Labdaros ir paramos fondas „Rugutė“

Generic selectors
Exact matches only
Search in title
Search in content
Post Type Selectors
Bendra informacija

Spindulinė terapija

Spindulinė terapija irgi padeda sergantiems vėžiu vaikams. Tačiau ji gali sukelti trumpalaikius nepageidaujamus reiškinius, o kartais ir nepraeinančius sutrikimus, kurie išryškėja praėjus mėnesiams ar net metams po gydymo. Gydytojai ir tėvai turi atidžiai apsvarstyti radiacinio gydymo naudą ir žalą

Spindulinė terapija

Spindulinė terapija, kitaip vadinama radioterapija, tai radiacinių spindulių naudojimas vėžinių ląstelių naikinimui. Specialiu aparatu tikslios dozės spindulių srautas nukreipiamas į reikiamą vietą. Gydymui naudojamos dozės matuojamos tam tikrais vienetais – grėjais (Gy) ar jų dešimtosiomis dalimis – centigrėjais (cGy). Spindulinis gydymas paprastai skiriamas tam tikrą laikotarpį, kiekvieną dieną, išskyrus savaitgalius. Jei švitinama dažniau nei kartą per dieną, skiriamos mažesnės dozės

Kada reikalinga radioterapija
Jūsų vaiką gydantis gydytojas, jei reikia, atsižvelgdamas į piktybinio naviko tipą ir stadiją, rekomenduos spindulinį gydymą. Kai kurie solidiniai navikai nereaguoja į radiacinius spindulius, tuo tarpu kiti jiems labai jautrūs. Dažniausiai radioterapija siūloma sergant neuroblastoma, Wilmso tumoru, rabdomiosarkoma ir kitais minkštųjų audinių navikais, retinoblastoma, Ewingo sarkoma. Gydant osteosarkomą, spindulinė terapija nerekomenduojama. Kai navikas yra atraminiuose kauluose, kartais ji taikoma tam, kad būtų galima išvengti šių kaulų lūžių. Radioterapija taip pat ne visada taikoma gydant kepenų navikus, nebent susidarius metastazėms. Viso kūno švitinimas kartais taikomas vaiką ruošiant kaulų čiulpų transplantacijai.
 
Spindulinis gydymas, priklausomai nuo vaiko ligos, gali trukti kelias dienas ar net savaites. Kartais tai – vienintelis reikalingas gydymas. Jis gali būti naudojamas augliui sumažinti prieš operaciją arba tam, kad išvengtume ligos išplitimo po jos.
 
Retai spindulinis gydymas naudojamas gyvybei pavojingais atvejais: kai navikas spaudžia nugaros smegenis ar viršutinę tuščiąją veną.
Klausimai, kuriuos turėtumėte išsiaiškinti prieš spindulinį gydymą
– Kodėl mano vaikui reikalingas spindulinis gydymas?
– Kuri jo kūno dalis bus švitinama?
– Kokią dozę jis gaus?
– Kiek seansų reikės? Kiek kiekvienas iš jų truks?
– Ar procedūros metu bus naudojami skausmą mažinantys ar migdantys vaistai?
– Ar bus kokie lankymo apribojimai?
– Kokie galimi šalutiniai reiškiniai?
– Ar ši radiacinių spindulių dozė vėliau gali sukelti antrinį vėžį?
– Ar yra kitokia gydymo alternatyva?
Fiksavimo priemonės
Kad radiaciniai spinduliai būtų nukreipti tiksliai ten, kur reikia, naudojamos įvairios fiksavimo priemonės. Jos gaminamos pagal užsakymą iš gipso, plastmasės, termoplastiko, putų poliuretano, smėlio pripildytų maišelių. Ypač šios priemonės reikalingos taikant spindulinį gydymą galvos srityje. Kaukės gaminamos iš lengvos, akytos medžiagos.
 
Atliekant matavimus, vaikas paguldomas ant stalo, kaukinės medžiagos gabalas įkišamas į šiltą vandenį, kad suminkštėtų, ir uždedamas ant vaiko veido, kad įgautų reljefą. Kadangi medžiaga akyta, vaikas gali kvėpuoti ir turi ramiai pagulėti kelias minutes, kol medžiaga sukietės. Paskui kaukė nuimama, išpjaunamos skylės akims, nosiai, burnai. Taikant spindulinį gydymą kitoms sritims, fiksavimo priemonės būna paprastesnės ir lengviau pritaikomos. Prieš eidami matuotis, būtinai vaikui papasakokite, kaip viskas vyks, ką jis jaus.
Sedacija

Daugelis vaikų, ypač mažiausieji, švitinimo metu užmigdomi,nes tik tuomet vaikas ramiai guli. Tokiu atveju prieš procedūrą negalima valgyti ir gerti. Vaistai miegui skiriami per kaukę arba leidžiami į veną. Kol vaikas užmigdomas, tėvai gali būti šalia. Paskui, per spindulinės terapijos seansą, turi išeiti. Visa procedūra paprastai trunka apie 30 min. Po jos valgyti ir gerti galima iškart, kai vaikas tampa pakankamai budrus, kad rytų. Kartais, dėl migdymui naudojamų vaistų, gali atsirasti pykinimas. Tuomet, arba net to nelaukiant, skiriami antiemetikai (pykinimą slopinantys vaistai).

Pasiruošimas spinduliniam gydymui

Prieš pradedant taikyti išorinį spindulinį gydymą, atliekama keletas rentgenogramų ir matavimų, kad tiksliai nustatyti sritį, kuri bus švitinama. Ji pažymima specialiu rašikliu ir šių žymių negalima nuplauti maudantis. Rašalui pradėjus blukti, jis vėl paryškinamas. Jei švitinama galvos sritis, žymės piešiamos ne ant odos, o ant kaukės.

Spindulinio gydymo tipai
Išorinis spindulinis gydymas
Išorinis spindulinis gydymas taikomas specialiu aparatu nukreipiant spindulių pluoštą į gydomą organizmo sritį. Seansai vyksta kiekvieną dieną, išskyrus savaitgalius, tuo pačiu metu. Vaikas paguldomas, uždedamos fiksavimo priemonės, jei reikia, jis užmigdomas. Švitinimo metu tėvai ir technologas turi išeiti iš patalpos, tačiau vaikas visą laiką stebimas per stiklą ar telemonitorių. Spindulinis gydymas trunka kelias minutes ir nesukelia jokio skausmo.
 
Vidinis spindulinis gydymas
Vidinis spindulinis gydymas, dar vadinamas brachiterapija, vartojamas rečiau (pvz., gydant retinoblastomą). Jis taikomas į organizmą implantuojant radioaktyvią medžiagą. Ji gali būti įdedama į kūno ertmę, tiesiog į auglį ar šalia jo. Toks gydymas leidžia į piktybinio naviko sritį nukreipti didelę radiacinių spindulių dozę, nestipriai veikiant aplinkinius sveikus audinius. Be to, navikas radiacijos yra veikiamas pastoviai. Vaikui gaunant vidinį spindulinį gydymą, jo neturėtų lankyti kiti vaikai ir nėščiosios. Tėvai su vaiku gali praleisti ribotą laiko dalį. Tai gali būti sunku, ypač, jei vaikas mažas ir nesupranta, kad aplinkiniai turi išlaikyti saugų atstumą.
 
Viso kūno švitinimas
Viso kūno švitinimas kartais skiriamas prieš kaulų čiulpų transplantaciją. Prieš procedūrą reikia nuimti visus metalinius daiktus: laikrodžius, žiedus, užtrauktukus. Gydymas trunka 20-30 min., priklausomai nuo vaiko dydžio. Maži ar labai aktyvūs vaikai užmigdomi.
 
Kiti švitinimo būdai
– intraoperacinis švitinimas (operacijos metu tiesiai į piktybinio naviko sritį nukreipiami išoriniai spinduliai);
– radioimunoterapija (specialūs antikūnai, prie kurių prikabinamos radioaktyvios dalelės, suleidžiami į organizmą, kur „ieško“ navikinių audinių ir juose kaupiasi);
– radioizotopinis gydymas (vaikui į veną suleidžiama specialios radioaktyvios medžiagos, kuri susikaupia navikiniame audinyje, pvz., neuroblastomoje).
Galimi šalutiniai reiškiniai
Galimi trumpalaikiai šalutiniai reiškiniai 
Spindulinis gydymas paprastai trunka keletą savaičių. Šalutinių reiškinių stiprumas priklauso nuo organizmo jautrumo ir švitinamos srities. Kartais jie gali atsirasti ir dėl kartu taikomos chemoterapijos.
 
Galimi tokie nepageidaujami reiškiniai:
 
– bendras nuovargis;
– apetito stoka, pykinimas, vėmimas;
– skausmingos žaizdelės burnos gleivinėje;
– nežymiai paraudusi ar niežtinti oda;
– plaukų slinkimas;
– žemi kraujo rodikliai;
– skonio ir kvapo pokyčiai;
– mieguistumas (nuo kaukolės švitinimo);
– patinusios seilių liaukos (jei patenka į švitinimo lauką);
– sumažėjusi seilių gamyba.
 
Galimi ilgalaikiai šalutiniai reiškiniai
Jie gali pasireikšti praėjus mėnesiams ar net metams po gydymo. Specifinių vėlyvųjų reiškinių atsiradimas priklauso nuo vaiko amžiaus, gautos radiacijos dozės, švitintos vietos. Patirtas spindulinis gydymas gali paveikti pažinimo funkcijas, kaulų ir minkštųjų audinių augimą, dantis, brendimą, vaisingumą, turėti įtakos gyvenimo trukmei.
Turite idėjų kaip padėti sunkiai sergantiems vaikams ?

Parašykite mums