Šilčiausi jausmai apima žvelgiant į mažąją Liepą. Pirmą kartą vaikų onkohematologijos centro duris ši mergytė pravėrė vos vienerių, 2021 metų gruodžio viduryje. Liepužė pasiekė aukščiausią viršūnę – remisijos stotelę ir atsikvėpė. Šių metų balandį ji vėl sugrįžo ir žingsnis po žingsnio ėmė eiti ūminės limfoblastinės leukemijos keliu.
Žinodami, koks ilgas ir status kelias dar laukia mergytės, norėjome įnešti šiek tiek vaikiško tyro žavesio ir šypsenos, kai nuo taikomo gydymo visiškai nekyla lūpų kampučiai.
Šiandien, Vaiko dieną, laikydami už rankos Liepą ir kitus vaikus, cituojame gražiausius skaitytus žodžius: „Pamokos, kurių mus moko mūsų vaikai, yra kur kas vertingesnės ir svarbesnės už pamokas, kurių mes mokome juos. Todėl geriausia, ką galime padaryti, tai stengtis į pasaulį žiūrėti savo vaiko akimis. Akimis, kurios nėra ciniškos ar skeptiškos. Akimis, kurios nuoširdžiai gėrisi ir žavisi viskuo, ką mato.“ (Lestle Inner)
