Labdaros ir paramos fondas „Rugutė“

Generic selectors
Exact matches only
Search in title
Search in content
Post Type Selectors
Bendra informacija

Tyrimai

Tyrimai ir įvairios procedūros reikalingi nustatant diagnozę, įvertinant ligos išplitimą, skiriant gydymą bei stebint atsaką į jį.

Tyrimai
Tyrimai ir įvairios procedūros reikalingi nustatant diagnozę, įvertinant ligos išplitimą, skiriant gydymą bei stebint atsaką į jį. Kai kurie iš jų neskausmingi, ir šeimai reikia tik suprantamo paaiškinimo, ko galima tikėtis. Kiti gali sukelti tiek fizinį skausmą, tiek psichologinį stresą. Šių reakcijų galima išvengti, ar bent jas sumažinti, tam iš anksto ruošiantis bei panaudojant medikamentus. Tyrimai gąsdina ne tik vaikus, bet ir jų tėvus. Po jų slogūs prisiminimai gali išlikti ilgam, todėl, ruošiantis tyrimams bei jų metu, labai svarbus bendradarbiavimas tarp mažųjų pacientų, tėvų bei medicinos personalo.
 
Svarbu viską suplanuoti taip, kad tą pačią procedūrą kiekvieną kartą atliktų tas pats žmogus. Nors tai ne visuomet įmanoma, reikia pabandyti susitarti, kad tas pats gydytojas atliktų tas pačias intervencijas, ta pati seselė leistų vaistus ar imtų kraują. Pastovumas vaikui suteikia ramybės ir saugumo jausmą.
 
Tėvai gali prašyti, kad procedūras, pvz., juosmeninę punkciją, atliktų labiausiai tą įpratęs daryti asmuo. Tai gali būti ir rezidentas, jei jis tai atlieka dažniau už gydytoją. Tėvams turėtų būti leista pasirinkti, ar dalyvauti atliekant medicininę procedūrą. Svarbu, jog jie savo elgesiu parodytų pavyzdį vaikams. Ramūs tėvai ir gerai parengti vaikai lemia greitą ir nekeliantį streso procedūros atlikimą. Jei manote, kad negalėsite išlikti ramus, paprašykite, kad už jus su vaiku pabūtų kitas šeimos narys ar vaikui artimas žmogus. Procedūros metu vaikui galima papasakoti kokią istoriją ar paskaityti jo mėgstamą knygą. Paskui reiktų pagirti vaiką už gerą elgesį, bet nebarti, jei iškilo kokių problemų.
Skausmo valdymas
Tam, kad procedūrų metu būtų galima išvengti skausmo, naudojami du metodai: psichologinis (pasitelkiant protą) ir farmakologinis (skiriant vaistus). Geriausia juos derinti kartu.
 
Psichologinis metodas
Pasirengimas kiekvienai procedūrai yra būtinas, nes daug sunkiau susidoroti su nelauktu stresu. Jei vaikas žinos, kas netrukus įvyks, kur įvyks, ką jis jaus ir kas bus šalia, jis bus ramesnis ir sukalbamesnis.
 
Vaiką procedūrai galima paruošti šiais būdais:
 
– paaiškinkite kiekvieną procedūros žingsnelį,
– jei įmanoma, susitikite su asmeniu, kuris ją atliks,
– kartu užeikite į patalpą, kur procedūra bus atliekama,
– su mažu vaiku galite žaisti procedūros atlikimą lėlėmis,
– vyresniems vaikams galima pademonstruoti procedūros atlikimą su lėle ar peržiūrėti demonstracinę vaizdajuostę,
– paskatinkite vaiką apie tai pakalbėti ir atsakykite į visus iškilusius klausimus.
 
Įrodyta, kad skausmui procedūrų metu sumažinti gali būti panaudojama hipnozė bei kitos psichoterapinės priemonės, jei tai atlieka kvalifikuotas specialistas. Procedūrų metu nukreipti mintis nuo skausmo padeda nusikėlimas mintimis į kitą, realiai egzistuojančią ar vaiko įsivaizduojamą malonią vietą. Nemažiau padeda ir dėmesio nukreipimas (kūdikiams – spalvoti žaislai, barškučiai; ikimokyklinukams – mylimas pliušinis žaislas, animaciniai filmukai, dainos, komiksai ar kitos spalvingos knygelės; vyresniems – televizoriaus žiūrėjimas, mėgstamos muzikos klausymas ar žaidimas kompiuteriu).
 
Farmakologinis metodas
Skausmingų procedūrų metu (pvz., atliekant kaulų čiulpų aspiraciją ar juosmeninę punkciją) gali būti panaudojami raminantys ar skausmą mažinantys medikamentai. Idealūs nuskausminantys vaistai vaikams turi būti patogūs naudoti, žinomo poveikio, pakankamai sumažinantys skausmą, neilgai veikiantys ir turintys minimalų šalutinį poveikį. Tokie yra vietiniai veikiantys skausmą malšinantys preparatai, naudojami įvairių procedūrų metu, pvz., EMLA kremas (lidokaino ir prilokaino mišinys, tepamas ant odos likus 1-2 val. iki procedūros), „Numby Stuff“ sistema (lidokaino turintis preparatas, per klijuojamą elektrodą veikiant silpnai elektros srovei, patenkantis iki 10 mm į odą ir naudojamas prieš kelias minutes iki procedūros) ar etilo chlorido tirpalas (purškiamas ant odos iškart prieš procedūrą).
 
Raminantys vaistai ar medikamentai bendram nuskausminimui skiriami į veną. Bendram nuskausminimui procedūrų metu vartojami šie vaistai:
 
– Diazepamas ar midazolamas, derinami su morfinu ar fentaniliu. Diazepamas su midazolamu yra raminantys vaistai, vartojami kartu su nuskausminančiais, tokiais kaip morfinas ir fentanilis. Dėl galimo kvėpavimo slopinimo, šie medikamentai skiriami tik ligoninėje, kur vaikas stebimas ir yra reikiama įranga. Procedūros metu vaikas nemiega, bet būna prislopintas. Jis gali judėti ar verkti, bet to neprisimins. Kartu su minėtais intraveniniais vaistas gali būti naudojami ir vietiniai nuskausminantys.
 
– Propofolis. Šio vaisto poveikis greitai prasideda ir greitai baigiasi. Jį skiriant reikalinga gydytojo anesteziologo priežiūra. Procedūros metu vaikas būna be sąmonės. Mažos vaisto dozės slopina sąmonę, bet nevisiškai nuskausmina, todėl dažnai kartu naudojami vietiniai nuskausminantys.
 
– Ketaminas. Šis vaistas retai vartojamas vaikams procedūrų metu, nes poveikis trunka ilgiau nei anksčiau minėtų medikamentų, be to, prabudimo metu galimas sumišimas ir/ar haliucinacijos. Jį skiriant reikalinga anesteziologo priežiūra. Kadangi gydymas gali trukti mėnesiais, raminančių ir nuskausminančių vaistų poveikis susilpnėja dėl jiems atsiradusios tolerancijos. Jei vaikas atsimena procedūrą ar jaučia skausmą jos metu, vaistus reikia keisti arba didinti jų dozę. Jei procedūros metu bus vartojami minėti vaistai, prieš ją tam tikrą laiko tarpą vaikas turi nevalgyti ir negerti. Po procedūros tai galima daryti, kai vaikas prabunda ir gerai ryja.
Procedūros
Susipažinimas su procedūrų atlikimu reikalingas, norint sumažinti tiek tėvų, tiek vaikų nerimą ir padėti joms tinkamai pasiruošti. Įvairiose ligoninėse procedūros atlikimas gali šiek tiek skirtis. Iškilus neaiškumams, nebijokite klausti jūsų vaiką gydančio gydytojo ar procedūrą atliekančio asmens.
 
Toliau išvardinti keli, daugeliui tėvų rūpimi klausimai:
 
– kodėl ši procedūra reikalinga ir kokią įtaką ji turės vaiko gydymui?
– kokią informaciją ji suteiks?
– kas ją atliks?
– ar procedūra bus atliekama ligoninėje?
– kaip ji bus atliekama? ar galima apie tai kur nors plačiau paskaityti?
– kaip jai paruošti vaiką? gal galima apie tai pakalbėti su slaugytoja ar kitų vaikų tėvais?
– ar procedūra skausminga?
– kiek laiko ji truks?
– kokie raminantys ar nuskausminantys vaistai bus vartojami?
– ar yra kokie pavojai?
– kokie galimi šalutiniai poveikiai?
– kada bus aiškūs rezultatai?
Kraujo paėmimas
Gydant vėžį, dažni kraujo ėmimai tampa gyvenimo dalimi. Kraujo mėginiai dažniausiai reikalingi klinikiniams ir biocheminiams kraujo tyrimams, kraujo pasėliams. Klinikinis kraujo tyrimas parodo įvairių kraujo ląstelių kiekį, pagal kurį gydytojas vertina vaistų efektyvumą bei vaiko imlumą infekcijai. Biocheminis kraujo tyrimas parodo kraujo skystojoje dalyje (plazmoje) esančių medžiagų kiekį, atspindi inkstų ir kepenų veiklą. Kraujo pasėliai padeda išaiškinti besivystančią bakterinę ar grybelinę infekciją.
 
Klinikiniam kraujo tyrimui užtenka kraujo, paimto iš piršto, tuo tarpu sudėtingesniems tyrimams reikalingas didesnis kraujo kiekis, paimtas iš venos ar jau įvesto veninio kateterio
Kraujo ar jo sudedamųjų dalių perpylimas
Vėžio gydymas gali sukelti sunkią mažakraujystę (raudonųjų kraujo ląstelių, eritrocitų, pernešančių deguonį, kiekio sumažėjimą) ar trombocitopeniją (kraujo plokštelių, trombocitų, atsakingų už kraujo krešėjimą, kiekio sumažėjimą). Dėl šios priežasties daugeliui vaikų gydymo metu periodiškai reikalingi eritrocitų ar trombocitų masės perpylimai. Lašinama tiesiogiai į veną arba per į ją įvestą kateterį. Vienam „vienetui“ (maišeliui) sutekėti prireikia 2-4 valandų. Jei procedūros metu atsiranda šaltkrėtis ar pakyla temperatūra, reikia skubiai apie tai pranešti medicinos personalui, kad perpylimas būtų nutrauktas.
 
Perpilant kraują ar jo komponentus, gali būti perduodamos įvairios infekcijos (žmogaus imunodeficito, citomegalo, hepatitų virusai). Atrenkant donorus, ligų sukėlėjams nustatyti naudojami aukštos kokybės testai, taigi jais užsikrečiama labai retai. Tačiau tokia galimybė vis dėlto yra, todėl perpylimai atliekami tik tada, kai to būtinai reikia
Kaulų čiulpų aspiracija

Pirmosios (diagnostinės) kaulų čiulpų aspiracijos tikslas – nustatyti, ar vėžinės ląstelės išplito į kaulų čiulpus. Vėliau aspiracija gali būti naudojama kaip sudedamoji gydymo dalis. Paprastai duriama į klubakaulio sparną, kuris yra iškart po oda ir turi didelį kiekį kaulų čiulpų. Kartais aspiracijai naudojamos ir kitos vietos, pvz., krūtinkaulis, blauzdikaulis. Įdūrus adatą, ištraukiama šiek tiek kaulų čiulpų. Dažniausiai prieš procedūrą vaikas užmigdomas, kartu naudojami vietiniai nuskausminantieji būsimo dūrio vietoje.

Aspiracinė biopsija
Tyrimas naudojamas ląstelių pavyzdžiui iš nežinomos kilmės darinio paimti. Echoskopijos ar kompiuterinės tomografijos būdu tiksliai nustatoma darinio vieta ir, vaiką užmigdžius ar vietiškai nuskausminus, adata duriama į darinį. Paimtoji medžiaga siunčiama detaliam ištyrimui mikroskopu. Po tyrimo vaikas kelias valandas turi pagulėti, stebint ar nėra kraujavimo požymių. Prieš procedūrą kelias valandas negalima valgyti ir gerti.
Juosmeninė punkcija
Dėl hematoencefalinio (kraujo-smegenų) barjero, kai kurie chemoterapiniai vaistai negali paveikti navikinių ląstelių, esančių centrinėje nervų sistemoje (galvos ir nugaros smegenyse). Todėl vaistai turi būti tiesiogiai suleidžiami į smegenis supantį skystį, vadinamą likvoru. Juosmeninės punkcijos metu paimto smegenų skysčio sudėtis gali būti tiriama, norint įvertinti atsaką į gydymą.
 
Prieš procedūrą vaikas užmigdomas, rečiau gali būti taikomas tik vietinis nuskausminimas lidokainu. Paguldoma ant šono, sulenkiant kojas per kelius ir pritraukiant galvą prie krūtinės ląstos. Punkcijos metu svarbu gulėti labai ramiai, todėl slaugytoja vaiką prilaiko. Gydytojui įdūrus į stuburo kanalą, šiek tiek likvoro paimama ištyrimui, vėliau suleidžiami vaistai. Po procedūros gali skaudėti galvą, ypač atsisėdus ar atsistojus. Tokiu atveju reikėtų pagulėti lovoje.
Gastrostomija

Tai maitinimo vamzdelio įvedimas per pilvo sieną į skrandį. Vamzdelio gale yra balionėlis, kuris neleidžia jam išslysti atgal. Procedūra reikalinga vaikams, kurie negali normaliai valgyti dėl rijimo sutrikimų ar ilgalaikio burnos, ryklės skausmo, taip pat praradusiems apetitą dėl ligos ar gydymo. Patyręs gastroenterologas procedūrą atlieka per 10 min. Jos metu vaikas būna bendroje nejautroje. Vėliau dar kelias dienas skiriami nuskausminantieji ir stebima, ar vaikas toleruoja maitinimą „per vamzdelį“. Kai vaikas vėl gali normaliai maitintis, vamzdelis ištraukiamas ir žaizda savaime sugyja per kelias dienas.

Ultragarsinis tyrimas (echoskopija, sonoskopija)

Tai greitas ir visiškai nekenksmingas tyrimas, leidžiantis apžiūrėti vidaus organus. Ant specialaus daviklio, skleidžiančio ultragarso spindulius, uždedama laidumą gerinančios želės ir vedžiojama po odą tiriamajame plote. Vaizdai stebimi monitoriaus ekrane.

Echokardiografija

Kai kurie chemoterapijai naudojami vaistai žalingai veikia širdies raumenį, sumažindami jo susitraukimo galią. Šis tyrimas paprastai atliekamas prieš pradedant gydymą, jo metu ir po jo, siekiant įvertinti pakenkimo laipsnį. Tyrimo metu vaikas paguldomas ant gulto, ant krūtinės ląstos užtepama laidumą gerinančios želės ir specialiu, ultragarso spindulius skleidžiančiu davikliu, vedžiojama po širdies plotą. Echokardiografo ekrane apžiūrimos atskiros širdies dalys, įvertinamas iš jos išstumiamo kraujo kiekis (taip vadinama išmetimo frakcija).

Rentgenografija

Tai greitas ir paprastas metodas piktybiniam augliui aptikti. Prieš procedūrą reikia nusirengti kai kuriuos rūbus, nusiimti papuošalus, galinčius iškreipti vaizdą. Jei tiriama krūtinės ląsta, vaiko gali paprašyti giliai įkvėpti ir kelioms sekundėms sulaikyti kvėpavimą. Tyrimo metu vaikui reikia trumpam ramiai pastovėti ar pagulėti. Norint pasilikti su vaiku toje pačioje patalpoje, reikia vilkėti specialų švininį apsiaustą, apsaugantį nuo radiacijos.

Intraveninė urografija

Šis rentgenologinis tyrimas gali būti atliekamas įtarus darinį šlapimą išskiriančioje sistemoje. Prieš procedūrą negalima valgyti. Atliekant tyrimą, į veną leidžiama speciali kontrastinė medžiaga ir daromos rentgenogramos. Kadangi kontrastinės medžiagos sudėtyje yra jodo, jam alergiškiems vaikams tyrimas nedaromas.

Kompiuterinė tomografija (KT)

Procedūra atliekama dideliame įrenginyje, primenančiame tuščiavidurį ratą su gultu jo apačioje. Vaikas paguldomas ant gulto ir įvežamas į skylės vidų. Ten, ratui sukantis aplink vaiką, atliekama šimtai rentgeno „pjūvių“, kurie vėliau apdorojami kompiuteriu. Gauti vaizdai padeda įvertinti smulkiausius minkštųjų audinių pakitimus. Prieš procedūrą reikia nusirengti kai kuriuos rūbus, nusiimti papuošalus, laikrodžius. Esant reikalui, į veną suleidžiama specialios kontrastinės medžiagos arba liepiama jos išgerti. Jei tiriama krūtinės ląsta, vaiko gali paprašyti giliai įkvėpti ir kelioms sekundėms sulaikyti kvėpavimą. Labai svarbu, kad procedūros metu vaikas gulėtų ramiai. Maži vaikai, negalintys to padaryti, užmigdomi. Norint pasilikti su vaiku toje pačioje patalpoje, reikia vilkėti specialų švininį apsiaustą, apsaugantį nuo radiacijos.

Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)

Tyrimo metu, panaudojant magnetinį lauką, gaunamos erdvinės vidaus organų pjūvių nuotraukos. Prieš procedūrą reikia nusirengti kai kuriuos rūbus, nusiimti papuošalus, galinčius iškreipti vaizdą. Vaikas paguldomas ant gulto, kuris įvažiuoja į vamzdį. Prieš tyrimą ir jo metu kartais suleidžiamos kontrastinės medžiagos. Dirbdamas tomografas skleidžia nemažą triukšmą, todėl uždedamos ausinės. Maži vaikai bei sergantys klaustrofobija (uždarų patalpų baime), užmigdomi.

Kaulų skenavimas

Kaulų skenavimas reikalingas konkretaus kaulo ar visos skeletinės sistemos būklės įvertinimui. Tyrimas dažniausiai atliekamas įtariant kaulų vėžį (osteosarkomą) ar nustatant metastazes juose. Procedūros metu vaikui duodama išgerti specialios radioaktyvios medžiagos, kuri iš kraujo patenka į kaulus. Maždaug po 2 val. atliekamas skenavimas.

Radioizotopinis skenavimas

Prieš 24-48 val. iki tyrimo, vaikui į veną suleidžiama specialios radioaktyvios medžiagos (pvz., galio ar jodo darinio), kuri susikaupia navikiniame audinyje. Norint apsaugoti skydliaukę, dieną prieš ir 3-5 d. po injekcijos, duodama gerti kalio jodido. Tyrimo metu vaikas paguldomas ir turi gulėti labai ramiai, todėl maži vaikai užmigdomi.

Kvėpavimo funkcijos tyrimas

Kai kurie chemoterapijai naudojami vaistai žalingai veikia kvėpavimo sistemą, todėl tyrimas reikalingas jos veiklai įvertinti. Vaikui kuo giliau kvėpuojant į specialų vamzdelį, apskaičiuojamas įkvėpto bei iškvėpto oro kiekis.

Audiograma

Kai kurie chemoterapijai naudojami vaistai gali sukelti klausos sutrikimą. Tam, kad įvertintų klausos pokyčius, paskiriamas tyrimas, vadinamas audiograma. Tyrimo metu vaikas būna garso nepraleidžiančiame kambaryje, kad netrukdytų pašalinis išorinis triukšmas. Ant ausų uždedamos ausinės, per kurias girdisi vis stiprėjantis pypsėjimas ar balsas. Vaiko paprašoma duoti ženklą, kai išgirs kokį garsą (pakelti ranką ar paspausti mygtuką). Abi ausys tikrinamos atskirai. Audiogramos rezultatai paprastai parodomi kreivės pavidalu. Klausos susilpnėjimas matuojamas decibelais.

Turite idėjų kaip padėti sunkiai sergantiems vaikams ?

Parašykite mums