Dieta ir mityba vėžio gydymo metu
Pastaraisiais metais karštai ginčijamasi dėl dietos ir mitybos naudos gydant vėžį. Ja ypač linkę tikėti tie žmonės, kurie pasiryžę padaryti viską, kad tik pasveiktų. Deja, nors tie ketinimai labai geri, ligoniams ir jų artimiesiems neretai tenka skaudžiai nusivilti. Tinkama mityba svarbi kiekvienam. O sergantiesiems vėžiu ji yra dar svarbesnė. Tačiau labai dažnai mitybos problemos, ypač kai reikia skubių priemonių, nėra tokios aktualios, kaip mano kai kurie žmonės arba kaip teigia kai kurie alternatyviosios medicinos gydytojai. Ligonių bei jų artimųjų nekantrumas, susijęs su mityba, dažnai yra nepagrįstas, pernelyg išpūstas ir nereikalingas.
Ligos laikotarpiu svarbiausia išsaugoti dvasios pusiausvyrą ir galvoti apie ateitį. Mityba retai kada yra „gyvenimo ir mirties” klausimas gydant vėžį. Tačiau, galima sakyti, tai yra gana svarbus dalykas ilgame svarbiausių sprendžiamų problemų sąraše. Jam reikia skirti pakankamai dėmesio – ne per mažai, tačiau ir ne per daug. Be to, tai priklauso nuo kiekvieno ligonio, jo ligos stadijos ir pasirinkto gydymo.
Daugeliui ankstyvosiomis vėžio stadijomis sergančių pacientų skiriamas tik periodiškas pridėtinis gydymas. Ką jie valgys šiuo trumpu gydymo laikotarpiu, jiems paprastai mažiau svarbu negu tai, ką jie valgys pasibaigus gydymui visą likusį gyvenimą. Kitą vertus, jeigu pacientas serga metastazavusiu vėžiu ir jam reikia ilgalaikės chemoterapijos ar radioterapijos, mitybos problemos tampa daug aktualesnės.
Nėra abejonės, kad visuose vėžio gydymo etapuose kūnui reikia tam tikro vitaminų, mineralų ir kalorijų kiekio.
Bendri dietos ir mitybos patarimai vėžio gydymo metu
Čia pateikiamos kai kurios paprastos rekomendacijos, galinčios turėti naudos ligoniams. Jos taip pat gali būti naudingos jų ir artimiesiems.
– Valgykite kuo daugiau augalinio maisto;
– Stenkitės kasdien suvalgyti bent kelis vaisių ir daržovių patiekalus;
– Mažiau vartokite mėsos. Baltymų kiekį galite papildyti valgydami pupeles, žuvį, lęšius ar riešutus;
– Pradėkite kasdien valgyti nemaltus grūdus, taip pat ruduosius ryžius, lęšius ir grikius;
– Nusipirkite sulčiaspaudę ir pradėkite kasdien gerti šviežių vaisių bei daržovių sultis;
– Venkite kepto ir riebaus maisto;
– Vartokite mažiau rafinuoto cukraus;
– Gerkite daug skysčių. Kasdien išgerkite po 6 – 8 stiklines šaltinio vandens;
– Pasvarstykite, ar nevertėtų jūsų dietą vieną du kartus per dieną papildyti multivitaminais. Jei jums sunku praryti tabletes, pabandykite gerti vitaminų miltelius, kuriuos galite ištirpdyti vaisių sultyse ar vandenyje;
– Apsvarstykite, kokius vartosite maisto papildus, tarp jų skystus mikroelementus, mineralus ar baltymų prisotintus gėrimus;
– Stenkitės, kad pasirinkta dieta netaptų jums dar vienu įtampos šaltiniu. Nesijauskite kalti, kad valgote maistą, kuris jums patinka, ir nesijauskite privalą valgyti tai, kas jums nepatinka.
Išskyrus žmonių pasakojimus, nėra jokių mokslinių įrodymų, kad ypatingos mitybos programos, tokios kaip valomosios ir vegetarinės dietos, tikrai duoda naudos. Kartais jos net gali būti pavojingos ar turėti šalutinių poveikių. Dažniausiai taip atsitinka, kai antioksidantai vartojami kartu su įprastiniu gydymu. Tyrimai parodė, kad pacientai, kurie chemoterapijos ar radioterapijos metu vartoja antioksidantų papildus, rečiau patiria šalutinius poveikius. Taip veikiausiai atsitinka dėl to, kad antioksidantai turi ypatybę sumažinti toksinį vaistų poveikį sveikoms ląstelėms. Nelaimei, antioksidantai taip pat gali sumažinti ir gydomąjį poveikį vėžinėms ląstelėms. Pacientai gali pamanyti, kad antioksidantai jiems padeda, tačiau iš tiesų jie gali būti žalingi. Aiškaus atsakymo į šį klausimą nėra. Dėl šios priežasties aš paprastai savo pacientams rekomenduoju nevartoti antioksidantų tol, kol nėra baigtas chemoterapijos ar radioterapijos kursas. Prisiminkite, kad kiekvienas žmogus yra unikalus ir kiekvieno poreikiai gali skirtis įvairiu gydymo metu. Jei turite kokių klausimų apie dietą, ypač apie vitaminų, mineralinių medžiagų, antioksidantų ar kitokių papildų vartojimą, būtinai pasikonsultuokite su savo onkologu.
Keletas patarimų šeimos nariams
Labai nelengva matyti sunkios ligos kamuojamą savo mylimą žmogų. Todėl visiškai suprantama, kad kiekvienas mūsų instinktyviai nori jam padėti. Savo meilę ligoniui bei rūpestį juo artimieji dažniausiai išreiškia patardami, kaip šiam reikėtų maitintis. Šeimos nariai ar draugai gali siūlyti vegetarines dietas, arbatas, vaistažolių ekstraktus, vitaminus, papildus ir kitokias priemones. Tačiau netgi pačių geriausių ketinimų skatinami žmonės ne visada supranta tikruosius ligonių poreikius gydymo metu. Be to, patys ligoniai dažnai nesugeba suprantamai pasakyti, ko ir kokiais kiekiais jiems reikia.
Padėję savo mylimiems žmonėms rasti geriausią gydymą bei priežiūrą, šeimos nariai visų pirma privalo priimti ir palaikyti pastarųjų pasirinkimą. Pagarba ligonių sprendimams yra viena didžiausių dovanų, kurią galite jiems duoti. Tačiau dažnai šeimos nariai bei artimieji jaučia pareigą siūlyti ligoniui įvairias dietas ar su mityba susijusius patarimus net tada, kai ligoniai akivaizdžiai to nenori.
Dieta ir mityba po vėžio gydymo
Teisinga dieta šiuo laikotarpiu panaši į dietą, kuri rekomenduojama gydymo metu. Žinoma, kiekvienas gali rasti kur kas daugiau patarimų, kaip sustiprinti sveikatą po vėžio gydymo. Sveikatos puoselėjimas – tai visą gyvenimą trunkantis neribotų galimybių procesas. Asketizmas ir nesaikingumas nenaudingas nei sergantiesiems vėžiu, nei sveikiesiems. Todėl pasibaigus gydymui, būtinai valgykite vaisius, daržoves, vartokite vitaminus, gerkite daug vandens, tačiau nevenkite ir kitokio maisto. Džiaukitės gyvenimu!
Dabar aptarsime pagalbinės medicinos priemones, ir čia, manau, reikia vadovautis panašiais principais kaip ir pasirenkant mitybą. Svarbu ne tai, „kokios vaistažolės, relaksacijos technikos, homeopatiniai vaistai ar akupunktūrinis gydymas padės man atsikratyti vėžio?” Šiuo atveju labiau tiktų klausimas: „Kokios priemonės pagerintų mano savijautą? Kokios priemonės pagerintų mano virškinimą ir miegą? Kas šiuo gyvenimo laikotarpiu man yra svarbiausia apskritai? „
Vaistažolės ir papildai
Milijonams amerikiečių vaistažolės ir maisto papildai tapo pilnaverte alternatyva gydytojo skiriamiems vaistams. Šiame trumpame skyrelyje aptarsime, kaip ligoniai dažniausiai supranta vaistažolių bei papildų reikšmę ir kaip juos vartoja. Nors ne visuomet taip būna, dėl praktinių sumetimų tai verta žinoti.
• Vaistažolės ir vaistažolių mišiniai dažniausiai vartojami turint konkretų gydymo tikslą. Vaistažolėmis paprastai gydomi įvairūs ūmūs ir chroniški susirgimai, pradedant galvos skausmais ir baigiant vėlyvosiomis vėžio stadijomis.
Daugelis žmonių vaistažolėmis labai žavisi todėl, kad jos yra „natūralus” produktas, o ne susintetintos laboratorijose cheminės medžiagos. Daugelio žmonių supratimu, „natūralus” reiškia „geras, nepavojingas, netoksiškas”. Didžioji dalis vaistažolių iš tiesų saugios ir nesukelia šalutinių poveikių. Tačiau bet kokia medžiaga, netgi vanduo, kai kuriems ligoniams tam tikromis sąlygomis gali būti pavojinga.
Dažnai tradicinė chemoterapija kritikuojama dėl toksiškumo, ypač tokią kritiką mėgsta gydymosi natūraliomis priemonėmis entuziastai, tačiau daugelis žmonių nežino, jog kai kurie vaistai taip pat pagaminti iš augalų. Taip pat jie nežino, jog kai kurie augalai turi labai stiprų poveikį, todėl jų vartoti beatodairiškai negalima, ypač gydant vėžį. Vėžio gydymui vaistažoles įvairios pasaulio kultūros vartoja šimtmečius, tačiau dauguma vaistažolių nėra patikrintos pagal vakarietiškus mokslo standartus. Vaistažoles dažnai vartoja norėdami numalšinti kai kuriuos vėžio simptomus ir šalutinius gydymo poveikius. Pavyzdžiui, jonažolės vartojamos nuo depresijos, imbieras – nuo pykinimo, alavijas gydo nuo spindulių atsiradusius audinių pažeidimus.
Tai, kad vaistažolės yra augalai, dar nereiškia, kad jos nekenksmingos, ypač jeigu vartojamos kartu su vaistais ar kitomis gydymo priemonėmis. Daugelis vaistažolių yra perdirbamos kepenyse, todėl gali trukdyti gydytojo skirtų vaistų pasisavinimui. Vienas iš tokių vaistų yra kumadinas, jis skystina kraują ir saugo nuo trombų. Onkologai kartais nesupranta, kodėl kumadinas ligonį veikia ne taip, kaip turėtų, ir vėliau jie išsiaiškina, kad ligonis geria kokių nors vaistažolių ar jų mišinių nuovirus, kurie trukdo organizmui pasisavinti šį vaistą. Jei vėžio gydymo metu dėl kokių nors tikslų vartojate ar ketinate vartoti vaistažoles, būtinai apie tai pasakykite savo gydytojui.
Manau, kad vaistažoles reikėtų vertinti taip pat, kaip teisingą mitybą bei įvairias kitas pagalbines gydymo priemones – jas dera vartoti iš meilės savo fizinei esybei, savo kūno sodui, o ne kaip specifinį vėžio gydymo metodą. Atsikratykite pagundos vaistažolių antpilus laikyti gyvybės vandeniu ar greita išorine priemone ligai įveikti. Nepatikėkite savo sveikatos kokiam nors buteliukui, nesvarbu ar jame „natūralūs” vaistai, ar ne. Bet kokius preparatus vartokite kaip pagalbinę priemonę, skatinančią jūsų širdyje ir dvasioje slypintį ryžtą pasveikti. Tai pasakytina ir apie vaistažoles, ir apie chemoterapiją.
• Vaistažolės dažniau vartojamos gydymo tikslais, o maisto papildai paprastai vartojami norint atstatyti ar padidinti energinius organizmo rezervus.
Papildams priskiriami vitaminai, mineralų mikroelementai, antioksidantai, baltymų milteliai ir tokios medžiagos kaip kreatinas bei dehidroepiandrosteronas (DHEA). Šie papildai paprastai vartojami norint sustiprinti organizmą, o ne kaip gydymo priemonė. Jei vartojami saikingai, jie yra nekenksmingi, be to, daugelis žmonių įsitikinę, kad papildai jiems padeda. Tačiau būtina žinoti, kaip biologiškai veikia kai kurios medžiagos vartojant jas ilgą ar trumpą laiką. Pavyzdžiui, DHEA buvo susidomėta kaip papildu, stabdančiu organizmo senėjimo procesus, tačiau ir vyrai, ir moterys turėtų žinoti, kad DHEA skyla į testosteroną ir estrogeną. Tai gali sukelti problemų žmonėms, kurie turi didesnę tikimybę susirgti prostatos ar krūties vėžiu. Be to, kaip jau buvo minėta, antioksidantų sąveika su vaistais iki galo neištirta, o sumažėję šalutiniai poveikiai gali reikšti, kad gydymo veiksmingumas taip pat sumažėjo.
Kaip ir vaistažolių ar kito pagalbinio gydymo atveju, prieš pradėdami vartoti papildus nepamirškite pasitarti su savo gydytoju, ypač tuo metu, kai jūs gydomi priešvėžiniais preparatais.
Aromaterapija
Daug amžių įvairios pasaulio religinės tradicijos pripažįsta, kad kvapai yra svarbus veiksnys, kuris padeda žmonėms geriau suvokti save. Štai smilkalai yra svarbus krikščionių, budistų, hinduistų ir kitų religijų sekėjų apeigų atributas. Gydomąjį kvapų poveikį neseniai pradėjo tyrinėti ir mokslas.
Fiziologiškai žmogaus sugebėjimą užuosti kvapus galima būtų apibūdinti kaip nosyje esančių uoslės receptorių tiesioginį ryšį su hipotaliamu, reguliuojančiu vegetacines organizmo funkcijas, taip pat emocijas. Kvapiosios medžiagos padeda žmogui geriau suvokti save, skatina jo vidinių gydomųjų mechanizmų veiklą. „Naudotis kvapais vėžio gydymo metu yra nuostabus būdas puoselėti savo kūną, protą, širdį ir dvasią. Yra daug įvairių kvapiųjų aliejų ir smilkalų. Ypač padeda atsipalaiduoti ir nusiraminti sandalmedžio, levandos ir pačulės kvapai.
Masažas
Mane nuolat stebina, kokią didelę naudą vėžiu sergantiems ligoniams duoda masažas. Yra nustatyta, kad masažas skatina natūralių skausmo slopiklių, arba endorfinų, išsiskyrimą, aktyvina imuninę organizmo funkciją ir pagerina organų aprūpinimą krauju. Tačiau galbūt dar didesnė yra emocinė masažo nauda.
Daugeliui pacientų rūpestingas ir atidus prityrusio masažuotojo prisilietimas prieš pat chemoterapijos kursą gali nepaprastai sušvelninti skausmingą laukimą ir nuraminti. Ligonių artimiesiems ir slaugytojams masažas taip pat gali būti labai vertingas atsipalaidavimo ir jėgų atgavimo šaltinis.
Profesionalaus masažuotojo masažas tampa dar viena svarbia galimybe pabendrauti su kitais žmonėmis ne šeimoje ir ne draugų būryje. Tokie masažai vertingi ne tik pacientams, bet ir jų artimiesiems, manantiems, kad jie privalo tenkinti tik sergančiojo poreikius, dažnai užmiršdami savuosius. Masažu žmogui suteikiama galimybė atsiliepti į rūpestingą išorinio pasaulio prisilietimą. Masažo dėka nerimas ir baimė virsta atvirumu bei ramybe, o šie jausmai skatina įvairiopą kiekvieno žmogaus sveikimą.
Anksčiau ligoniai vengė masažo, bijodami, kad vėžinės ląstelės gali paplisti po visą kūną. Daugeliu vėžio atvejų tai netiesa, tačiau prieš pradėdami masažo kursą, turėtume pasitarti su gydytoju. Taip pat svarbu vadovautis sveiku protu. Nemasažuokite tų kūno vietų, kuriose pasireiškia ligos simptomai arba yra išsivystę uždegimai. Kitais atvejais nėra jokių priežasčių, kodėl negalėtumėte džiaugtis šia veiksminga ir malonia gydomąja priemone.
Vėžiu sergantieji ir jų šeimų nariai gali išbandyti įvairius masažo būdus. Tai gali būti vakarietiški masažai, kilę iš švedų masažo ir paprastai atliekami su šiltu aliejumi; šiatsu masažas, atsiradęs Japonijoje, kurį atlikdamas masažuotojas spaudžia įvairius kūno taškus; Tailando masažas, kurio metu tempiamos kūno dalys; marma masažas, kilęs iš Ajurvedos tradicijų, kurio metu pakaitomis derinami lėti ir švelnūs tapšnojimai su greitais, energingais judesiais.
Fizinis aktyvumas
Jeigu ligoniai fiziškai aktyvūs, dažniausiai jie lengviau pakelia vėžio gydymą. Nuo fizinio aktyvumo daugelis ligonių pasijunta gyvybiškesni, energingesni, pagerėja jų bendra būklė. Netgi nesudėtingi fiziniai pratimai gali duoti daug naudos, o trumpi pasivaikščiojimai po parką – suteikti energijos, atgaivinti dvasią. Užlipimas laiptais įkvepia pasitikėjimo savimi tiems žmonėms, kurie dar neseniai negalėdavo atsikelti iš lovos.
Biochemiškai fizinis aktyvumas žmogui tas pat, kas daržui dirvos purenimas. Ir žemei, ir sveikoms žmogaus kūno ląstelėms reikia deguonies, o pagreitėjęs kvėpavimas ir padažnėjęs pulsas fizinio aktyvumo metu patenkina šį poreikį. Gerai žinoma, kad netgi trumpalaikiai fiziniai pratimai duoda akivaizdžią naudą, sumažina nerimą ir įtampą. Mankšta nepaprastai naudinga netgi tiems pacientams, kurių fizinė ištvermė dėl ligos sumažėjusi. Tačiau nusprendę vienaip ar kitaip mankštintis, vadovaukitės sveiku protu ir visada konsultuokitės su gydytoju.
Joga
Joga daro stebuklus ir žmogaus dvasioje, ir jo kūne. Nors nuo seno joga mums asocijuojasi su sudėtingomis bei sunkiai atliekamomis pozomis, iš tiesų tai yra švelnus metodas, padedantis pažinti save ir susieti į vieną visumą fizinius, protinius, emocinius ir dvasinius būties matmenis. Pats žodis joga sanskrite reiškia vienybę.
Užsiminėti joga gali kiekvienas ir beveik visada, netgi gulėdamas lovoje, sėdėdamas kėdėje ar važiuodamas automobiliu. Paprasčiausi pratimai nevargina kūno, tačiau įtempia ir tonizuoja raumenis bei sąnarius, suteikia daugiau energijos ir dvasinės ramybės, gerina kvėpavimą bei skatina gilesnį savęs pažinimą. Daugelis ligonių po jogos pratybų jaučiasi atgiję ir atjaunėję. Be to, visiškai pagrįstai manoma, kad joga stimuliuoja daugelį fiziologinių kūno procesų: imuninės sistemos veiklą, virškinimą, kraujo apytaką, miegą.
Relaksacija
Ilgalaikis nerimas, intensyvus fizinis, protinis ar emocinis aktyvumas dažniausiai kenkia sveikimo procesui. Vargu ar čia kas gali daugiau padėti kaip gera relaksacija, arba atsipalaidavimas. Todėl keliaujant per vėžį, šiam tikslui būtina skirti laiko. Siūlydamas atsipalaiduoti neturiu galvoje televizoriaus žiūrėjimo, knygų ir žurnalų skaitymo ar pokalbių su šeimos nariais ir draugais, nes visa tai darant jūsų protas išlieka aktyvus. Tikra relaksacija – tai tokia sąmoningai pasiekta būsena, kurios metu kūnas, protas bei emocijos aprimsta ir atsistato. Relaksacija yra svarbi sudedamoji sveikimo proceso dalis, kurios pacientai ir jų šeimos nariai dažnai deramai neįvertina. Nors suprantama, kodėl vėžio gydymo metu ir kitų su tuo susijusių problemų kontekste relaksacija yra pamirštama, manau, kad visai be reikalo. Gilus atsipalaidavimas nepaprastai skatina įvairiapusį asmenybės sveikimą. Relaksacija yra pati paprasčiausia, tačiau labai veiksminga bei kiekvienam ligoniui prieinama priemonė, galinti palengvinti jo kelionę per vėžį.
Yra daug būdų, padedančių lengvai ir maloniai atsipalaiduoti. Tai į garso juostas įrašytos specialios instrukcijos, įkvepianti muzika, joga bei įvairios meditacijos. Šių metodų nauda pajuntama labai greitai, ji įvairiapusė ir ilgalaikė.
Akupunktūra
Akupunktūra, senovinė gydymo technika, atsiradusi Kinijoje, pastaruosius dvidešimt metų vis labiau populiarėja Vakaruose. Tai gydymas plonomis, steriliomis adatomis, kurios susmeigiamos į tam tikrus kūno taškus, idant gyvybės energija, vadinamoji či, galėtų laisvai tekėti kūnu. Kinijoje akupunktūra naudojama šimtmečius kaip sėkminga įvairių negalių gydymo priemonė. Vakaruose tik neseniai pradėta suprasti, kad ją galima pritaikyti gydant daugelį ligų, taip pat vėžį. Akupunktūra padeda sušvelninti skausmą, nuovargį, nemigą, raumenų ir sąnarių gėlimą. 1998 metais Nacionalinis sveikatos institutas akupunktūrą pripažino kaip veiksmingą chemoterapijos sukelto pykinimo ir vėmimo gydymo priemonę. Akupunktūra yra puikus būdas ribotą organizmo energijos kiekį pa skirstyti po visą kūną ir tuo būdu paskatinti sveikimo procesą bei pagerinti bendrą ligonio savijautą.
Homeopatija
Homeopatija yra gydymo sistema, kurią XVIII amžiuje sukūrė vokiečių gydytojas Samuelis Hahnemannas. Ji plačiai pripažinta Europoje, o pastaraisiais metais plinta ir Jungtinėse Valstijose. Homeopatinis gydymas remiasi principu, kad liga kiekvieną žmogų veikia specifiškai ir kad „panašus gydo panašų”. Homeopatiniai vaistai yra gaminami iš labai mažo kiekio medžiagos, kurios didesni kiekiai kaip tik sukeltų tą ligą, nuo kurios pacientas gydomas. Panašiai kuriamos vakcinos. Tačiau homeopatinės medžiagos skiedžiamos grynu vandeniu arba alkoholiu tol, kol jų beveik nelieka. Tai yra kitas homeopatinio gydymo principas: „kuo daugiau praskiedžiama gydomoji medžiaga, tuo ji veiksmingesnė”.
Vaistus homeopatas išrašo po išsamaus pokalbio su pacientu, o gydymo procesas yra labai specifinis kiekvienam žmogui. „Nors mokslas tiksliai nenustatė, kaip veikia homeopatinio gydymo mechanizmas, daugelis pacientų teigia, kad gydymas jiems padėjo. Homeopatiniai vaistai vėžiu sergantiems pacientams gali padėti įveikti depresiją, nerimą, nemigą, apetito sumažėjimą bei pašalinius gydymo poveikius, tokius kaip pykinimas ar vėmimas.
Gydymas rankomis
Gydymas rankomis – tai kai kurių senovės gydymo praktikų derinys su šiuolaikinėje fizikoje bei neurochemijoje žinomomis energijos perdavimo teorijomis. Šiuolaikinį gydymo rankomis metodą sukūrė Dolores Krieger, Niujorko universiteto slaugos dėstytoja. Šio gydymo sesijos metu gydytojas stebi pacientą, įvertina jo kūno energijos disbalansą ir tada subalansuoja jo energinį lauką. Tai gydytojas daro vedžiodamas rankas virš viso paciento kūno, pakėlęs jas per du – šešis colius. Viena sesija paprastai trunka nuo dvidešimties iki trisdešimties minučių, o jos pabaigoje gydantysis perduoda ligoniui dalį savo energijos, kuri skatina įvairiapusį sveikimą.
Reiki terapija
Reiki yra senovinė gydymo technika, kuri paplito Japonijoje XIX amžiuje. Reiki gydymas – tai kūno vidinės gydomosios energijos sužadinimas prisilietimu, tačiau tai nėra paprasta fiziologinė procedūra. Tai veikiau dvasinis metodas, kurio efektyvumas pagrįstas meile ir vidine išmintimi, o ne klinikine diagnostika ir gydymu. Reiki meistrai šio metodo išmoksta iš savo mokytojų ir netrukus patys ima mokyti kitus. Nors gydymo sesijos gali trukti valandą ir daugiau, Reiki nėra sudėtinga ar ezoterinė terapija. Jos nesunku išmokti ir ją savarankiškai naudoja daugelis ligonių, tuo šis gydymo metodas yra patrauklus.