Kaip pasakyti vaikui apie jo ligą?

Aišku, kad pirmasis Jūsų klausimas tikriausiai būtų: „Ar aš turiu pasakyti vaikui apie vėžį?” Jūs norėsite apsaugoti savo vaiką, bet dažniausiai vaikai jaučia, kad kažkas yra ne taip. Jūsų vaikui silpna, jis turi dažnai lankytis pas gydytojus arba jis jau guli ligoninėje ir jam yra atliekami tyrimai. Be to vaikas puikiai jaučia Jūsų baimę. Ir net jei Jūs visais būdais stengsitės nuslėpti informaciją apie ligą ir gydymą nuo savo vaiko, vis dėlto visada išlieka tikimybė, kad šeimos nariai, draugai, ligoninės personalas netyčia gali prasitarti apie vėžį. Ir tai dar labiau gali nuliūdinti Jūsų vaiką, kai jis supras, kad Jūs slepiate tiesą: Jūsų vaikas tikisi visiško Jūsų atvirumo.

Atsakymas į šį klausimą negali būti vienareikšmiškas, čia labai asmeniškas reikalas, kur didelį vaidmenį vis dėlto atlieka šeimos religiniai, socialiniai, kultūriniai įsitikinimai. Tačiau svarbiausia yra būti atviram ir sąžiningam su vaiku, dažniausiai vaikai, kurie nėra informuoti apie savo ligą įsivaizduoja dalykus neteisingai. Pavyzdžiui, vaikas gali galvoti, kad liga tai yra bausmė už blogą elgesį. Gydytojai paprastai sutinka su tuo, kad pasakius vaikui tiesą apie ligą susiduriama su mažesniu stresu ir kalte, ką dažniausiai sąlygoja nežinojimas. Vaikai žinantys tiesą yra linkę bendradarbiauti ir geriau reaguoja į gydymą. Pagaliau, kalbėjimas apie vėžį suburia šeimą, o esant kartu ši kelionė per vėžį atrodo nors šiek tiek lengvesnė.

Tėvų klausimai
Tėvai turi daugybė klausimų apie tai, kaip pasakyti diagnozę vaikui. Tikriausiai ir patys esate jau uždavę šiuos klausimus sau.

Kada turėčiau pasakyti vaikui?
Be abejo Jūs esate pats geriausias savo vaiko nuotaikų bei charakterio ekspertas, taigi būtent Jūs esate tas, kuris geriausiai žinote kada verta pasakyti vaikui apie ligą. Žinokite, kad Jūsų vaikas jaučia, kad kažkas yra negerai, todėl galbūt geriausia būtų pasakyti tiesą apie ligą iškart po diagnozės patvirtinimo. Daugelio tėvų nuomone tai pats geriausias momentas pasakyti. Delsimas tik sustiprina vaiko įtarimus ir jis dažniausia gali įsivaizduoti daug baisesnius dalykus nei ištikrųjų yra ir atsiranda baimė, kurią būna sunku vėliau išsklaidyti. Be jokios abejonės vaikui tikrai bus saugiau ir lengviau jei jis bus informuotas prieš pradedant gydymą.

Kas turėtų pasakyti vaikui?
Atsakymas į šį klausimą yra labai asmeniškas. Kaip tėvai, Jūs jaučiate, kad tai Jūs turėtumėte pasakyti savo vaikui. Tačiau kartais daugeliui tėvų tai yra per daug sunku ir skausminga. Kiti šeimos nariai arba ligoninės personalas – gydytojas, sesutė ar socialinis darbuotojas – galėtų Jums padėti. Jie galėtų pasakyti vaikui apie ligą arba galėtų padėti Jums išaiškinti vaikui jo ligą. Apgalvokite tai ką Jūs ruošiatės pasakyti ir kaip Jūs tai pasakysite, tai padės Jums nors truputį įveikti tvyrančią įtampą. Tačiau, kaip nuspręsti, ką pasakyti? Šeimos nariai, artimi draugai, gydantis personalas, tėvai, vaikų, kuriems jau diagnozuotas vėžys, net dvasininkai galėtų pasiūlyti Jums, kaip tai padaryti.

Kas turėtų dalyvauti?
Jūsų vaikai reikalinga meilė ir parama išgirstant diagnozę. Net jei diagnozę išaiškina Jus gydantis gydytojas, kažkas kuo Jūsų vaikas pasitiki turėtų būti šalia. Parama visų šeimos narių šiuo sunkiu momentu labai reikšminga.

Ką turėčiau pasakyti vaikui?
Kaip apibūdinti ligą, kokią informaciją ir kiek jos pateikti labai priklauso nuo vaiko amžiaus ir jo suvokimo. Būkite švelnūs, atviri ir sąžiningi – tai svarbiausia.

Toliau pateikiama informacija apie įvairaus amžiaus grupių vaikų suvokimą. Tačiau ši informacija bendra, atminkite, kad kiekvienas vaikas yra unikalus. Pateikiama informacija gali tikti Jūsų atveju, tačiau gali būti, kad ir netiks

Tokio amžiaus mažyliai dar nesuvokia, kas ta liga. Jie supranta tik tai, ką gali matyti ir paliesti. Svarbiausia yra tai, kas būtent šiuo momentu. Didžiausia bėda jiems yra pasilikti be tėvų.

Būdami metų amžiaus šie mažyliai suvokia tik dabartį ir svarbiausia jiems yra kontroliuoti dalykus aplink save. Dažniausia šie mažyliai visi bijo medicininių procedūrų. Daug verksmo, pabėgimai, muistymasis siekiant išvengti bet kokių procedūrų.

Vaikai būdami 18 mėnesių amžiaus jau supranta kas vyksta aplink juos, todėl svarbiausia būti atviram ir sąžiningam. Sakykite tiesą apie keliones į ligoninę, kaip galima švelniau, bet būtinai informuokite vaiką apie skausmingas procedūras. Galite pasakyti vaikui, kad duriant adata skaudės tik minutę ir jei jis verks tai visiškai normalu, juk skauda. Būdami sąžiningi Jūs leisite suvokti savo vaikui, kad suprantate ir priimate tai, ką jis jaučia ir tai tik stiprins vaiko pasitikėjimą Jumis. Kai tik galima leiskite vaikui pasirinkti. Pavyzdžiui, jei vaistai geriami, leiskite jam pačiam sumaišyti juos su sultimis, kurias vaikutis mėgsta.

Šiame amžiaus tarpsnyje vaikai tam tikrus įvykius sieja su tam tikrais veiksmais. Pavyzdžiui liga jiems asocijuojasi su gulėjimu lovoje ir vištienos sultiniu. Šiame amžiuje vaikai ligą suvokia kaip tam tikrų savo veiksmų priežastį. Taigi jie galvoja, kad jie „tiesiog pasveiks” arba pasveiks jei laikysis tam tikrų taisyklių.

Šie siūlymai gali Jums praversti kalbant su vaiku apie vėžį:
– Paaiškinkite, kad gydymas yra reikalingas tam, kad praeis skausmas ar vaikas pasijus geriau ir vėl galės žaisti nenuvargdamas taip greit, kaip kad dabar.
– Paaiškinkite vaikui, kad gydymas tikrai nėra bausmė už tai ką jis padarė, pasakė ar pagalvojo.
– Būkite atviras ir nuoširdus aiškindamas apie tyrimus ir jų rezultatus. Priminkite vaikui, kad visa tai yra daroma, kad atsikratyti ligos ir pasijusti geriau.
– Paaiškinkite apie liga paprastai ir suprantamai. Pavyzdžiui, pabandykite vėžį apibūdinti lygindamas blogąsias ir gerąsias ląsteles. Gydymas padės gerosioms ląstelėms įveikti blogąsias

Šiame amžiaus tarpsnyje vaikai jau suvokia, kad yra skirtumas tarp įvykių ir jų veiksmų. Pavyzdžiui šiame amžiuje vaikas jau suvokia, kad liga, tai eilė simptomų, jie jau suvokia, kad savo veiksmais patys ligos nesukelia ir aiškiai žino, kad gerdami vaistus ir vykdydami gydytojo nurodymus pasijus geriau ir yra pasiruošę bendradarbiauti gydydamiesi.

Galite pateikti daugiau informacijos apie vėžį, tačiau vis tiek turite paaiškinti ligą taip, kad Jūsų vaikui būtų suprantama. Galite papasakoti, kad žmogaus kūnas yra sudarytas iš skirtingų ląstelių, kurios kiekviena atlieka savo darbą. Kaip ir žmonės, šios ląstelės turi dirbti išvien, kad darbas būtų atliktas. Galite apibūdinti vėžines ląsteles, kaip „netvarkos sukėlėjas”, kurios neleidžia gerosioms ląstelėms atlikti savo darbo. Gydymas padės atsikratyti tų „nepaklusnių” ląstelių ir visos kūno ląstelės tada ir vėl kartu gražiai darbuosis.

Vyresni nei 12 metų vaikai jau suvokia net ir sudėtingų įvykių sąsajas. Jie jau galvoja ir apie tai, kas vyksta ne tik su jais. Paaugliai suvokia, kad liga yra susijusi su simptomais, kuriuos jie jaučia, be to jie suvokia, kad pasikeitė jų kasdieninė veikla, jie greičiau pavargsta, jaučia silpnumą. Kadangi vaikai būdami vyresni nei 12 metų jau suvokia, kad juos lydintys simptomai yra susiję su liga, Jūs galite paaiškinti, kad vėžys yra liga, kai kelių kūne esančių ląstelių veikla yra sutrikusi, šios ląstelės auga sparčiau nei sveikosios ir skverbiasi į kitas kūno vietas, taip kenkdamos vaikų kūnams ir todėl vaikas jaučiasi blogai. Paaiškinkite vaikui, kad gydymo esmė yra „užmušti” šias nenormalias ląsteles. Tada ir vėl visas kūnas veiks normaliai ir simptomai: skausmas bei silpnumas išnyks.

Vaikai yra natūraliai smalsūs, jie tikrai užduos Jums begales klausimų apie savo ligą ir gydymą. Ir žinoma Jūsų vaikas tikisi, kad Jūs atsakysite į daugelį jo klausimų.Tikėtina, kad vaikas pradės klausinėti Jūsų iškart po ligos diagnozavimo, gal šiek tiek vėliau. Pateiksime keletą bendrų klausimų ir idėjų, kurios tikimės padės Jums atsakyti į juos.

Kodėl AŠ?
Vaikai, kaip ir suaugę, žinoma iškart stebėsis „Kodėl aš susirgau vėžiu?”. Vaikas gali manyti, kad tai jis ar ji yra kalti, kad susirgo. Paaiškinkite, kad netgi gydytojai tiksliai nežino iš kur atsiranda vėžys. Niekas, nei Jūs, nei pats vaikas, nei jo artimieji negalėjo nei pasakyti, nei padaryti ko nors, kas sukeltų vėžį. Pabrėžkite, kad vėžys nėra užkrečiamas, ir Jūsų vaikas tikrai negalėjo jo niekur „pasigauti”.

Ar aš pasveiksiu?
Vaikai dažnai būna girdėję apie kitus vaikus ar suaugusius, kurie mirė nuo vėžio, todėl dažnai vaikai bijo užduoti šį klausimą, nes bijo atsakymo – ne. Atsakydami į ši klausimą, būkite atviri, kad vėžys yra labai rimta liga, tačiau gydymas – vaistai, spindulinė terapija bei operacija padėjo išsivaduoti nuo šios ligos kitiems vaikams ir kad gydytojai, sesutės daro viską, kad išgydyti ir jį. Žinojimas, kad visi aplinkui esantys juo rūpinasi ir daro viską, kad jį išgydyti, padės vaikui jaustis saugesniam.

Kas man gali atsitikti?
Kai Jūsų vaikui pirmą kartą diagnozuojamas vėžys, tenka patirti daug naujų ir bauginančių išgyvenimų. Jūsų vaikas lankydamasis pas gydytoją ar ligoninėje sutinka kitų vaikų, sergančių vėžiu ir mato, kaip juos paveikė ši liga, mato, kad vaikučiai yra netekę plaukų, net galūnių ir kad jie jaučiasi ne visada gerai. Jūsų vaikas gali pasiteirauti: Ar ir man taip nutiks? Arba jam gali būti labai sunku užduoti Jums šį klausimą. Labai svarbu aptarti tai su vaiku, paaiškinti apie gydymą bei jo galimą šalutinį poveikį. Taip pat būtinai paaiškinkite, kad vėžio formų yra labai daug ir net jeigu du vaikučiai turi tą pačią vėžio formą, nebūtinai tai kas nutinka vienam, nutiks ir kitam.

Vaikas turi gauti informacijos apie visus būsimus patikrinimus ar pasikeitimus gydymo eigoje. Ši informacija padeda Jiems pasiruošti vizitams pas gydytoją ar gulėjimui ligoninėje. Galite tiesiog sudaryti kartu kalendorį, kuriame žymėsite vizitus pas gydytoją, gydymo kursus, testus, tačiau tai tinka vyresniems vaikučiams, mažųjų nereikėtų informuoti apie būsimus vizitus labai anksti, praneškite jiems tą pačią dieną ar iš vakaro.

Kodėl turiu gerti vaistus, jei jaučiuosi gerai?
Bus dienų kai Jūsų mažylis jausis išties gerai, tačiau turės gerti ar leistis vaistus, vaikai dažnai nesupranta, kodėl jie privalo gerti vaistus kai puikiai jaučiasi. Jūs turite priminti vaikui, kodėl jis privalo gerti vaistukus, galite pasakyti, kad nors jis ir jaučiasi gerai, tačiau „blogosios ląstelės” slepiasi, todėl reikia gerti vaistukus tol, kol jos visos bus surastos ir sustabdytos, kad negrįžtu.