Labdaros ir paramos fondas „Rugutė“

Generic selectors
Exact matches only
Search in title
Search in content
Post Type Selectors
Bendra informacija

Dažniausi šalutiniai chemoterapijos reiškiniai

Chemoterapiniai vaistai sutrikdo vėžio ląstelių gebėjimą augti ir daugintis. Kadangi chemoterapiniams vaistams jautresnės greitai besidalijančios ląstelės, vėžinės ląstelės paveikiamos labiausiai. Deja, sveikos ląstelės taip pat pažeidžiamos. Didžiausias pavojus gresia kaulų čiulpų, burnos, skrandžio, žarnyno, plaukų folikulų ir odos ląstelėms. Šiame skyriuje aptariami dažniausiai pasireiškiantys šalutiniai reiškiniai ir priemonės, kaip efektyviai sumažinti jų žalą.

Plaukų slinkimas
Chemoterapiniai vaistai suardo ne tik vėžines ląsteles, bet ir normalias greitai besidauginančias ląsteles. Kadangi plaukų folikulų ląstelės dauginasi greitai, chemoterapija sukelia dalies ar viso kūno plaukų slinkimą. Galvos, antakių, blakstienų, pažastų ir gaktos srities plaukai gali suplonėti arba iškristi kuokštais.
 
Plaukai pradeda ataugti praėjus 1-3 mėnesiams po intensyvios chemoterapijos. Plaukų spalva ir struktūra gali skirtis nuo anksčiau buvusių. Tiesūs plaukai gali ataugti garbanoti, šviesūs plaukai gali tapti tamsūs.
 
Tėvų patarimai, kaip elgtis su slenkančiais plaukais:
 
• Kai plaukai ploni arba lūžinėja, naudokite šepetį su labai minkštais šereliais.
• Venkite balinimo, dažno šukavimo, garbanojimo, džiovinimo ar plaukų lako, kadangi tai gali dar labiau pažeisti plaukus.
• Jei plaukai ploni, naudokite švelnų šampūną, specialiai skirtą nuvargintiems arba pažeistiems plaukams.
• Naktį iškritusius plaukus padės surinkti flanelinis pagalvės užvalkalas.
• Plaukų netekimas sukelia traumą visiems vaikams, išskyrus mažiausius. Tai ypač sunku paaugliams.
• Akcentuokite savo vaikui, kad plaukų slinkimas yra laikinas ir kad jie ataugs.
• Pasistenkite, kad jūsų vaikas susitiktų su vaikais, kuriems jau baigtas gydymas, kad jie patys galėtų įsitikinti, jog plaukai greitai ataugs.
• Leiskite savo vaikui ar paaugliui išsirinkti skrybėlių, skarelių ar medvilninių kepuraičių rinkinį dėvėjimui.
• Pasirūpinkite, kad mokyklinio amžiaus vaikams būtų leista mokykloje nešioti skrybėles ar kitus galvos apdangalus.
• Atskirkite savo jausmus dėl plikimo nuo vaiko jausmų. Daugelis tėvų skuba pirkti perukus ir skrybėles, nepasitarę su savo vaiku, kaip jis norėtų su tuo tvarkytis. Leiskite savo vaikui pasirinkti, ar nešioti galvos apdangalus, ar ne. Leiskite jam gerai jaustis plikam.
 
• Onkologo komentarai:
 
Pasvarstykite, ar nuplikimas trukdo jūsų vaikui. Jei taip, tuomet imkitės veiksmų, kaip paslėpti ar kitaip išspręsti šią problemą. Jei tai trukdo jums, o ne vaikui, nukreipkite savo pastangas į tai, kaip įveikti savo požiūrį ir nerimą. Pasinaudokite šia galimybe išmokyti jį, kad svarbios tik vidinės savybės. Šiuolaikinėje kultūroje, kur taip akcentuojama išvaizda ir panašumas, tokia pamoka labai vertinga. Iš savo patirties žinau, kad vaikai, kuriems po vėžio gydymo išliko išoriškai matomi pakitimai, gali visai gerai prie to prisitaikyti, jei sulaukia didelio palaikymo namuose. Jei jūs, kaip tėvai, leisite jam suprasti, kad jis yra šaunus vaikas, jis tuo tikės.
 
Plaukų slinkimas, gydomiems nuo vėžio vaikams, vyksta gana skirtingai. Kai kurie netenka tik dalies plaukų, kai kurių plaukai išplonėja, dar kiti greitai netenka viso kūno plaukų.
 
Prestonas niekad visiškai nenupliko, bet plaukai nepaprastai išplonėjo ir išretėjo. Kai buvo diagnozuota liga, draugas padovanojo dirbtinių žvejybos muselių (jauko) rišimo rinkinį. Jis išmoko taip meistriškai surišti jauką, kad net pradėjo pardavinėti jį vietinei žvejybos reikmenų parduotuvei. Kai ėmė slinkti plaukai, vaikas surinkdavo juos ir sudėdavo į plastikinį maišelį. Prestonas pradėjo rišti museles iš savo plaukų, kurios net buvo išdėstytos parduotuvės vitrinoje su užrašu „Prestono muselės iš žmonių plaukų”. Nors jam buvo tik 11 metų, parduotuvės savininkas pasamdė berniuką padėti parduotuvėje. Jis labai išpopuliarėjo tarp klientų, nes visi norėjo pamatyti vaiką, kuris riša museles iš savo plaukų. Taip jis plaukų slinkimą pavertė teigiamu dalyku.
 
Trejų metų Kristinos plaukai pradėjo slinkti po trijų savaičių nuo chemoterapijos pradžios. Ji turėjo gražius garbanotus plaukus, bet niekad nekalbėdavo apie jų slinkimą, ir aš maniau, kad jai tai nerūpi. Kartais ji nešiodavo skrybėlę arba treningo gobtuvą, bet dažniausiai ji vaikščiojo plika galva. Vieną dieną aš sužinojau, kaip ji iš tiesų jautėsi. Mes kalbėjomės apie įvairias plaukų spalvas mūsų šeimoje, ir ji pradėjo šaukti: „Aš nesu rudaplaukė! Aš esu plika, visai kaip kūdikis”.
 
Mano duktė Keitė (11 metų), kai tik suprato, kad serga vėžiu, nusikirpo plaukus ir nusidažė juos rožine spalva, paversdama tai žaidimu. Pradėjus taikyti chemoterapiją, ji paprašė juos nukirpti trumpai ir nuskusti panašiai, kaip jos klasės berniukų. Apsilankė mūsų kirpėjas ir ją nuskuto. Pasiliko vos ketvirčio colio ilgio plaukučiai, todėl, kai po savaitės jie iškrito, jai tai nebuvo svarbu, kadangi ji jau buvo juos nukirpusi. Tokiu buvo ji valdė situaciją. Dabar mes pažymime jos plikumą, dažydamos ant galvos su chna ir veido dažais įdomius piešinius, kur tik beeitume. Liepos 4 d. mes nupiešėme raudonas, baltas, mėlynas žvaigždes ir raketas. Paskutinį kartą eidamos į ligoninę, nutapėme žydinčius vijoklius ir šviečiančias strėles virš ausų, kad parodytume, kokia ji įdomi. Ji net privertė seseris nupiešti jai ant pakaušio akis, kurios stebėtų gydytojus ir slaugytojas, kai ji bus nusisukusi. Vos tik ji ateina į ligoninę, visi susidomėję apžiūrinėja jos galvą,, taip ji susilaukia daug dėmesio. Ji taip pat pradėjo žaisti su nusitrinančiomis tatuiruotėmis ir užsiklijuoja jas būtent tose vietose, kurias apžiūrinėja gydytojai, norėdama nustebinti, kai jie pakels jos marškinėlius. Ji taip pat mėgsta užsimaukšlinti juokingus perukus ir kaukes. Praėjusią savaitę ji šoko kieme su baisiu juodu/žydru peruku, pabaisos akimis, marškinėliais su kaukole ir batais ant juodų platformų. Ji tiesiog sustabdė eismą! Tai buvo maištas. Ji absoliučiai atsisako kalbėtis su daugeliu gydytojų ir slaugytojų ir yra itin drovi, tačiau tai yra jos paikas būdas krėsti linksmybes kitiems ir pačiai situacijai dėl vėžio.
Pykinimas ir vėmimas
Priešvėžinių vaistų poveikis priklauso nuo pačio žmogaus ir vaisto dozės. Vaistas, kuris viena vaiką paveikia labai stipriai, kitiems vaikams dažnai neturi poveikio. Kai kurie vaistai nesukelia pykinimo net ir po kelių dozių, o kiti tai padaro po vienintelės dozės. Kadangi chemoterapijos poveikis yra toks skirtingas, gydymas turi būti pritaikytas individualiai kiekvienam vaikui. Ryšio tarp pykinimo stiprumo ir vaisto efektyvumo nėra.
 
Patarimai, kaip padėti vaikams ir paaugliams įveikti pykinimą ir vėmimą:
 
• Duokite savo vaikui vaistų nuo pykinimo taip, kaip išrašyta. Nepraleiskite nė vienos dozės.
• Paprašykite savo gydytojo išrašyti vaistų, blokuojančių skrandžio sulčių sekreciją, kartu su vaistais nuo pykinimo.
• Vaikas turėtų nešioti laisvus drabužius, kadangi taip patogiau bei paprasčiau nurengti jiems susitepus.
• Tėvai turėtų automobilyje visada turėti bent vieną drabužių pamainą vaikui.
• Automobilyje vežiokitės kibirą, rankšluostį ir vaikiškų servetėlių vėmimo atvejui.
• Po chemoterapijos laikykite vaiką tyliame, gerai vėdinamame kambaryje.
• Kvapai gali sukelti pykinimą. Pasistenkite namie negaminti valgio, kai jūsų vaikas blogai jaučiasi. Jei galima, atidarykite langus, kad patektų daug oro.
• Jei vaiką pykina kvapai, gerdami skysčius naudokite uždengtą puodelį su šiaudeliu.
• Neduokite karšto maisto, nes kvapas gali padidinti pykinimą.
• Duokit vaikui sauso maisto, pvz.: krekerių, džiūvėsių iš ryto arba kai jaučia pykinimą.
• Geriau maitinkite dažniau nedidelėmis porcijomis, nei tris kartus didelėmis.
• Po valgio vaiko galva turi būti pakelta. Gulėjimas lygiai gali sukelti pykinimą.
• Duokite daug grynų skysčių – vandens, sulčių arba imbierinio limonado.
• Venkite duoti saldaus, kepto ar labai aštraus maisto. Vietoj to duokite švelnaus maisto, tokio kaip bulvės, kaimiškas sūris, sriuba arba skrebučiai.
• Stebėkite ar neatsiranda bet kokie dehidratacijos požymiai. Tai sausa oda ir burna, įdubusios akys, galvos svaigimas, sumažėjęs šlapinimasis. Jei atrodo, kad vaikas dehidratuotas, kvieskite gydytoją.
• Naudokite dėmesį nuo pykinimo atitraukiančias pramogas, tokias kaip TV, video, muzika, žaidimai arba skaitymas balsu.
• Po vėmimo duokite jam prasiskalauti burną vandeniu arba vandeniu, sumaišytu su citrinos sultimis, kad pašalintumėte vėmalų skonį.
• Jei vaikas jaučia metalo skonį burnoje, gali padėti kramtoma guma arba čiulpinukai.
 
Maikas „praėjo chemoterapiją“ su minimaliais šalutiniais reiškiniais. Pradžioje per infuzijas su juo pasilikdavo tėvas, o aš išeidavau. Aš negalėdavau prisiversti stebėti to, kas, anot gydytojų, „gali” atsitikti (pykinimas, vėmimas ir t.t.) Aš maniau, kad tai atsitiks tuoj pat, kai tik vaistai pateks į jo kūną.
Žemi kraujo rodikliai
 
Kaulų čiulpai, porėta medžiaga, kuri užpildo kaulų vidų, gamina raudonuosius kūnelius (eritrocitus), baltuosius kūnelius (leukocitus) ir plokšteles (trombocitus). Chemoterapiniai vaistai pažeidžia arba suardo kaulų čiulpų ląsteles ir labai sumažina ląstelių, cirkuliuojančių kraujyje, skaičių. Dažni kraujo tyrimai yra svarbūs nustatant, ar vaikui reikia kraujo perpylimų. Daugeliui vaikų, gydomų nuo vėžio, reikia daug eritrocitų ir trombocitų perpylimų. Kai su infekcija kovojančių baltųjų kraujo kūnelių skaičius žemas, kyla pavojus, kad išsivystys rimtos infekcijos.
 
Kas tai yra absoliutus neutrofilų skaičius? (angl. ANC)
 
Visas sergančių vėžiu vaikų šeimų gyvenimas sukasi apie ligonio baltųjų kraujo kūnelių skaičių, ypač apie absoliutų neutrofilų skaičių (angl. ANC). Kartais jis vadinamas absoliučiu granuliocitų skaičiumi (angl. AGC). Šis skaičius parodo vaiko sugebėjimą pasipriešinti infekcijai. Vaiko bendro kraujo tyrimo (BKT, angl. CBC) rezultatų lentelėje vienas skyrius parodo bendrą leukocitų skaičių ir atskirai kiekvieno leukocitų tipo procentinį kiekį bendrame skaičiuje. Pvz., jei vaiko virš 5 m. amžiaus bendras leukocitų skaičius (angl.  WBC) yra 1,500 mm3, baltojo kraujo sudėtis gali atrodyti taip:
 
Baltųjų kraujo kūnelių tipas
Procentais
Segmentuoti neutrofilai49%
Lazdeliniai neutrofilai1%
Bazofilai1%
Eozinofilai1%
Limfocitai38%
Monocitai10%
 
Absoliutus neutrofilų skaičius paskaičiuojamas sudedant segmentuotų ir lazdelinių neutrofilų procentus ir padauginus iš bendro leukocitų skaičiaus (WBC). Naudojant anksčiau pateiktą pavyzdį, šis skaičius yra 49 proc. + 1 proc. = 50 proc. Penkiasdešimt procentų nuo 1,500 (50×1,500) = 750.
 
Erika sukarščiuodavo kaskart, kai jos „skaičiai“ būdavo žemi, bet iš pasėlių niekas neišaugdavo. Atsargumo dėlei ją hospitalizuodavo 48 valandoms. Dėl nuolat žemų kraujo rodiklių jai niekada neskirdavo pilnos vaistų dozės. Praėjo penkeri metai po gydymo ir ji jaučiasi gerai.
 
Kaip apsaugoti vaiką, esant žemam absoliučiam neutrofilų skaičiui?
 
Paprastai, kai absoliutus neutrofilų skaičius yra nuo 500 iki 1000, vaikai turi pakankamai apsauginių neutrofilų kovoti su bakterine ir grybeline infekcija. Esant tokiam rodikliui, jūs galite leisti vaikui lankyti mokyklą, sportuoti ir linksmintis. Tačiau patartina visą laiką stebėti neutrofilų skaičiaus kilimą ir kritimą. Jei jūs žinote, kad absoliutus neutrofilų skaičius yra 1,000, bet jis krenta, tai turi lemti jūsų sprendimą, kokia veikla yra tinkama. Kiekviena ligoninė turi savo rekomendacijas dėl galimos veiklos vaikams su mažu neutrofilų skaičiumi.
 
Pasiūlymai tėvams, kaip aptikti ir apsisaugoti nuo infekcijų :
 
• Dažnai reikalaukite, kad visi šeimos nariai kruopščiai plautų rankas. Naudokite muilą ir šiltą vandenį, gerai išsimuilinkite ir ištrinkite visas rankas. Vaikai ir tėvai turi plauti rankas prieš ruošdami maistą, prieš valgį, pažaidę lauke ir pasinaudoję tualetu.
 • Žiūrėkite, kad visas medicininis personalas ligoninėje ar gydytojo kabinete, prieš liesdami jūsų vaiką, nusiplautų rankas.
 
Slaugytojos ir gydytojai dažnai ateina į palatą ir nenusiplauna rankų. Aš liepiu jiems nusiplauti rankas, pasikeisti pirštines arba papurkšti ant jų dezinfekuojančio skysčio. Visada turiu su savim jo buteliuką. Jie sako, kad plovė rankas, prieš įeidami į palatą. Gerai, sakau, bet jūs ką tik lietėte durų rankeną ir turite jas nusiplauti vėl. Man buvo panaši situacija su mūsų onkologu. Jis nusiplovė rankas, ir, kaip tik prieš atliekant juosmeninę punkciją, suskambėjo telefonas, ir jis atsiliepė. Paskui jau vėl buvo pradedąs dirbti, bet aš jį sustabdžiau ir paprašiau vėl nusiplauti rankas, nes jis lietė telefoną. Sekundei jis nustebo, bet paskui sutiko. Laimei, jis yra puikus vaikinas ir paskui traukdavo mane per dantį dėl mano perdėtai atsargaus būdo ir dėmesio detalėms (aš abejoju, ar tai yra tikslūs mane apibūdinantys žodžiai).
 
• Palaikykite vystomas vaiko sritis bei odos raukšles sausas ir švarias.
• Kai jūsų vaiko absoliutus neutrofilų skaičius žemas, susitarkite su savo pediatru, kad leistų naudotis kitu įėjimu į kabinetą, kad laukiamajame išvengtų kontakto su sergančiais vaikais. Kartais padeda priėmimo paskyrimas anksti ryte, tada jūsų vaiką gali apžiūrėti kambaryje, kuriame dar nebuvo sergančių vaikų.
• Kai tik jūsų vaikui bus atliekama injekcija, užtikrinkite, kad seselė kruopščiai nuvalytų vaiko odą ir Betadinu, ir spiritu.
• Apsaugokite vaiką, jei jo absoliutus neutrofilų skaičius yra mažas.
 
Kai mano sūnaus absoliutus neutrofilų skaičius buvo mažas, mes ėmėmės išskirtinės priežiūros, kad išvengtume situacijų, padidinančių infekcijos riziką. Mes neleidome jo į mokyklą ir apribojome lankytojus namuose. Eiliniai dalykai, kurie daugeliui žmonių savaime suprantami, priklausė nuo to, ar absoliutus neutrofilų skaičius pakankamai didelis. Pvz., mes neimdavom jo į kiną,, jei šis skaičius buvo mažas. Sėdėti uždarame teatre su tiek daug žmonių būtų tikrai neprotinga, neturint kraujyje pakankamai neutrofilų.
 
• Jei jūsų vaikas nesmarkiai įsipjovė, nuplaukite muilu ir vandeniu, praplaukite vandenilio peroksidu ir užklijuokite pleistrą.
• Jei jūsų vaikas serga, matuokite jo temperatūrą kas 2-3 valandas. Neleiskite niekam matuoti temperatūros tiesiojoje žarnoje arba naudoti žvakučių į tiesiąją žarną, kadangi taip galima įplėšti tiesiąją žarną ir padidinti infekcijos bei kraujavimo riziką.
 
Norit tikėkite, norit ne, bet mes kartą per priėmimą į stacionarą sustabdėme slaugytojos padėjėją, norėjusią pamatuoti temperatūrą tiesiojoje žarnoje. Taip niekada nebuvo atsitikę, kai mes gulėjom pediatrinės onkologijos skyriuje, bet tąkart per priėmimą šios palatos buvo pilnos, ir mes buvome kitoje aukšto pusėje.
 
• Nenaudokite oro drėkintuvo, kadangi užsistovėjęs vanduo gali tapti užkrėtimo šaltiniu.
• Ištepkite atviras kūno vietas tepalu, apsaugančiu nuo saulės spindulių, kai jūsų vaikas žaidžia lauke. Vaikai, gaunantys tam tikrus chemoterapinius vaistus, tokius kaip metotreksatas, arba kuriems taikomas spindulinis gydymas, yra jautrūs saulei, o nudegimas gali lengvai tapti infekcijos patekimo vieta.
• Jūsų vaikas neturėtų būti skiepijamas chemoterapijos metu. Gydytojas arba slaugytoja turėtų paruošti vaiko medicininio atleidimo kortelę mokyklai.
• Broliai ir seserys neturėtų būti skiepijami gyva oraline poliomielito vakcina (OPV). Jie turėtų gauti inaktyvuotą poliomielito vakciną (IPV). Išsiaiškinkite, ar jūsų pediatras naudoja tinkamą vakciną.
• Jei jūsų vaiko absoliutus neutrofilų skaičius žemas, infekcijos vieta gali neparausti ir net nebūti skausminga.
 
Mano duktė, gaudama chemoterapiją, dažnai susirgdavo ausų uždegimu. Gydytojai jį diagnozuodavo įprastinio sveikatos patikrinimo metu. Aš jaučiausi kalta, nes ji man niekada nesiskundė, kad jai skauda ausis. Aš pasakiau gydytojui, jog esu susirūpinusi tuo, kad ji niekada nesiskundžia skausmu, bet jis mane patikino, kad ji tikriausiai nejaučia skausmo, kadangi jos kraujyje nėra pakankamai leukocitų, sukeliančių tinimą ausyje.
 
• Niekada neduokite aspirino nuo karščiavimo. Aspirinas arba aspirino turintys vaistai trikdo kraujo krešėjimą. Jei leidžia vaiko onkologas, duokite ibuprofeną. Vaikui karščiuojant, paskambinkite gydytojui, prieš duodami bet kokius vaistus.
• Jei jūsų vaikas turi problemų dėl vidurių užkietėjimo, pasitarkite su onkologu dėl vidurius laisvinančių vaistų vartojimo. Jie gali padėti išvengti išangės įplyšimų.
• Kvieskite gydytoją, jei atsiranda bent vienas šių požymių: temperatūra aukštesnė nei 38.5° C, šaltkrėtis, kosulys, dusulys, paraudusi gerklė, smarkus viduriavimas, kraujingas šlapimas ar išmatos, skausmas ar deginimas šlapinantis.
 
Kai tik mano duktė, kuriai liga diagnozuota vienerių metų, gaudavo antibiotikų, išsivystydavo grybelinė makšties infekcija. Jai tai buvo labai skausminga, o ir man tikras košmaras.
 
Gydymo metu mano sūnui dėl įaugusių nagų ištino ir paraudo kojų nykščiai. Jam atliko kelias operacijas, tam kad pašalintų nagų kampučius ir apsaugotų nuo infekcijos. Tai buvo prieš kelis metus, dabar jo pirštai atrodo prastai, bet nebeskauda.
 
Dvi rimtos infekcijos, kamuojančios vaikus vėžio gydymo metu, yra plaučių uždegimas ir vėjaraupiai.
Pneumonija
Pneumonija – tai plaučių uždegimas, sukeltas bakterijų, virusų ar kitų organizmų. Pneumonijos požymiai yra dažnas kvėpavimas, šaltkrėtis, karščiavimas, krūtinės skausmas, kosulys ir kraujingi skrepliai. Vaikams su žemais kraujo rodikliais, gali greitai išsivystyti mirtina infekcija, todėl jie turi būti gydomi greitai ir agresyviai. Dauguma vėžio centrų rekomenduoja kasmet skiepytis nuo gripo, kad išvengtume šios pneumonijos priežasties.
 
Mano sūnui pradėjo taikyti chemoterapiją vos keletą dienų prieš suplanuotą kelionę į Amerikos vėžio draugijos stovyklą. Jo absoliutus neutrofilų skaičius buvo 1,200 ir vaikas atrodė sergantis, bet maldavo leisti važiuoti, todėl leidau. Tai buvo jo gydymo pradžioje ir aš dar nesupratau kraujo rodiklių svarbos. Penktadienį man paskambino iš stovyklos ir pranešė, kad jis turi 39.5°C temperatūros ir reikia vežti į ligoninę. Jis buvo labai silpnas ir karščiuojantis, leukocitų buvo 140, o absoliutus neutrofilų skaičius – nulis. Abu plaučiai buvo apimti pneumonijos. Aš pykau ant gydytojo, kad jis davė leidimą vykti į stovyklą, ir ant savęs, kad nekreipiau pakankamai dėmesio, į greitą kraujo rodiklių kritimą. Esu tikra, kad jis jau sirgo pneumonija prieš išvykdamas į stovyklą. Jį pradėjo gydyti penkiais skirtingais antibiotikais, tačiau temperatūra tą naktį pakilo iki 41.1° C. Mes nežinojome ar jis išgyvens, ar mirs. Sūnaus savijauta pradėjo gerėti kitą rytą ir per savaitę visiškai pasveiko.
Vėjaraupiai
Vėjaraupiai yra tarp vaikų paplitusi liga, sukeliama Varicella-zoster viruso. Ligai būdingas galvos skausmas, karščiavimas ir bendras negalavimas, lydimi išbėrimo spuogeliais, panašiais į raudonus iškilimus. Paprastai jie pirmiausia atsiranda ant pilvo, krūtinės arba nugaros. Spuogeliai greitai virsta pūslytėmis, kurios plyšta, o paskui užgyja per 3-5 dienas. Liga gali būti perduota po bet kokio kontakto su žaizdelėmis. Užsikrėtę vaikai gali užkrėsti kitus dar 5 dienas po paskutinio išbėrimo.
 
Vėjaraupiai gali būti mirtina liga vaikams su susilpnėjusiu imunitetu, todėl privalote imtis ypatingos priežiūros, norėdami apsaugoti juos nuo užsikrėtimo. Būtina perspėti visus mokytojus ir draugus, kad būtų budrūs ir praneštų apie ligos protrūkius. Jūsų vaikas neturėtų eiti į mokyklą ar darželį, kol nepasibaigs protrūkis.
 
Vėjaraupiais užsikrečiama oro lašeliniu arba kontaktiniu būdu. Vaikas galėjo užsikrėsti, jei turėjo tiesioginį kontaktą arba buvo nors 10 minučių kambaryje kartu su infekuotu asmeniu. Jei jūsų vaikas nėra sirgęs vėjaraupiais, geriau jį vestis į paplūdimius ar parkus nei į uždaras patalpas.
 
Jei vaikas su susilpnėjusiu imunitetu užsikrėtė vėjaraupiais, nedelsdami kvieskite gydytoją. Jei gydytojas suleis VZIG (Varicella Zoster Immune Globulin) per 72 val. nuo užsikrėtimo, tai gali apsaugoti vaiką nuo susirgimo arba sumažinti ligos padarinius.
 
Mes žinojome, kada užsikrėtė Džeremis, todėl jis galėjo gauti VZIG. Jis susirgo vėjaraupiais, bet atsirado tik kelios dėmelės. Vaikas nebuvo ligonis ir jam labai atsibodo, nes praleido dvi savaites ligoninės izoliatoriuje. Mes paprašėme leidimo ir kasdien galėjome išeiti į lauką pakvėpuoti grynu oru.
 
Jei vaikas suserga vėjaraupiais chemoterapijos metu, jis hospitalizuojamas arba, jei įmanoma, namuose taikomas intraveninis gydymas veiksmingu antivirusiniu vaistu – acikloviru. Šis vaistas itin sumažina vėjaraupių komplikacijų dažnumą.
 
Kristina susirgo vėjaraupiais per Liepos 4-osios savaitgalį. Mūsų palata buvo geriausia vieta name fejerverkų stebėjimui. Ją išbėrė nuo pėdų kulnų iki galvos viršaus. Mes davėme jai marlės tamponus, sumirkytus skystuoju kalaminu, ir leidome pačiai hermetiškai juos užsiklijuoti. Ligoninėje ją šešias dienas gydė intraveniniu acikloviru, po to namuose dar keturias dienas leido aciklovirą per pompą (maža kompiuterizuota mašinėlė, kuri suleidžia vaistą mažais kiekiais per keletą valandų). Komplikacijų jai nebuvo.
 
Vaikui, kuris yra sirgęs vėjaraupiais, gali išsivystyti herpes zoster (juostinė pūslelinė). Jei jūsų vaiką išbėrė pūslytėmis, panašiomis į vėjaraupių, tik išsidėsčiusiomis linijomis (išilgai nervų), kvieskite gydytoją. Juostinės pūslelinės gydymas yra toks pat kaip vėjaraupių. Vakcinacija nuo vėjaraupių taip tobulinama, kad ateityje galėtų būti naudojama ir vėžiu sergantiems vaikams. Šiuo metu dar nėra pakankamai duomenų, rodančių jos naudingumą ar saugumą šiems vaikams.
Naminiai gyvūnėliai
Vargu ar jūsų vaikui pakenks naminio gyvūnėlio laikymas, bet keletas protingų įspėjimų padės apsaugoti vaiką, turintį žemą absoliutų neutrofilų skaičių, nuo ligų, kirminų ar infekcijos:
 
• Užtikrinkite, kad gyvūnas būtų paskiepytas nuo visų galimų ligų.
• Patikrinkite, ar gyvūnėlis neturi kirminų, kuo greičiau, po ligos diagnozavimo jūsų vaikui, ir po to kasmet (šuniukus dažniau).
• Neleiskite gyvūnams ėsti iš lėkštės ar laižyti vaiko veidą.
• Neleiskite vaikų prie priterštos katės dėžės ir prie bet kokio gyvūno išmatų lauke.
• Plaukite vaikų rankas jiems pažaidus su gyvūnu.
• Įsitikinkite, kad jūsų gyvūnas neturi erkių ar blusų.
• Jei turite gyvūną, kuris kandžiojasi ar draskosi, geriau suraskite jam kitus namus. Ir priešingai, jei jūs turite švelnų mylimą gyvūnėlį, neatsisakykite jo.
 
Manau, tėvai turėtų žinoti, kad nereikėtų atsikratyti savo šuns, kadangi vaiko absoliutus neutrofilų skaičius žemas. Mes išgyvenome mažą krizę, bandydami apsispręsti, ar neatsisakyti mūsų didelio, bet mylimo negrynaveislio šuns. Gydytojai nedavė aiškaus atsakymo, bet tėvų paramos grupė pasakė: „NEATSISAKYKITE savo šuns. Jūsų sūnui reikės šio šuns meilės ir draugijos dar daug metų.“ Jie buvo teisūs. Šuo buvo didžiulė paguoda mūsų sūnui.
 
Keletas patarimų, jei jūsų vaikas nori pirkti gyvūną vėžio gydymo metu:
 
• Nepirkite mažo šuniuko. Visi šuniukai, kol jiems dygsta dantys, kandžiojasi, todėl kyla pavojus, kad jūsų vaikas gali gauti infekciją.
• Nepirkite papūgų, kadangi jos gali perduoti psitakozę.
• Neįsigykite vėžlio ar kitokio roplio (gyvatės, iguanos), kadangi jie kartais perduoda salmoneles.
• Venkite pirkti gyvūną, kuris kandžiojasi ar draskosi.
 
Jei jūs turite rūpesčių ar klausimų dėl jau turimo ar ketinamo įsigyti gyvūno, paprašykite onkologo arba veterinaro patarimo.
 
Mes patekome į neįprastą padėtį, kai Kristoferiui (3 metų) buvo diagnozuota neuroblastoma. Onkologas liepė neleisti prie Kristoferio jokių paukščių ar ilgaplaukių gyvūnų. Problema buvo ta, kad aš esu ūkininkas. Auginu ne tik galvijus, bet ir kalakutus. Kartais mes laikome apie 60 000 gyvūnų vienu metu. Dažnai mes eidavome dirbti kartu su juo. Jam ypač patikdavo lesinti paukščiukus. Kristoferis turėjo didžiulį plastmasinį savivartį, į kurį įdėdavo pašaro ir stumdydavo, kol aš šerdavau iš karučio. Mes nusirengdavome marškinius ir kvailiodavome kartu – tai buvo nepaprasti išgyvenimai. Kai Kristoferiui diagnozavo vėžį, aš pasakiau gydytojams, kad lengvai galiu parduoti ar uždaryti fermą, jei tai suteiks jam didesnių šansų išgyventi arba sumažins infekcijos riziką. Jie liepė laikyti Kristoferį atokiau nuo gyvūnų, ypač kalakutų, neleisti į lauką, kai absoliutus neutrofilų skaičius mažas, ką mes ir darėme. Kiekvieną kartą, kai išsirisdavo kalakučiukai, aš nuveždavau jo sunkvežimį prie tvarto. Kartais aš verkdavau, kartais – ne. Bet labai nemėgau rūpintis paukščiukais. Birželio pabaigoje, kai Kristoferiui buvo remisija, mes užsukome į tvartą, pilną kalakučiukų. Šį kartą Kristoferis nebenorėjo savo sunkvežimio, bet jis stūmė mano karutį ir mes vėl kvailiojome. Aš to tikrai buvau pasiilgęs.
Viduriavimas
Chemoterapija suardo ne tik vėžines, bet ir kitas greitai besidauginančias ląsteles, tame tarpe sudarančias burnos, skrandžio ir žarnyno gleivinę. Šis pakenkimas gali sukelti viduriavimą – nuo silpno (dažnos, minkštos išmatos) iki stipraus (gausios, skystos išmatos). Viduriavimas chemoterapijos metu gali būti sukeltas ir kai kurių vaistų nuo pykinimo, antibiotikų arba žarnyno infekcijų. Kai chemoterapija baigiasi, imuninės funkcijos susinormalizuoja, virškinimo trakto gleivinė sugyja ir viduriavimas baigiasi.
 
Patarimai tėvams, kaip tvarkytis su viduriavimu:
 
• Neduokit vaikui jokių vaistų savo nuožiūra be gydytojo leidimo. Jis gali norėti ištirti vaiko išmatas dėl infekcijos, prieš pradėdamas gydyti viduriavimą. 
• Labai svarbu, kad vaikas gertų daug skysčių. Tai nepadidins viduriavimo, bet padės atstatyti prarastus skysčius.
 
Mano trimetė nustojo gerti iš buteliuko gerokai prieš diagnozės nustatymą. Kai jai pirmą kartą pradėjo intensyvią chemoterapiją, prasidėjo nekontroliuojamas, dažnas viduriavimas. Skystis tiesiog prapliupdavo be jokio įspėjimo. Jai buvo sunku gerti iš puodelio, todėl vieną naktį silpnu balseliu pasakė: „Mamyte, ar bus gerai, jei aš vėl gersiu iš buteliuko?” Aš atsakiau: „Žinoma, brangioji”. Jai tai buvo labai patogu, ir tokiu būdu ji išgerdavo daug daugiau skysčių.
 
• Karšti arba šalti skysčiai gali padidinti žarnų peristaltiką, todėl duokite daug kambario temperatūros grynų skysčių arba švelnių sulčių, pvz., vandens, persikų, abrikosų sulčių.
• Viduriuojant išsenka organizmo kalio atsargos. Parūpinkite maisto, kuriame būtų daug kalio, pvz., bananų, apelsinų, keptų bulvių ar bulvių košės, brokolių, oto, grybų, šparaginių pupelių, pomidorų sulčių ir pieno (jei toleruoja).
• Žemas kalio kiekis gali sukelti nereguliarų širdies plakimą ir kojų mėšlungį. Jei taip atsitinka, kvieskite gydytoją.
• Neduokite riebaus, aštraus ar saldaus maisto.
• Neduokite rupaus maisto, tokio kaip sėlenos, vaisiai (džiovinti ar švieži), riešutai, pupelės, žalios daržovės.
• Duokite švelnaus , neskaidulinio maisto, tokio kaip bananai, balti ryžiai, makaronai, obuolių tyrė, balti skrebučiai, šviesių kruopų košė, kaimiškas sūris, žuvis, vištiena arba kalakutiena be odelės.
 
Įpusėjus gydymui, mano sūnus savaitę stipriai viduriavo. 20 kartų per dieną jis tuštindavosi gausiomis skystomis išmatomis. Man buvo labai jo gaila. Gydytoja padarė išmatų pasėlį, bet priežastis nebuvo nustatyta. Tai susitvarkė po savaitės dietos (bananai, ryžiai, obuolių tyrė, skrebučiai). Gydymo metu viduriavimas pasikartodavo beveik kas savaitę.
 
• Užsirašinėkite, kiek kartų vaikas tuštinasi ir koks išmatų kiekis, kad galėtume informuoti gydytoją. Kvieskite gydytoją, pastebėję bent kiek kraujo išmatose arba jei yra dehidratacijos požymių: sausa oda, džiūstanti burna, įdubusios akys, sumažėjęs šlapinimasis, galvos svaigimas.
• Pasirūpinkite, kad išeinamosios angos sritis būtų sausa ir švari. Po kiekvieno tuštinimosi apiplaukite šiltu vandeniu ir švelniu muilu. Nusausinkite švelniai.
• Jei išeinamoji anga yra skausminga, pasitarkite su gydytoju, prieš duodami bet kokius neišrašytus vaistus.
 
Gydant su ARA-C (citarabinu) mano dukrai buvo labai skausminga tiesioji žarna ir tai kėlė daug rūpesčių. Jai skaudėjo tuštinantis. Ji verkdavo ir spausdavo mums rankas tuštindamasi, be to šlapimas užtekėdavo ir perštėdavo.Jai labai niežėdavo. Mes nešiojomės maišelius su Q-tips ir visomis žinomomis tiesiosios žarnos tepalų rūšimis — A&D, Preparation H, Desitin, Benadryl.
 
• Kvieskite gydytoją, jei vaikui labai skauda tuštinantis, ypač jei žemi jo kraujo rodikliai.
Vidurių užkietėjimas
Vidurių užkietėjimas reiškia suretėjusį tuštinimosi dažnį. Chemoterapijos metu yra daug vidurių užkietėjimo priežasčių. Kai kurie vaistai, tokie kaip vinkristinas, sulėtina išmatų judėjimą žarnynu, todėl viduriai užkietėja. Vaistai nuo skausmo, sumažėjęs aktyvumas, sumažėjęs valgymas ir gėrimas bei vėmimas gali paveikti normalią žarnų peristaltiką. Kai judėjimas žarnynu sulėtėja, išmatos tampa kietos ir sausos.
 
Patarimai tėvams, kaip padėti, esant vidurių užkietėjimui ir užkirsti jam kelią:
 
• Kiek įmanoma skatinkite vaiko fizinį aktyvumą.
• Skatinkite vaiką kasdien gerti daug skysčių. Labai padeda džiovintų slyvų sultys.
• Duokite skaidulinio maisto, tokio kaip žalios daržovės, pupelės, sėlenos, kvietinė duona, visų kruopų košės, džiovinti vaisiai (ypač džiovintos slyvos, datulės, razinos), kvietiniai krekeriai, riešutai.
• Pasitarkite su gydytoju, prieš duodami bet kokius vaistus nuo vidurių užkietėjimo. 
• Nedarykite klizmos ir nenaudokite žvakučių. Tuomet gali įplyšti išangė. Tai labai pavojinga vaikams su susilpnėjusia imunine sistema.
• Kai jūsų vaikas pajaučia norą tuštintis, gali padėti šilto vandens gurkšnojimas.
Nuovargis ir silpnumas
Nuovargio jausmas – beveik visiems pasitaikantis šalutinis poveikis gydant vėžį. Bendras silpnumas, nors jis ir skiriasi nuo nuovargio, sukeliamas daugelio tų pačių dalykų ir gydomas taip pat. Nuovargis ir silpnumas gydymo metu gali būti pastovūs ar pasikartojantys. Požymiai: nuo nežymaus negalavimo iki visiško išsekimo. Daugelis tėvų nerimauja, kad jei yra nuovargis, tai jau vėžys, bet taip nėra.
 
Nuovargį ir silpnumą gali sukelti vienas arba keli iš šių dalykų:
 
• Jūsų vaiko organizmas pervargsta, gyjant gydymo metu pažeistiems audiniams ir atsikratant žūstančių ir negyvų vėžio ląstelių.
• Vaistai nuo pykinimo ir skausmo.
• Elektrolitų pusiausvyros sutrikimas, sukeltas chemoterapijos, viduriavimo ar vėmimo.
• Emociniai veiksniai: nerimas, baimė, liūdesys, depresija ar neviltis.
• Infekcija.
• Bloga mityba dėl pykinimo, vėmimo, apetito stokos ar skonio pasikeitimo.
• Anemija (mažas eritrocitų skaičius ir hemoglobino kiekis).
• Kaukolės švitinimas.
• Miego sutrikimas (dažnai pasitaiko, kuomet vaikas paguldomas į ligoninę arba gauna kai kuriuos vaistus, pvz.: prednizoloną).
 
Tėvų patarimai:
 
• Užtikrinkite, kad jūsų vaikas daug ilsėtųsi. Padeda poguliai arba ramybės valandėlės dienos metu.
 
Erika gydymo laikotarpiu kiekvieną popietę miegodavo 2,5 valandas. Dabar jai ketveri ir gydymas jau baigtas, bet dar trūksta ištvermės ir ji vis dar greitai pavargsta.
 
• Ribokite lankytojus, jei jūsų vaikas silpnas ir pavargęs.
 
Ligoninėje mano duktė buvo labai silpna. Pas ją ateidavo daug lankytojų, bet nesinorėjo ko nors įžeisti. Mes sugalvojome ženklą,, kuris padėjo išspręsti problemą. Kai ji nenorėdavo tęsti pokalbio, užsidėdavo ant kaktos drėgną rankšluostį ir aš mandagiai nutraukdavau apsilankymą.
 
• Duokite savo vaikui gerai subalansuotus valgius ir užkandžius, bet nenusiminkite, jei jis to nevalgys.
• Tėvai ir vaikai turėtų vengti fizinio ir emocinio streso.
• Skatinkite vaiką užsiimti hobi ar domima veikla, jei jis pajėgia. Pavyzdžiui, jei jūsų vaikas yra per silpnas žaisti sporto komandoje, leiskite jam eiti sirgti už komandą arba skaičiuoti taškus.
 
Mano aštuntokė duktė iki vėžio buvo puiki lengvaatletė. Kai praleidusi metus sugrįžo į mokyklą, ji nelabai galėjo varžytis, bet vadovavo softbolo komandai ir ruošėsi krepšiniui. Taip ji neatitrūko nuo socialinio gyvenimo ir sugebėjo dirbti komandose.
 
• Padėkite savo vaikui sudaryti sąrašą pagal pirmumą, ką jis norėtų veikti. Jei jam ypač norisi aplankyti tam tikrą renginį, bet jūs manote, kad tai jį išsekins, įsidėkite vaikišką arba invalido vežimėlį į automobilį ir važiuokite.
• Paskatinkite savo vaiką lankyti vaikų paramos grupę ir patys lankykite tėvų paramos grupę. Matymas, jog kiti turi tokių pat problemų ir kalbėjimas apie tai, kaip jaučiatės, gali palengvinti naštą.
 
Daugelis vaikų baigia savo chemoterapijos kursą be nuovargio ar silpnumo, tuo tarpu kitiems ne taip gerai pasiseka.
 
Iki šešerių metų, kol Brentonui buvo diagnozuotas vėžys, jis buvo ypač gerai koordinuotas ir labai greitas bėgikas. Gydymo metu jo lygis nusmuko maždaug iki vidutinio.
 
Džeremiui daugiausiai problemų kėlė silpnumas ir koordinacijos praradimas. Praėjus metams po gydymo (9 metų amžiaus), jis vis dar negalėdavo sugauti kamuolio. Bėgdamas jis atrodydavo kaip robotas, nes liemuo išlikdavo tiesus. Kai kurie vaikai iš jo šaipydavosi ir tai jį labai gniuždė. Penkerius metus jam taikyta fizioterapija, dabar, praėjus trims metams po chemoterapijos, jo įgūdžiai pagerėjo, bet vis tiek jis turi dirbti sunkiau, nei kiti vaikai. Mes leidžiame jį į kovinius menus, tikėdamiesi, kad ateityje jo judėjimo įgūdžiai gerės ir stiprės pasitikėjimas savimi.
Šlapinimasis į lovą
Šlapinimasis į lovą, nors ir nedažnas, gali būti labai slegiantis šalutinis chemoterapijos poveikis. Kai kurie vaistai padidina troškulį, kiti sutrikdo normalų miego režimą, bet ir viena, ir kita gali būti šlapinimosi į lovą priežastis. Daugybė intraveninių skysčių naktį kai kuriems vaikams yra didelė problema. Kai šlapinimasis į lovą yra sukeltas vaistų arba intraveninių skysčių, ilgainiui problema dings. Kai tik vaistai ar papildomi skysčiai nebebus būtini, šlapinimasis į lovą baigsis.
 
Chemoterapijos metu yra ir psichologinių šlapinimosi į lovą priežasčių. Daugeliui vaikų trauma, kurią patiria gydomi nuo vėžio, skatina grįžti prie ankstesnių įpročių, tokių kaip piršto čiulpimas, vaikiškas švepliavimas, pykčio priepuoliai ir šlapinimasis į lovą. Baudimas už tokį šlapinimąsi į lovą tik padidina vaikui traumą ir labai retai išsprendžia problemą.
 
Patyrusių tėvų patarimai:
 
• Dvigubos paklodės. Padėkite vieną klijuotę, uždengtą paklode, tada ant viršaus kitą klijuotę su paklode. Naktį nuo viršaus nutrauksite šlapią paklodę su klijuote, o apačioj vėl bus švaru.
• Prie lovos turėkite krūvą didelių rankšluosčių. Uždenkite šlapią dėmę rankšluosčiais ir galėsite patalynę pakeisti ryte.
• Paskutinį kartą duokite gerti dvi valandas prieš nakties miegą, kad jūsų vaiko šlapimo pūslė išsituštintų iki miego.
• Keiskite miegojimo tvarką.
 
Prednizolonas mano dukrai sukėlė košmarus ir dažną šlapinimąsi į lovą. Aš jaučiau, kad, jei ji išmiegotų visą naktį, šlapinimasis į lovą baigtųsi. Aš pasakiau jai, kad ji gali su manim miegoti mėnesį, kol vartoja prednizoloną, o vėliau vėl sugrįš atgal į savo lovą. Miegojimas su manim ją nuramino. Košmarai ir šlapinimasis sumažėjo, ir, kai atėjo laikas, ji be jokio nepasitenkinimo grįžo į savo lovą.
 
• Pripratinkite vaiką prie minties, kad šlapinimasis į lovą nėra „baisus dalykas”. Čia neturėtų būti nei gėdinimo, nei baudimo.
• Jei jūsų vaikas ar paauglys nepaprastai kremtasi dėl šlapinimosi į lovą, paklauskite jo, ar nenorėtų, kad nustatytumėt žadintuvą vidurnakčiui ir taip padėtų jam atsikelti bei nueiti į tualetą.
• Parodykite jam daugiau meilės ir nuraminkite.
 
Kai mano duktė pradėjo šlapintis į lovą, aš nemaniau, kad tai dėl vaistų. Aš ilgai ir atkakliai galvojau apie papildomus rūpesčius, kurie ją galėjo slėgti ir pagaliau supratau, kad taip yra dėl to, jog jos tėtis ligos metu emociškai nuo jos atitrūko. Galbūt ji jaudinosi, kad aš pasielgsiu taip pat. Taigi aš vieną naktį pasakiau : „Žinai, aš ką tik supratau, kad kiekvieną dieną aš tau sakau, kaip smarkiai tave myliu. Bet niekada nesakiau, kad nesvarbu, kaip sunkiai begyventume ar kaip smarkiai besusipyktume, aš visada tave mylėsiu. Aš myliu tave dabar, kaip vaiką, mylėsiu tave, kai būsi paauglė, ir mylėsiu, kai būsi suaugus. Ji pradėjo raudoti ir ilgai laikė mane apkabinusi. Ji daugiau niekada nebesišlapino į lovą.
Dantų problemos
Tiek radiacija, tiek chemoterapija gali sukelti burnos ir dantų pakitimus. Žinojimas apie galimas problemas,taip pat gera profilaktinė priežiūra gali padėti jūsų vaikui.
 
Kai kurie priešvėžiniai vaistai ir radiacija gali pakeisti vaikų sugebėjimą išskirti seiles. Ant dantų gali greitai susidaryti akmenys, didinantys skylučių ir dantenų infekcijos atsiradimo riziką. Nuveskite vaiką kartą per 3 – 4 mėnesius nuvalyti ir patikrinti dantis, kol jo absoliutus neutrofilų skaičius yra geras (virš 1000, o trombocitai virš 100,000 /mm3). Jei vaikui įvestas centrinės venos kateteris (Hickmano arba Port-a-cath), jam reikia duoti antibiotikų prieš ir po kiekvieno vizito pas dantų gydytoją.
 
Paprašykite, kad jūsų vaiko onkologas ir dantų gydytojas patartų, kaip geriausiai prižiūrėti dantis, kai kraujo rodikliai žemi. Dažnai tėvams patariama po valgio vaiko dantis švelniai nušluostyti kempinėle arba drėgna marle, o ne valyti šepetėliu.
 
Mano dukra turėjo problemų dėl tirštų geltonų seilių per visą gydymo laikotarpį. Jos padengdavo dantis ir susidarydavo labai daug akmenų. Aš kartą per tris mėnesius vesdavau ją pas puikų vaikų stomatologą, kad juos nuvalytų. Ji gerdavo antibiotikus pusę valandos prieš gydymą ir praėjus 6 valandoms po jo. Jis taip pat padengdavo silantais visus jos krūminius dantis. Net tuomet, kai ji daug savaičių negalėdavo šepetėliu valyti dantų, jai niekada neatsirasdavo skylučių.
 
Kai kurie tėvai pasakoja, kad vaikams vėluoja išdygti nuolatiniai dantys. Vaikams, kuriems taikoma chemoterapija arba kaukolės švitinimas, gali blogai išsivystyti arba neišdygti nuolatiniai dantys, taip pat gali būti bukos dantų šaknys. Todėl dantys gali iškristi anksčiau.
Burnos ir ryklės opos
Burna ir ryklė yra padengtos greitai besidauginančiomis ląstelėmis, kurias gali stipriai pažeisti chemoterapiniai vaistai. Tai dažniau pasitaiko vaikams, kuriems taikomas labai intensyvus gydymas arba kuriems persodinti kaulų čiulpai. Susidariusios opos yra labai skausmingos ir gali trukdyti valgyti bei gerti. Periodiškai tikrinkite vaiko burną ir, jei yra opų, prašykite onkologo konsultacijos.
 
• Norėdami išvengti infekcijų, turėtume laikyti burną kiek įmanoma švaresnę ir be bakterijų. Todėl po valgio švelniai nuvalykite vaiko dantis, dantenas ir liežuvį švariu minkštu šepetėliu.
• Jei jūsų vaikas pakankamai didelis, gydytojas gali patarti naudoti skalavimo skystį, kad neatsirastų opų.
 
Kai Deividui liepė naudoti Peridex, aš paklausiau gydytojo, ar mes galime vietoj jo naudoti 0,63 proc. alavo fluorido tirpalo skalavimo skystį. Jis atsakė teigiamai. Kaip dantų gydytojas, aš žinojau, kad Peridex užmuša bakterijas ir poveikis tęsiasi iki 8 valandų, bet jo skonis siaubingas ir palieka dėmes ant dantų. Pacientai nemėgsta jo naudoti. 0,63 proc. alavo fluoridas turi tą patį bakterijas užmušantį poveikį bei veikia iki 8 val., bet yra geresnio skonio ir nepalieka tokių dėmių. Fluoridas taip pat padeda apsisaugoti nuo skylučių atsiradimo ir mažina dantų jautrumą. Jo būna įvairaus skonio: mėtų, tropinių vaisių, cinamono. Tai receptinis vaistas, kurį daugelis stomatologų išrašo. Aš liepiu Deividui skalauti vieną minutę (stebėkite laikrodį, nes tai ilgiau, nei atrodo). Skystį gali naudoti tik vaikai, kurie pakankamai dideli, kad atsitiktinai nenurytų. 6 metų Deividas skalaudavo burną vieną kartą, prieš miegą. O kai pradėdavo atsirasti opelės – ir ryte, ir vakare. Po skalavimo svarbu nevalgyti ir negerti 30 minučių, todėl geriausia tai daryti prieš miegą, t.y. po to, kai jau išgerti vaistai ir išvalyti dantys.
 
• Užsirašykite, ką jūsų vaikas valgo ir geria. Jūsų vaikui gali prireikti vaistų nuo skausmo, kad galėtų ryti ir gauti pakankamai skysčių.
• Duokite švelnų, pertrintą maistą arba mišinius, skirtus kūdikiams
• Gėrimams arba pertrintam maistui naudokite šiaudelį.
 
Kaskart, kai Prestonas būdavo gydomas didelėmis metotreksato dozėmis, burnoje atsiverdavo skaudančios opos. Jis negalėdavo ryti, bet mes manėme, kad jis turi prisiversti gerti skysčius vaistams išplauti. Vienintelis dalykas, nedirginęs jo gerklės, buvo guavos nektaras. Jis buvo labai brangus ir sunkiai randamas, o išgerdavo keletą litrų per dieną. Nelaimei, mano duktė ir vyras taip pat jį pamėgo. Taigi, mes gerokai pagerinome trijų kaimyninių daržovių parduotuvių guavos nektaro pardavimą.
 
Yra keletas išrašomų preparatų burnos opų gydymui. Vienas, gana paplitęs, vadinamas Magic Mouthwash, turintis lygiomis dalimis benadrilio, nistatino, ksilokaino ir antacidinio komponento. Kai kada pridedamas deksametazonas. Jei jūsų vaiko burnoje yra skausmingų opų, paprašykite onkologo, kad išrašytų receptą. Kadangi didelė lidokaino dozė gali apmarinti užpakalinę ryklės sienelę ir apsunkinti rijimą, šį vaistą reikėtų naudoti onkologo išrašytomis dozėmis.
 
Maisto papildas gliutaminas, kurio galima gauti daugelyje vaistinių ir sveiko maisto parduotuvių, kai kuriems vaikams gali sumažinant burnos opų kiekį arba apsaugoti nuo jų atsiradimo. Jei jūsų vaikui taikoma chemoterapija, nuo kurios gali atsirasti opos, pabandykite gliutaminą kaip profilaktinę priemonę. Miltelius galima maišyti sultyse. Gliutaminą reikėtų pradėti gerti 1-2 dienas prieš chemoterapijos ciklą. Prieš pradėdami, gaukite onkologo pritarimą.
Skonio ir uoslės pokyčiai
Chemoterapija gali sukelti skonio receptorių pokyčius, dažnai ji pakeičia smegenų suvokimą, koks maisto skonis. Mėsa dažnai atrodo karti, o saldumynai gali turėti nemalonų skonį. Maistas, kurio vaikai paprastai trokšta, gali būti neskanus. Chemoterapija taip pat paveikia uoslę. Uoslė gali taip sustiprėti, kad kvapai, kurių kiti šeimos nariai nepastebi, vaiką, gydomą chemoterapiniais vaistais, gali supykinti. Ir skonio, ir uoslės atsistatymas, pasibaigus chemoterapijai, gali trukti mėnesius.
 
Kartą Keitė maldavo iškepti jai šokoladinį pyragą. Stebėtina, kad iškeptas jis iš tikrųjų jai kvepėjo. Bet, vos tik ji atsikando didelį kąsnį, visą, išspjovė ant stalo ir raudodama nubėgo į savo kambarį. Ji ilgai verkė. Vėliau man pasakė, kad pyragas buvo šlykštus ir kartus
Odos ir nagų problemos
Chemoterapijos metu nedidelės odos problemos yra dažnos. Dažniausiai pasitaiko išbėrimas, paraudimas, niežėjimas, lupimasis, odos sausumas ir spuogai.
 
Patariame, kaip gydyti odos pažeidimus ir nuo jų apsisaugoti:
 
• Venkite karšto dušo ar vonios, kadangi tai sausina odą.
• Naudokite drėkinantį muilą kaip Basic arba Avena.
• Po maudymosi naudokite vandeninį drėkiklį.
• Venkite šiurkščių medžiagų, pvz., vilnos. Jūsų vaikas patogiau jausis su laisvais medvilniniais drabužiais.
• Vaiko apsaugai nuo saulės naudokite priemones, kurių apsauginis faktorius ne mažesnis nei 30. Tai ypač svarbu vietoms, kurios buvo švitintos.
• Jei jūsų vaikas nuplikęs, ir ypač, jei jam buvo švitinta kaukolė, prižiūrėkite, kad dėvėtų galvos apdangalą ar apsaugą nuo saulės kaskart, kai tik eina į lauką.
• Nupirkite vaikui vazeliną, apsaugantį nuo saulės spindulių.
 
Metju lūpos labai išsausėdavo ir galiausiai ėmė luptis. Tai erzindavo jį, todėl jis įprato jas kandžioti. Aš supratau, kad problemą sumažina lūpų šluostymas šaltu šlapiu skudurėliu daug kartų per dieną. Po to aš dar plonai patepdavau vazelinu, kad lūpos išliktų drėgnos.
 
• Patrinkite kukurūzų krakmolu niežtinčias odos vietas. Tai dažnai ramina.
 
Jei jūsų vaikui chemoterapiniai vaistai leidžiami į veną, jūs galite pastebėti odos patamsėjimą išilgai venos (dažniau nei naudojant centrinės venos kateterį). Tai išnyks, kai baigsis chemoterapija. Tačiau oda ir poodiniai audiniai gali būti pažeisti arba suardyti vaistų, ištekėjusių iš venos. Jei vaikas pajunta gėlimą ar deginimą, arba jūs pastebite tinimą intraveninio kateterio įvedimo vietoje, tuoj pat kvieskite slaugytoją.
 
Skubiai kvieskite gydytoją, jei vaikui atsiranda ryškus bėrimas ar niežulys. Išbertos vietos kasymas gali sukelti infekcijas, todėl reikia naudoti vaistus,mažinančius niežėjimą.
 
Chemoterapija paveikia po oda esančią augančių nagų dalį. Po chemoterapijos išaugus nagui, galite pastebėti ant jo baltą juostelę ar skersinį ruoželį. Šios trapios juostelės kartais išsikelia ir juntamos duobutės. Kai balti ruoželiai pasiekia nago galą, jis gali lūžti. Nuo lūžinėjimo gali apsaugoti nuolatinis nagų apkarpymas.
Nesugebėjimas mokytis

Kai kuriems vaikams, gydytiems nuo vėžio, kaip gydymo pasekmė gali išsivystyti nesugebėjimas mokytis. Didžiausia rizika yra jaunesniems kaip penkerių metų vaikams, kuriems buvo švitinta kaukolė ir skirti tam tikri priešvėžiniai vaistai, ypač didelės metotreksato dozės. Yra išsamiai ištirti įvairūs mokymosi sutrikimo tipai, kuriuos patiria šie vaikai.

Valgymo problemos
Dauguma vaikų turi didelių valgymo problemų chemoterapijos metu.
 
Mano sūnaus gydymo metu buvo akimirkų, kai aš jaučiau, jog jis labiau kenčia nuo gydymo šalutinių poveikių nei nuo pačios ligos. Man buvo emociškai skausminga stebėti, kaip jis turi kentėti. Manau, kad vienas iš sunkiausių momentų buvo ta diena, kai jam nuslinko plaukai. Iki to momento aš vis dar buvau kažkokioj pusiau neigimo stadijoj. Bet jo nuplikusi galva buvo kaip realybės įrodymas – jis tikrai sirgo vėžiu. Aš turėjau išmokti, kaip susitaikyti su šia situacija, kadangi reikėjo būti stipriai dėl savo vaiko. Kad ištverčiau, aš kasdien sau primindavau, kad visos gydymo priemonės ir procedūros reikalingos, nes kitaip jis numirs. Tai buvo sunku, bet nemalonus šalutinis poveikis greitai praėjo ir jis galėjo grįžti prie savo įprastos veiklos. Mane nuolat stebino jo sugebėjimas atsigauti.
Turite idėjų kaip padėti sunkiai sergantiems vaikams ?

Parašykite mums