Kai ruduo tyliai nubraukia paskutinį medžio lapą, mūsų širdys vėl prisipildo geliančio ilgesio. Šiandien ir kasdien mūsų jautriausioje atmintyje – jūsų vardai, jūsų šypsenos, jūsų žvilgsniai, palietę širdis ir likę čia – su mumis, mumyse.
Tebūnie šis vakaras skirtas tylai.
Tebūnie jis skirtas meilei, kuri niekada nesibaigia.
Prisiminimams, kurie yra tik mūsų.
Malda JUMS ir už JUS…