Vakar skubėjau link ligoninės, kur Kaulų čiulpų transplantacijos poskyryje dvi mažos mergytės – Liepa ir Skaistė – leido ilgą savaitgalio dieną. Savaitgaliai, kai nurimsta procedūros ir skubėjimas, išsitęsia iki begalybės.
Tad mano rankose – ilgos dienos trumpintojai. Žaislai, kurie bent trumpam perkelia į pasaulį, kuriame nelieka kapsinčių lašų ir monitorių. Kasdien noriu kurti vaikams pasaką ligoninės palatoje.
Liepai praėjusią savaitę atlikta CAR-T ląstelių terapija, Skaistė – vėl gydymo kelio pradžioje.
Širdyje linkiu joms basakojės vaikystės ir vasaros kvepiančios žole. Tikiu – dar truputį pabūsime šalia jų ir vieną dieną pamojuosime joms, dar kartą užveriančioms ligoninės duris.
O šiandien tariu – palankaus vėjo!