Kai Liepai buvo devyni mėnesiai šeima išgirdo neuroblastomos diagnozę, kuri sustabdė šeimos svajones ir ateities planus. Visi susitelkė į Liepos gydymą. Tuomet sulaukiau Liepos mamos Rūtos skambučio, po kurio užsimezgė šilta draugystė.
Nuo gydymo praėjo jau daug metų, o Liepa vis dar neišsivaduoja iš patirtų įvairiausių pašalinių poveikių, dėl kurių nuolat tenka varstyti odontologijos ar Kauno klinikų duris.
Bet šį kartą ne apie ligas! O apie tai, kad Liepa jau mane praaugo! Jau nebepanešu jos ant rankų, tačiau griežtai laikausi tradicijos kiekvienų metų rugpjūtį ją tvirtai apkabinti, pasidžiaugti brandumu, pomėgiais ir išgirsti ateities svajones.
Gera auginti vaikus…