Labdaros ir paramos fondas „Rugutė“

Generic selectors
Exact matches only
Search in title
Search in content
Post Type Selectors
Bendra informacija

Atkrytis (recidyvas)

Tėvai vaiko ligos atkrytį dažnai apibūdina kaip dar labiau gniuždantį, nei susidūrimą su liga pirmą kartą. Jie jaučiasi apgauti ir mano, jog veltui vertė vaiką praeiti tą pragarą. Jie bijo, nes žino, kad ligos pasikartojimas – labai rimta problema. Sugrįžta pyktis – jei darė viską, ką liepė gydytojas, tai kodėl vėžys pasikartojo? Bijo, kad, jei pirmas gydymas nepadėjo, nepadės ir antras. Garsiai neišsako, bet pagalvoja: „Jei mano vaikas mirs, kaip aš tai išgyvensiu?“. Jei įvyksta atkrytis, svarbu prisiminti vieną dalyką: jūs jau ne tas žmogus, koks buvote pirmą kartą susidūręs su liga. Jūs jau tą praėjote, taigi žinote kur gauti medicininę ir emocinę pagalbą

Požymiai ir simptomai

Atkrytis gali įvykti bet kuriuo gydymo momentu ar jam pasibaigus. Atsiranda visi ar dalis simptomų, kurie pasireiškė susirgus pirmą kartą: bendras nuovargis, apetito stoka, odos blyškumas, galvos svaigimas, dusulys, skausmas, mėlynių ar guzelio atsiradimas, blužnies ar kepenų padidėjimas, elgesio pasikeitimas (pavyzdžiui, padidėjęs dirglumas), šlubčiojimas. Atsiminkite, kad daugelis iš šių simptomų gali būti ir dėl paprastų vaikiškų ligų, tačiau geriau pasikonsultuokite su onkologu. Kartais nebūna jokių ligos požymių, o apie atkrytį tėvai sužino po eilinio vaiko sveikatos patikrinimo. Vėžys gali atsinaujinti pradinėje ar visai kitoje vietoje. Tai priklauso nuo jo tipo.

Emocinė reakcija

Tėvai, kurių vaikui įvyko atkrytis, apie jį kalba su apčiuopiama baime. Net mintis apie jį gali sukelti sunkiai nusakomų emocijų proveržį. Jie jaučia sustingimą, kaltę, baimę, pyktį, sumišimą, neigimą, sielvartą. Gali pasireikšti net fiziniai simptomai – galvos svaigimas, pykinimas, oro trūkumas, alpimas. Tėvai nežino, kaip paprašyti vaiko vėl visa tai iškęsti ir kaip tai iškęs patys. Jie svyruoja tarp optimizmo ir panikos.

Pakartotinas gydymas

Pasikartojus vėžiui, jį vėl reikia gydyti. Gydytojas gali siūlyti spindulinį ar chirurginį gydymą, stipresnę chemoterapiją, imunoterapiją, kaulų čiulpų arba kamieninių ląstelių transplantaciją. Sprendžiama remiantis žiniomis, patirtimi, konsultacijomis su kitais vaikų onkologais. Nesivaržykite paklausti, kodėl siūlomas būtent toks gydymas, kokie jo privalumai bei galimi šalutiniai poveikiai.

Turite idėjų kaip padėti sunkiai sergantiems vaikams ?

Parašykite mums