Prisilietusi prie kiekvieno vaiko kaskart užsiauginu begalinę meilę ir tyliai pasižadu lydėti tiek, kiek tik reikės mūsų pagalbos. Šį mielą berniuką Kristupą jau lydėjome į kalno viršukalnę 2022 metų rudenį parūpindami nekompensuojamų medikamentų. Po atokvėpio berniukui tenka kartoti kelionę ir vėl žingsnis po žingsnio kilti aukštyn link ligos remisijos.
Žvelgiu į ūgtelėjusį Kristupą, žaviuosi jo smalsumu ir dar kartelį tariu: „Būsiu šalia ir stipriai laikysiu ranką delne!“
Palankaus vėjo, mielas Drauge!