Netrukus, vasario viduryje, sueis 15 metų „Rugutės namams“. Per tiek metų jie tapo vieta, kurioje gera stabtelti, laukti, susitikti, apsikabinti, kurioje susipina šypsenos, viltis, ramybė, ašaros (taip! „Rugutės namuose“ yra visiškai legalu ir saugu verkti, kai tik širdį prislegia liūdesys ir sunkumai) ir jaukūs pokalbiai su rėmėjais prie kavos puodelio. Čia apsistojantys vaikai, paliesti onkologinės ligos, net neprašyti visada palieka nenusakomos vertės dovaną – stiprybę, už kurią visada esame be galo dėkingi.
Štai praėjusį penktadienį „Rugutės namuose“ apsistojo kontroliniams tyrimams atvykusi Lukrecija. Ar dar prisimenate šią mergaitę, nedrąsiai žengiančia pirmuosius žingsnius? Ar prisimenate, kaip sulaikę kvėpavimą stebėjome jos tvirtybę žingsnis po žingsnio einant į priekį? Šiandien šios optimizmu ir tvirta valia pakerinčios paauglės dienos sklidinos mokslų, muzikos ir dar daugybės įvairiausių veiklų.
Tad dėkodami Lukrecijai už stiprybę dalinamės akimirka nuo mieliausios „Rugutės namų“ palangės.