Saulė rūpinasi onkologinės ligos paliestais vaikas. Dalinamės jautriu jos įrašu:
„Nėra kilnesnio tikslo šioje žemėje, kaip kad padėti kitiems savo istorijoje. Ir jeigu mes iš tiesų galime kažką pakeisti dalydamiesi ja, tada tą daryti yra DAUGIAU NEI VERTA. 2010 metais man buvo diagnozuota nefroblastoma. Aš, tada dar būdama vos septynerių, nelabai suvokiau, kas tai per žodis, visai nesuvokdama situacijos rimtumo, nuo tos dienos savo likusio gyvenimo, apversto aukštyn kojomis. Ir ką, tokiam mažam vaikui gali reikšti posakis „tarp mirties ir gyvenimo- vienas žingsnis?“.
Bandydama prisiminti pačią pradžią, prieš akis tik viena – uždariusi gydytojos kabineto duris, verkianti mama. Kas buvo po to – nepamenu, lyg kas būtų iškirpęs šį mano gyvenimo tarpą iš atminties. Gal ir gerai. Vėliau sekė procedūros, į kurias, kažkodėl, eidavau su džiaugsmu, artimųjų palaikymas, palatose esantys vaikai, virtę draugais, ligoninės personalas, tapęs viena šeima ir einantis petys petin už kiekvieno iš mūsų likimą. Mažiems vaikams ne viskas taip baisu kaip atrodo suaugusiems. Anaiptol. Kažkodėl viena mano dalis džiaugiasi, kad tai nutiko būtent man, nes jei ne ši diagnozė – turbūt niekada nebūčiau užaugusi tokia neabejinga kitų skausmui. Kaip dažnai mėgstu kartoti – kas manęs nesunaikino, padarė mane stipresne ir labiausiai už ką po šitiek metų esu dėkinga, kad toje kovoje buvau ne viena. Pamenu vienos seselės, po operacijos, mane prižiūrėjusios, žodžius: „Gali švęsti šią dieną, nes tai tavo antrasis gimtadienis“.
Todėl, švęsdama kiekvieną dieną kaip didžiulę pergalę, noriu padovanoti vaikams ir jų tėvams viltį. O su viltimi ir 20 knyginių pokalbių, nes nėra nieko svarbiau kaip praleistas laikas kartu, ypatingai tokiu sunkiu, įtampos kupinu metu. Galbūt kažkam dabar atrodo, koks neteisingas gyvenimas, bet iš tiesų taip nėra. Priešingai – jis geras ir gražus, tik išbando mus, kiek mes patys kartais turime vilties į jį „kabintis“. Prieš sielos skausmus yra tik dvejopi vaistai: viltis ir kantrybė. Todėl linkiu, kad turėtumėte tuos pagrindinius vaistus, kurie padėtų sulaukti išauštančio geresnio rytojaus. Pažadu, kad jis ateis.“
Ačiū, Saule, už jautrią širdį ir palaikymą.
Knygos jau yra perduotos. Pirmuosius puslapius vaikai atvers šią savaitę minėdami vaikų gynimo dieną.