažuotės Vokietijos Charite klinikoje, o kita išvyko ten tobulintis kaulų čiulpų transplantacijos srityje.
Pirmasis, steigiamasis, Lietuvos vaikų hematologų suvažiavimas vyks Utenoje, kur turime vaikų reabilitacijos centrą. Daugiausiai bus kalbama apie vaikų, sergančių hemofilija, profilaktinį gydymą, apie kai kurių šios srities teisės aktų įteisinimą Lietuvoje, bus pristatyta sergančiųjų hemofilija programa. Numatoma, kad ateityje mūsų draugija įsijungs į Šiaurės šalių vaikų onkologų pediatrų draugiją. Tai mums, manau, bus naudinga.
Pagrindinės problemos išlieka tos pačios: gydymo ir diagnostinių tyrimų finansavimas bei vadybinio darbo gerinimas. Laukiame tos dienos, kai galėsime dirbti tik su ligoniu, o ne organizuoti medikamentų tiekimą, ieškoti, kur ir kaip atlikti vieną ar kitą diagnostinį tyrimą ar pildyti begalę dokumentų. Būtų puiku, jei gydytojas iš savo atlyginimo galėtų prenumeruoti jam reikalingą literatūrą, įsigyti naujesnę monografiją ar už savo pinigus išvykti į mokslinę konferenciją.
